Skyrių indėlis

ECO skyrius įspėja, kad poveikis ES valstybėms narėms bus asimetriškas, todėl ragina solidarizuotis ir imtis bendrų Europos veiksmų siekiant sušvelninti ekonominius ir socialinius sunkumus bei užtikrinti teisingumą Europos piliečiams ir įmonėms.
Nors sunku įvertinti visus karo Ukrainoje ir sankcijų, nustatytų reaguojant į Rusijos agresiją, padarinius, Europos ekonominė ir finansų sistema neliks nepaliesta šių įvykių. Be to, kadangi poveikis ES valstybėms narėms bus asimetriškas, ekonominiams ir socialiniams sunkumams sumažinti bus labai svarbu solidarumas ir bendri Europos veiksmai. Europos ekonomikos augimo, užimtumo, sanglaudos ir tvarios konvergencijos skatinimas, gerovės ir teisingumo užtikrinimas Europos piliečiams ir įmonėms ateinančius kelerius metus turėtų išlikti svarbiausiu ES ekonominės politikos prioritetu.

INT skyriaus vertinimu, Ukrainos krizė aiškiai rodo, kad reikia pašalinti tam tikras kliūtis ir sustiprinti vidaus rinką bei jos veikimą. Turime sparčiau didinti Europos strateginį savarankiškumą. Europa turi parodyti, kad yra vieninga ir ryžtinga, o ekonomikos bei energetikos srityse ji turi tapti savarankiškesne suverenia galia. Taigi, turime ieškoti naujų tiekimo rinkų, kad taptume nepriklausomi nuo Rusijos, Kinijos ir Jungtinių Valstijų. Taip pat turime įvairinti valstybių narių naudojamus energijos šaltinius.

INT skyrius primygtinai pabrėžia, kad turime kompensuoti dėl sankcijų nukentėjusių Europos įmonių patirtus nuostolius. Turime apsaugoti savo įmones: dauguma jų dar neatsigavo po pandemijos – sumažėjo apyvarta, pinigų srautai, padidėjo įsiskolinimai, o dabar dėl karo ir sankcijų jos susiduria su tiekimo problemomis.

Taip pat turime išlaikyti darbo vietas ir palengvinti pabėgėlių integraciją į darbo rinką. Šiuo požiūriu socialinė ekonomika turi didelį potencialą ir gali padėti integruoti pabėgėlius, nes šis ekonomikos modelis pasirodė esąs labai atsparus krizės metu, ir jau žinoma, kad jį taikant kuriamos kokybiškos darbo vietos, stengiantis nieko nepalikti nuošalyje.

TEN skyrius ragina imtis visų diplomatinių ir humanitarinių veiksmų, kuriais būtų galima padėti Ukrainos žmonėms išsaugoti galimybę naudotis būtiniausiomis paslaugomis, įskaitant vandenį ir elektrą. Jis reiškia susirūpinimą dėl branduolinės saugos, atkreipia dėmesį į ekstremaliąją padėtį dideliuose transporto sektoriaus segmentuose ir ragina parengti perspektyvų energijos šaltinių įvairinimo planą bei užtikrinti energijos tiekimo ES saugumą bei tvarumą.

2022 m. kovo 10 d. TEN skyrius surengė diskusijas dėl karo Ukrainoje ir jo poveikio TEN skyriaus darbui. Diskusijose dalyvavo du svečiai:

•    Vengrijos nacionalinio viešojo administravimo universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas ir energetikos klausimų specialistas Dr. Zsolt Hetesi, kuris skaitė pranešimą apie karo Ukrainoje padarinius energetiniam saugumui ir energijos kainoms;
•    Ukrainos jaunųjų inovacijų ir verslo specialistų atstovas, konsultantas, naujosios ekonomikos tyrėjas Serhii Prokopenko, gyvenantis netoli Charkovo, matantis dramatišką savo šalies padėtį, papasakojo apie puolimus, nuo kurių kenčia jo miestas.

Per TEN skyriaus diskusijas išryškėjo šie pagrindiniai elementai:

TEN skyrius ragina imtis visų diplomatinių ir humanitarinių veiksmų, kuriais būtų galima padėti Ukrainos žmonėms išsaugoti galimybę naudotis būtiniausiomis paslaugomis, įskaitant vandenį ir elektrą. Į Europą bėgantiems pabėgėliams turi būti teikiama derama parama, turi būti imtasi visų būtinų priemonių, kad priimančiosiose valstybėse pabėgėliams būtų užtikrintas tinkamas būstas ir infrastruktūra.

Atominių elektrinių užgrobimas kelia susirūpinimą dėl branduolinės saugos vietos gyventojams ir visai Europai. TEN skyrius ragina visapusiškai bendradarbiauti su visais susijusiais subjektais ir Tarptautine atominės energijos agentūra, kad būtų galima stebėti padėtį ir užkirsti kelią bet kokiam galimam radiacijos nutekėjimui.

Padėtis Ukrainoje daro poveikį ir taip opiai energetikos krizei. Siekiant įveikti neigiamą šios krizės poveikį valstybių narių ekonomikai, būtina imtis konkrečių veiksmų, kuriais būtų siekiama strateginio savarankiškumo, mažinant energetinę priklausomybę. Todėl TEN skyrius ragina parengti perspektyvų planą, kaip valstybių narių energijos rūšių deriniuose įvairinti energijos šaltinius.

Energijos tiekimo saugumą ir tvarumą ilgainiui visiškai užtikrinti galima tik skatinant naudoti mažaanglius arba anglies dioksido neišskiriančius energijos šaltinius. Siekiant užtikrinti atsparią ir tvarią ES energijos sistemos ateitį, TEN skyrius ragina paspartinti investicijas į mokslinius tyrimus, kad būtų plėtojamos naujos švarios technologijos.

TEN skyrius reiškia susirūpinimą dėl kritinės padėties dideliuose transporto sektoriaus segmentuose dėl itin didelių degalų ir elektros energijos sąnaudų, kurias lėmė aukštos kainos dar prieš prasidedant karui Ukrainoje ir kurios nuo karo pradžios pasiekė precedento neturintį lygį, ir dėl to daugeliui įmonių gresia bankrotas.

Todėl TEN skyrius ragina Komisiją rengiant komunikate „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ nurodytą laikinosios pagalbos priemonių sistemą krizės sąlygomis deramą dėmesį skirti transporto sektoriaus krizei.

SOC skyrius įsipareigoja teikti ilgalaikę ir visapusišką paramą Ukrainos pabėgėliams ir dėkoja už pilietinės visuomenės organizacijų solidarumą ir jų nenutrūkstamus veiksmus nuo Rusijos agresijos pradžios.

SOC skyrius primygtinai reikalauja, kad visi pabėgėliai, bėgantys nuo karo Ukrainoje, nepriklausomai nuo jų pilietybės, būtų apsaugoti ir turėtų galimybę naudotis tinkama infrastruktūra ir kad būtų tinkamai atsižvelgta į pažeidžiamų grupių, ypač moterų, vaikų, pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų, poreikius. Daugelyje šalių pilietinė visuomenė labai greitai susitelkė ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, kad būtų teikiama pagalba nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

ES turi teikti finansinę paramą ir Ukrainos kaimyninėms šalims, kad padėtų joms susidoroti su precedento neturinčiais pabėgėlių srautais, ir pilietinei visuomenei, kad ši galėtų atlikti svarbų humanitarinės pagalbos ir integracijos priemonių teikėjos vaidmenį.

NAT skyrius apie karą Ukrainoje ir poreikį teikti humanitarinę, ekonominę, techninę bei aplinkosauginę pagalbą.

Pagalba Ukrainai (ekonominė, techninė, humanitarinė, energetinė, susijusi su saugumu ir kt.)

• Valdžios institucijos turi daryti viską, kas jų galioje, kad užtikrintų Ukrainos gyventojų aprūpinimą maistu ir maisto saugą, aprūpinti maisto produktais ir švariu vandeniu karo zonose ir sustiprinti socialinę apsaugą, kad pažeidžiami žmonės nenukentėtų dėl kylančių maisto kainųs.
• EESRK palankiai vertina tai, kad ES jau pradėjo taikyti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą ir kaimyninėse šalyse įsteigė logistikos centrus, kad per juos galėtų būti teikiama pagalba Ukrainai.
• Visoje Europoje pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant ūkininkų asociacijas, taip pat telkiasi ir tiekia maistą Ukrainos gyventojams. Svarbus vaidmuo šiomis aplinkybėmis tenka maisto bankams.

Galimi karo ir ES šiose srityse nustatytų priemonių padariniai Europos Sąjungai

• JT Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. visų pirma yra taikos ir saugumo darbotvarkė. Šalinant karo padarinius reikėtų stengtis, kad nenukentėtų klimato srities veiksmai ir tvarumas. Turime siekti jų įgyvendinimo pažangos, atitinkančios plataus užmojo Europos žaliąjį kursą, visų pirmą atsižvelgdami į naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje pateiktus perspėjimus dėl skaudžių kritiškos klimato padėties padarinių. Negalime atidėlioti būtinų veiksmų, kuriais siekiama tvarumo ir neutralaus poveikio klimatui; gali būti leidžiama ribotą laiką taikyti tik išimtines nukrypti leidžiančias nuostatas.
• ES yra labai priklausoma nuo abiejų kariaujančių valstybių javų ir trąšų importo ir yra pagrindinė paukštienos ir kiaulienos eksportuotoja į Ukrainą, o Rusija yra šešta pagal dydį ES prekybos partnerė. Taigi konfliktas neišvengiamai turės rimtų padarinių ES žemės ūkio maisto produktų sektoriui. Padėtis, pastaraisiais mėnesiais jau ir taip kėlusi nerimą ūkininkams, tiesiogiai nukentėjusiems dėl didžiulio trąšų, energijos ir pašarų kainų augimo, nepagerės, todėl jiems reikės papildomos paramos.
• EESRK mano, kad, nors aprūpinimo maistu saugumo klausimo ES nereikia spręsti skubiai, tai, kad didelę dalį javų, pašarų ir trąšų ES importuoja iš Ukrainos ir Rusijos, verčia sustiprinti ES įsipareigojimą užtikrinti tvarias maisto sistemas ir kartu garantuoti, kad kokybiškas maistas būtų įperkamas visiems.
• Krizė turėtų tapti galimybe sumažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro, žaliavų ir trąšų, apsaugoti ES strateginį maisto rezervą ir užtikrinti sąžiningą, sveiką, tvarų ir atsparų maisto tiekimą. Ši priklausomybė yra pastarųjų metų politikos nesėkmių ir neveiklumo rezultatas. Dabar ES turi siekti atviro strateginio ES maisto sistemų savarankiškumo, taip pat paspartinti perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo.
• EESRK mano, kad konflikto (bombardavimo, visų pirma, kai tai susiję su naftos ir (arba) dujų nuotėkiu, chemijos gamyklomis ar atominėmis elektrinėmis) daromas poveikis aplinkai kelia didelį susirūpinimą tiek Ukrainos, tiek ES gyventojams. ES turi padėti apsaugoti aplinką, atkurti karo nuniokotas vietoves ir nubausti už nusikaltimus aplinkai, nes jie neišvengiamai turės ilgalaikių padarinių.

Kovo 9 d. vykusioje REX skyriaus popietinėje sesijoje buvo surengtos diskusijos dėl Ukrainos, jose dalyvavo trys ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės platformos nariai iš Ukrainos:

1. Alexander Shubin, Ukrainos profesinių sąjungų federacija
2. Olena Pavlenko, „DiXi Group“, Kijevo deklaracijos signatarė
3. Vasyl Andreyev, Ukrainos statybos ir statybinių medžiagų pramonės darbuotojų sąjunga

Jie pateikė keturis pagrindinius prašymus:

1. Nuolatinė parama ir pagalba ukrainiečiams tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų
2. Parama Ukrainos stojimo į ES procesui
3. Neskraidymo zona virš Ukrainos
4. Reikšmingas ES energetinės priklausomybės nuo Rusijos autoritarinio režimo sumažinimas

Vėliau vykusioje diskusijoje Išorės santykių skyriaus nariai sutarė, kad svarbu imtis konkrečių veiksmų šiose srityse:

1) parama Ukrainai ir jos žmonėms ir solidarizavimasis su jais

• humanitarinės pagalbos organizavimas per narių organizacijas, atsižvelgiant į skubiausius Ukrainos žmonių poreikius
• nuolatinis bendradarbiavimas su Ukrainos pilietine visuomene įprastais kanalais, pavyzdžiui, pasitelkiant ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės platformą, taip pat palaikant dvišalius ryšius, siekiant geriau patenkinti dabartinius Ukrainos visuomenės poreikius

2) sankcijos ir tolesnė Rusijos izoliacija

• bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos piliečių rūmais sustabdymas
• raginimas panaikinti su režimu susijusių Rusijos pilietinės visuomenės organizacijų narystę tarptautiniuose tinkluose
• pasiūlymo dėl pasaulinės kovos su dezinformacija iniciatyvos, skirtos kovai su Kremliaus propaganda, parengimas

3) strateginis savarankiškumas ir gynyba

• žaliojo kurso persvarstymas ir valstybių narių energijos šaltinių įvairinimas
• pasisakymas už bendros ir veiksmingos gynybos strategijos įgyvendinimą
• transatlantinio aljanso stiprinimas

CCMI apie Rusijos invazijos į Ukrainą padarinius strateginiams pramonės sektoriams, įskaitant gynybos ir lustų gamybos sektorius.
Rusijos invazija ir Rusijai bei Baltarusijai nustatytos sankcijos turės didelį poveikį daugeliui pramonės sektorių. Rusija ir Ukraina į ES importuoja didelę dalį ne tik energijos, bet ir metalų, pavyzdžiui, nikelio, vario ir geležies, taip pat svarbiausių žaliavų, pavyzdžiui, neono, paladžio, titano ir platinos. Šios žaliavos yra nepaprastai svarbios keliems strateginiams pramonės sektoriams, įskaitant gynybos ir lustų gamybos sektorius.
CCMI mano, kad ES turėtų ir toliau siekti savo pramonės ekosistemų žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos dvejopų tikslų. Tai sumažins ES priklausomybę nuo energijos ir žaliavų importo, taip pat skaitmeninės erdvės pažeidžiamumą. Be to, CCMI mano, kad ES turėtų sparčiau siekti atviro strateginio savarankiškumo. Tai suteiks galimybę ES būti stipresnei tiek ekonominiu, tiek geopolitiniu požiūriu.