Atviras laiškas

2024 m. sausio 24 d., Briuselis

Kam:

J. E. Europos Komisijos Pirmininkei Ursulai von der Leyen

J. E. Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai

J. E. Belgijos nuolatiniam atstovui Europos Sąjungoje Willemui van de Voorde

EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės ir Europos pilietinės visuomenės tinklo bendras atviras laiškas: Europos institucijos privalo pripažinti, remti ir įtraukti pilietinę visuomenę į struktūrinį pilietinį dialogą

Gerb. U. von der Leyen,

gerb. R. Metsola,

gerb. W. van de Voorde,

šį laišką pasirašiusios šalys ragina Europos institucijas imtis realių priemonių, kad būtų įgyvendintos Sutarties nuostatos dėl atviro, skaidraus ir nuolatinio dialogo su pilietine visuomene visose politikos srityse. Pasirašiusios šalys ragina ES institucijas: 1) inicijuoti tarpinstitucinį susitarimą dėl pilietinio dialogo, 2) kiekvienoje institucijoje sukurti vadovaujamas pareigas, kurias einantis asmuo būtų atsakingas už santykius su pilietine visuomene, 3) skatinti ir propaguoti glaudesnį bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės ir socialiniais subjektais.

Vadovaujantis ES demokratiniais principais, įtvirtintais Sutartyse, Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje ES institucijos raginamos palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene. Tačiau, nepaisant šių teisinių nuostatų, ES institucijose pilietinis dialogas tebėra fragmentiškas ir nestruktūruotas. Pilietinis dialogas pernelyg dažnai organizuojamas tik ad hoc pagrindu ir kiekybiniu bei kokybiniu požiūriu jis labai skiriasi priklausomai nuo politikos srities, Europos institucijos ar valstybės narės.

Politikos formuotojų dėmesys buvo dar kartą atkreiptas į pilietinio dialogo reikšmę, kai jis buvo pripažintas Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje, kurioje dalyvavo visuomenė, ES institucijų ir patariamųjų organų atstovai, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis išrinkti atstovai ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovai. 2022 m. gegužės mėn. paskelbtoje galutinėje Konferencijos ataskaitoje raginama reformuoti „Europos Sąjungos funkcionavimą labiau įtraukiant socialinius partnerius ir organizuotą pilietinę visuomenę“; stiprinti „esamas struktūras siekiant geriau atspindėti ES piliečių poreikius ir lūkesčius sprendimų priėmimo procese,“ (39 pasiūlymas, skyrius dėl Europos demokratijos). Taip pat primename 36 pasiūlymą didinti piliečių ir ypač jaunimo dalyvavimą ir, be kita ko, stiprinti „ES teisės aktų leidėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą siekiant išnaudoti ryšius tarp sprendimus priimančių subjektų ir piliečių, iš kurių sudarytos pilietinės visuomenės organizacijos“.

Šį laišką pasirašiusios šalys ragina vykdant su šiomis rekomendacijomis susijusią tolesnę veiklą taikyti plataus užmojo požiūrį. Jos tvirtai tiki, kad norint visapusiškai išnaudoti pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) dalyvavimo formuojant politiką potencialą reikės laikytis labiau struktūrinio požiūrio ES lygmeniu. ^[1]

Todėl jos kartu ragina Europos institucijas:

1. inicijuoti tarpinstitucinį susitarimą dėl pilietinio dialogo^[2], kuriuo būtų sukurta pilietinio dialogo struktūra, nustatytas reguliarumas, skaidrumas ir įtraukumas formuojant ES ir nacionalinę politiką, siekiant visapusiškai įgyvendinti Europos Sąjungos sutarties^[3] 11 straipsnio 1 ir 2 dalis[4];

2. šiomis aplinkybėmis, kiekviename Europos Komisijos generaliniame direktorate įsteigti pilietinės visuomenės koordinatoriaus pareigybę, panašią į siūlomą socialinio dialogo koordinatoriaus pareigybę.‑ Be to, ES institucijos turėtų sukurti vadovaujamas pareigas, kurias einantis asmuo būtų atsakingas už santykius su pilietine visuomene. Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas turėtų imtis užduoties palaikyti dialogą su pilietine visuomene; taip pat reikėtų sustiprinti už ryšius su pilietine visuomene atsakingo Europos Parlamento pirmininko pavaduotojo vaidmenį. Tarybos sekretoriatas, o nacionaliniu lygmeniu – Europos Parlamento ir Komisijos biurai, taip pat turėtų užmegzti nuolatinį dialogą su pilietine visuomene. Sukūrus tiesioginio pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo ES politikos formavimo procese kanalus, bus galima tikslingiau ir veiksmingiau formuoti visų sričių politiką ir  spręsti socialinius ir ekonominius klausimus;

3. pasirašiusios šalys visapusiškai gerbia socialinių partnerių prerogatyvas socialinio dialogo, trišalių derybų ir kolektyvinių derybų srityse. Be to, pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai turi daug žinių ir patirties ir dalyvauja bendruomenių ir visuomenės tinkluose, todėl, pasirašiusių šalių nuomone, kai tinkama, reikėtų išklausyti pilietinės visuomenės subjektus. Galiausiai veiksmingos ir atsakingos pilietinės visuomenės organizacijos gali bendradarbiauti su vyriausybėmis, darbdavių ir darbuotojų organizacijomis propaguojant teises darbe, skatinant darbo vietų kūrimą, įgyvendinant ekologinę ir skaitmeninę pertvarką ir stiprinant socialinę apsaugą.

Europos institucijos turi visas būtinas priemones, kad galėtų įsipareigoti įgyvendinti šiuos pasiūlymus ir padaryti didelę pažangą juos įgyvendinant iki 2024 m. Europos Parlamento rinkimų. Pirmas žingsnis šia linkme galėtų būti Europos Komisijos komunikatas dėl pilietinio dialogo stiprinimo ES lygmeniu ir pasiūlymas dėl rekomendacijos dėl pilietinio dialogo skatinimo valstybėse narėse, panašus į paskelbtą iniciatyvą dėl socialinio dialogo stiprinimo^[5], kaip tolesnė veikla, susijusi su Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo metine ataskaita[6]. Tai taip pat atitiktų raginimą parengti pilietinės visuomenės strategiją[7].

Šį laišką pasirašiusios šalys yra pasirengusios bendradarbiauti su institucijomis, kad būtų nustatyti pagrindiniai aspektai ir reikalavimai praktiškai įgyvendinti šiuos pasiūlymus.

Pagarbiai

Europos tinklai

Nacionalinės organizacijos

EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės nariai

Priedas. Išsamus pasirašiusiųjų šalių sąrašas (anglų kalba)