You are here

INSTITUCINIAI REIKALAI IR ES BIUDŽETAS

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai prasidėjo nauja era, suteikianti naujas galimybes piliečiams ir jiems atstovaujančioms organizacijoms dalyvauti ES politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose, taip sustiprinant ES institucijų ir jų veiklos demokratinį teisėtumą. Tačiau, atsižvelgiant į „Brexit“ derybas bei naujus geopolitinius, saugumo, ekonominius ir socialinius iššūkius, su kuriais susiduria ES, buvo iš naujo pradėtas 27 ES valstybių narių svarstymų procesas, siekiant nuspręsti Sąjungos ateitį.

Europos Sąjunga turi biudžetą, skirtą Europos lygiu vykdomai politikai finansuoti. Šis biudžetas sudaro apie 1 proc. ES-28 bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) arba 157,9 mlrd. EUR (2017 m. duomenimis). Maždaug 94 proc. ES biudžeto lėšų skiriama programoms ir projektams finansuoti tiek valstybėse narėse, tiek už ES ribų. Maždaug 6 proc. biudžeto panaudojama administracinėms išlaidoms. Šios lėšos iš esmės gaunamos iš nacionalinių įnašų, kurie apskaičiuojami remiantis BNP ir PVM, ir iš tradicinių nuosavų išteklių (muitų, taikomų importui iš ES nepriklausančių šalių). Pagrindinės išlaidų kategorijos yra augimas (konkurencijos didinimas siekiant skatinti augimą, užimtumą ir ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą), gamtos ištekliai (žemės ūkis ir žuvininkystė), saugumas ir pilietybė, užsienio politika ir administravimas.

EESRK ir instituciniai reikalai bei ES biudžetas

EESRK turėjo didelės įtakos ES sutarčių pakeitimams ir padėjo reformuoti institucijas. Jis tęs šią veiklą rengdamas nuomones, kuriose bus išdėstomas pilietinės visuomenės požiūris, pareikštas per politinį dialogą dėl Europos ir jos institucijų ateities.

EESRK pasisako už tai, kad ES biudžetas būtų naudojamas siekiant atkurti ekonomikos augimą ir užimtumą, skatinti inovacijas ir konkurencingumą ir spręsti vidaus ir išorės problemas. Be to, reikia daugiau dėmesio skirti rezultatams, pasiektiems naudojant ES biudžeto lėšas. Įvedus naują ES biudžeto finansavimo sistemą, kuri būtų labiau grindžiama nuosavais ištekliais, būtų galima išvengti diskusijų dėl kiekvienos valstybės narės grynojo likučio, nes jos prieštarauja solidarumo ir abipusės naudos vertybėms, kuriomis grindžiama Europos integracija. Labai svarbu supaprastinti biudžeto lėšų naudojimo procedūras bei lanksčiau reaguoti į neatidėliotinas problemas.