You are here

Ekonominė ir pinigų sąjunga

Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) įkūrimas ir euro sukūrimas buvo vieni svarbiausių Europos integracijos etapų. Euro zonos šalių požiūriu EPS apima bendrą pinigų politiką ir decentralizuotą atsakomybę už didžiąją dalį jų ekonominės politikos, nors nacionalinėms biudžeto strategijoms vis dar taikomi tam tikri apribojimai.

2008 m. prasidėjusi tarptautinė finansų ir ekonomikos krizė atskleidė struktūrinius EPS trūkumus ir neatitikimus, dėl kurių ėmė didėti makroekonominis disbalansas ir tam tikros ES šalys ekonominiu požiūriu išliko stabilesnės nei kitos. Nuo to laiko Europos Centrinis Bankas (ECB) pradėjo taikyti netradicines pinigų politikos priemones, o kitos Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės ėmėsi iniciatyvos sukurti bankų sąjungą ir stiprinti ekonominės ir biudžeto politikos koordinavimą, visų pirma euro zonoje.

Šis pusiausvyros atkūrimo procesas vyksta iki šiol. Vis dar tęsiamos intensyvios diskusijos dėl tinkamos makroekonominės ir pinigų politikos, jai įgyvendinti būtinų priemonių ir institucijų bei euro zonai nepriklausančių šalių statuso.

EESRK ir EPS

EESRK mano, kad bendra valiuta gali būti tvari tik užtikrinus stiprų, subalansuotą ir integracinį augimą, kurį lemia didesnės viešosios ir privačios investicijos, didėjanti ekonominė euro zonos šalių konvergencija ir didesnis bendras konkurencingumas. Siekiant šių tikslų būtinas ekonominis ir politinis įsipareigojimas ES lygmeniu. Todėl priemonės, kuriomis siekiama stiprinti ir užbaigti kurti EPS, yra itin svarbios visos ES ateičiai.