EESRK palankiai įvertino Europos Komisijos dėl žiniasklaidos laisvės iniciatyvas, tačiau įspėjo, kad vien rekomendacijų ir privalomos teisinės galios neturinčios strategijos nepakaks siekiant užtikrinti, kad Europos žiniasklaida išliktų laisva ir nepriklausoma nuo politinio, komercinio ir kitokio pobūdžio kišimosi.

Savo nuomonėje dėl „Europos žiniasklaidos laisvės akto“ (Pasiūlymas dėl Reglamento ir Rekomendacijos), EESRK nurodė, kad žiniasklaidos laisvė ir įvairovė yra svarbios liberaliajai demokratijai ir teisinei valstybei.

„Žiniasklaidos laisvei gresia pavojus. Autoritarizmas auga, taip pat ir Europoje. „Ketvirtoji valdžia“ yra užkarda nuo šio neliberalaus puolimo. Todėl labai svarbu stiprinti žiniasklaidos laisvę, o Europos žiniasklaidos laisvės aktas yra svarbi ir labai savalaikė iniciatyva“, – teigė nuomonės pranešėjas Christian Moos.

„Kelete ES valstybių pastebime vis didėjančią politinę ir ekonominę įtaką tiek visuomeninei žiniasklaidai, tiek privačioms žiniasklaidos priemonėms, glaudžiai susijusioms su valdžia, o tai nesuderinama su žiniasklaidos, kaip ketvirtosios valdžios, vaidmeniu“, – sakė bendrapranešėjis Tomasz Andrzej Wróblewski.

EESRK visiškai pritarė pasiūlymams, kuriais stiprinamas ir ginamas žurnalistų ir leidėjų redakcinė nepriklausomybė. Komitetas taip pat ypatingą dėmesį skyrė visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumui ir nešališkumui, nurodydamas, kad tam reikia pakankamų ir stabilių finansinių išteklių.

Kita nerimą kelianti problema, įvardyta nuomonėje, yra dėl koncentracijos žiniasklaidos rinkoje kylanti grėsė žiniasklaidos pliuralizmui. Informacijos monopolijos neabejotinai kelia grėsmę, todėl būtina imtis veiksmų, kad žiniasklaidos magnatai ir oligarchai neužvaldytų žiniasklaidos.

Žiniasklaidos priemonių nuosavybė turėtų būti skaidri, o skaidrumo reikalavimai turėtų būti privalomi, tačiau dėl jų mažoms žiniasklaidos priemonėms neturėtų susidaryti pernelyg didelė administracinė našta. Susirūpinimą taip pat kelia kai kurių nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo stoka. Jei jie nėra visiškai nepriklausomi, jie neturėtų dalyvauti siūlomos Europos žiniasklaidos paslaugų valdybos veikloje.

EESRK pabrėžė, kad Europos žiniasklaidos laisvės aktas, kaip reglamentas, turės tiesioginį poveikį. Kartu Komitetas abejoja, ar rekomendacijoje numatyta privalomos teisinės galios neturinti strategija yra veiksmingas būdas pasiekti joje nustatytus tikslus.

„Vien rekomendacijų nepakanka žiniasklaidos laisvei ir įvairovei valstybėse narėse užtikrinti. Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida turi būti privalomi kriterijai, pagal kuriuos būtų rengiama teisinės valstybės principo taikymo ataskaita ir pradedamas taikyti mechanizmas tose valstybėse narėse, kuriose vyriausybės pažeidžia žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę“, – užbaigė Christian Moos. (ll)