EESRK info

Gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK aptarė klausimus, darančius poveikį jaunimui darbo rinkoje. Ši diskusija užbaigė 2022-uosius – Europos jaunimo metus – ir pasitiko 2023-uosius – Europos įgūdžių metus. Komitetas pasisakė už ilgalaikę jaunimo dalyvavimo strategiją ir rekomendavo Europos metais ne tik vykdyti reklaminę veiklą, bet ir parengti aiškius planus.

Diskusiją pradėjusi EESRK pirmininkė Christa Schweng pabrėžė, kad po COVID-19 pandemijos vėl atkreipiamas dėmesys į kintančius darbo rinkos poreikius, visas jų teikiamas galimybes ir keliamas grėsmes. „Pagal Europos įgūdžių metų darbotvarkę EESRK toliau daug dėmesio skirs jaunimo poreikiams ir iššūkiams, su kuriais jis susiduria mūsų sparčiai kintančiame pasaulyje.“

Už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Europos Komisijos narys Nicolas Schmit išdėstė savo viziją Europai: „Pasiūlyti geresnes perspektyvas jaunimui, be kita ko, pasirūpinant jų saugumu ir pateisinant jų lūkesčius gauti prasmingą darbą ir gyventi aktyvų ir įtraukų socialinį gyvenimą.“

Toje pačioje plenarinėje sesijoje priimtoje rezoliucijoje EESRK taip pat ragino ES institucijas ir nacionalines vyriausybes sustiprinti jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procese ir įgyvendinti jo siūlomą ES jaunimo testą. Europos jaunimo metų koordinavimo grupės pirmininkė Katrĩna Leitāne nurodė, kad svarbu užtikrinti „apčiuopiamą ir ilgalaikį Europos jaunimo metų palikimą ir užtikrinti, kad būtų išgirstas jaunimo balsas priimant sprendimus, kurie darys poveikį jo ateičiai.“

Komitetas nekantriai laukia 2023 m. ir parengė nuomonę dėl Europos įgūdžių metų, išreikšdamas susirūpinimą dėl perpildytos darbotvarkės ir Europos įgūdžių metų prioritetų. Pranešėja Tatjana Babrauskienė teigė, kad „visa veikla, vykdoma pagal 2023 m. Europos įgūdžių metų darbotvarkę, reikia siekti daryti kaip įmanoma didesnę pažangą visose švietimo ir mokymo srityse ir propaguoti socialinius ir universaliuosius įgūdžius kaip reikiamus įgūdžius.“

Šia nuomone Komisija raginama užtikrinti, kad pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams būtų suteikta galimybė patvirtinti savo įgūdžius ir gebėjimus ES ir kad jiems būtų pasiūlyta persikvalifikuoti arba pakelti savo kvalifikaciją, siekiant integracijos į darbo rinką. „Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mūsų draugams ukrainiečiams. Norime ugdyti stiprią jaunąją Ukrainos kartą, o ne sukurti naują prarastąją kartą Ukrainoje, kaip tikisi Rusijos režimas“, – baigė Komisijos narys M. Schmit. (gb)

Gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK surengė diskusiją dėl finansavimo ir viešosios gaivinimo politikos vaidmens skatinant lyčių lygybę ir moterų ekonominį įgalėjimą ES. Diskusija buvo susijusi su dviejų nuomonių priėmimu: vienoje nagrinėjamas lyčių aspektu pagrįstas požiūris į biudžeto sudarymą ir investicijas, o kitoje svarstoma, kaip valstybės narės galėtų padidinti tiesioginių ir netiesioginių priemonių, siūlomų jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, poveikį lyčių lygybei.

Lyčių lygybė Europoje dar toli gražu nepasiekta, ypač kai kalbama apie ekonominį įgalėjimą ir prieigą prie rizikos kapitalo ir finansavimo. „Negalime sau leisti ignoruoti moterų potencialo gaivinant ekonomiką po pandemijos. Lyčių aspektas turi būti iš tiesų integruotas į nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus, taip pat į makroekonominę politiką ir pasaulinį vystymąsi“, – pradėdama diskusiją pažymėjo EESRK pirmininkė Christa Schweng.

EESRK nuomonės „Lyčių aspektu grindžiamos investicijos nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose“ pranešėja Maria Nikolopoulou pridūrė: „Lyčių lygybė nėra tik moterų reikalas – ji naudinga visiems. Tiek moterų, tiek vyrų dalyvavimas ir pilietinės visuomenės įsitraukimas turi lemiamos reikšmės siekiant nustatyti sritis, kurioms reikia skirti biudžeto lėšų.“

Nuomonės „Investicijos, skiriamos atsižvelgiant į lyčių aspektą“ pranešėja Ody Neisingh teigė: „Lyčių lygybės finansinis aspektas vis dar ES politikos aklojoje zonoje“. Nors investicijoms, skiriamoms atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir juo grindžiamam biudžeto sudarymui politikos formuotojai skiria vis daugiau dėmesio, tam vis dar trūksta sistemiškumo“.

Galiausiai nuomonės „Investicijos, skiriamos atsižvelgiant į lyčių aspektą“ bendrapranešėjė Cinzia Del Rio pakomentavo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas lyčių aspektų grindžiamas priemones: „Įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pirmenybė turėtų būti teikiama tam, kad būtų aktyviau taikomos tiesioginės ir netiesioginės lyčių lygybės priemonės. Tam reikia tikslinės viešosios politikos ir aiškių bei tvarių investavimo kanalų vykdant vidutinės trukmės ir ilgalaikį išteklių planavimą.“ (tk)

Gruodžio 14 d. priimtoje nuomonėje savo iniciatyva EESRK pabrėžė, kad pasaulinę maisto kainų krizę dar labiau sustiprino karas Ukrainoje, tačiau ją iš tiesų lėmė labiau struktūrinės ir sisteminės prekių rinkos problemos, dėl kurių kyla badas ir grėsmė žmonių pragyvenimui.

Konfliktų, klimato sukrėtimų ir COVID-19 išprovokuota maisto kainų krizė gilėja dėl karo Ukrainoje kylant maisto, degalų ir trąšų kainoms. 2022 m. maisto kainų indeksas pasiekė rekordines aukštumas tuo metu, kai visame pasaulyje mažėjo apsirūpinimo maistu galimybės.

Tačiau dabartinio kainų nepastovumo mastą ir apimtį tik iš dalies galima paaiškinti rinkos pagrindų veiksniais. Vienas iš didžiausių trūkumų yra neaiškus ir disfunkcinis grūdų rinkos pobūdis.

„Nežaiskite su maistu“ – sakydavo senelė. Vis dėlto šiandien daug žmonių pamiršta tikrąją maisto vertę ir ja žaidžia“, – sakė EESRK Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus pirmininkas Peter Schmidt. Aiškiai parodome, kad dabartinė prekių rinka neužtikrina darnaus vystymosi, klimato srities užmojų ir teisingos pertvarkos. Priešingai, ji žlugdo pastangas spręsti bado problemą ir skatinti teisingas pajamas ir kainas.“

EESRK nuomonėje pabrėžiama, kad pasaulinė prekyba grūdais yra nepaprastai koncentruota. Keturios bendrovės kontroliuoja apie 70–90 proc. pasaulinės prekybos grūdais. „Nors didėjančios maisto kainos kelia grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui visame pasaulyje, pelnosi didelės prekybos įmonės. Tai nepriimtina“, – teigė narys.

EESRK ragina valstybes nares ir ES institucijas imtis būtinų veiksmų siekiant pažaboti pernelyg didelę spekuliaciją biržos prekėmis, kartu pripažinti, kad biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkos teikia maisto prekių gamintojams ir naudotojams pagrindines paslaugas, pavyzdžiui, rizikos valdymo ir kainų susidarymo. EESRK rekomenduoja:

• reguliuoti maisto produktų ateities išvestinių finansinių priemonių rinką, kaip buvo iki praėjusio amžiaus pabaigos;
• reguliuoti biržos prekių ir maisto kainų indeksus, visų pirma reguliuojant ir uždraudžiant biržos prekių indeksų fondus ir replikaciją per apsikeitimo sandorius ir produktus, kuriais prekiaujama biržoje;
• spręsti maisto sektoriaus financializacijos klausimą, pavyzdžiui, įvedant pasaulinį nenumatyto pelno apmokestinimą, kuris būtų taikomas pelno perviršiui, ir spekuliacijos maistu mokestį, taip pat ardant oligopolijas visais tarptautinės maisto prekybos grandinės lygmenimis;
• didinti rinkos skaidrumą gerinant ataskaitų teikimą aplinkos, socialiniu ir valdymo lygmenimis ir spekuliacijos procese dalyvaujančių subjektų nefinansinės informacijos atskleidimą. (ks)

Konkurencingumo patikra turėtų būti atliekama bet kokiam ES politikos ir teisėkūros procesui, teigia EESRK naujoje nuomonėje, kurioje taip pat raginama parengti ES „konkurencingumo darbotvarkę“.

Gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtame pranešime EESRK tvirtina, kad ES politikos priemonių ir reglamentų poveikis ES įmonių konkurencingumui turėtų būti vertinamas išsamiau ir sistemingiau nei dabar. 

Konkurencingumo patikra turėtų apimti teisės aktus, fiskalines priemones, strategijas, programas, tarptautinius susitarimus ir netgi Europos semestrą. Jos metu turėtų būti įvertintas visų šių priemonių poveikis įmonėms, užimtumui, darbo sąlygoms ir atitikties sąnaudoms. Reikėtų įvertinti, kaip šios priemonės paveiks skirtingo dydžio ir skirtingus trumpalaikius ir ilgalaikius veiklos modelius taikančias įmones įvairiuose sektoriuose.

Europos dalis pasaulio BVP jau kurį laiką mažėja ir iki 2050 m. ji gali nusmukti žemiau 10 proc. Trumpalaikė perspektyva ne ką labiau optimistiška, nes susiduriame su COVID-19 padariniais, karu Ukrainoje, kylančia infliacija, didėjančiomis energijos kainomis ir priklausomybe nuo svarbių prekių importo iš užsienio. O jei šį sąrašą papildysime žaliąja ir skaitmenine pertvarka, ko gero turėsime tikrąją didžiulių iššūkių, iškilusių ES įmonėms, panoramą.

Kaip užtikrinti, kad konkurencingumui ir įmonėms būtų suteiktas didesnis vaidmuo ES sprendimų priėmimo procese? EESRK siūlo trejopą strategiją.

Pirma, techniniu lygmeniu, EESRK siūlo sustiprinti Europos Komisijos atliekamą poveikio vertinimą, kad konkurencingumo patikra taptų privaloma ir būtų plačiau taikoma. 

„Europos Komisija jau dabar turi atlikti poveikio vertinimus, kuriuose būtų atsižvelgiama į iniciatyvų poveikį konkurencingumui“, – teigė EESRK nuomonės pranešėjas Christian Ardhe. –  Tačiau taip pat akivaizdu, kad reikia patobulinimų, ypač susijusių su priemonių įgyvendinimu ir vykdymu.“

Antra, politiniu lygmeniu, į konkurencingumą turi būti pakankamai atsižvelgiama formuojant naujas iniciatyvas, kurios turėtų būti vertinamos pagal tai, kaip jos prisideda prie konkurencingumo ir jį palaiko.

Trečia, Komitetas ragina Komisiją parengti konkrečią konkurencingumo darbotvarkę, kurios pagrindinis ilgalaikis tikslas būtų didinti ES konkurencingumą. 

„Šia nuomone tikrai norime grįžti prie klausimo, kokie galėtų būti konkurencingumo stebėsenos būdai, ir atsižvelgti į šios srities sudėtingumą“, – teigė nuomonės bendrapranešėjis Giuseppe Guerini. –  Šiandien konkurencingumas nebėra tik verslui ar įmonėms poveikį darantis veiksnys, tai pirmiausia – ekosistemų dalis. Todėl mums reikia kompleksiškesnio požiūrio į šį klausimą.“ 

Nuomonė buvo parengta ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos prašymu. (dm)

Gruodžio mėn. EESRK plenarinėje sesijoje vyko diskusija dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono atstatymo ir atsparumo po COVID-19 pandemijos, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniam raštingumui.

Pabrėždama svarbų vaidmenį, kuris tenka regioniniam bendradarbiavimui ir dialogui ir vietos pilietinės visuomenės organizacijų tinklui EESRK pirmininkė Christa Schweng pareiškė, kad Viduržemio jūros sąjunga ir Anna Lindh fondas yra labai svarbūs EESRK partneriai ir du patikimi Europos ir Viduržemio jūros partnerystės ramsčiai.

Viduržemio jūros šalių sąjungos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Álvaro Albacete Perea ir Anna Lindh Europos ir Viduržemio jūros regiono kultūrų dialogo fondo vykdomasis direktorius Josep Ferré pabrėžė, kaip svarbu stiprinti ES ir Viduržemio jūros regiono pietinių šalių santykius.

Skaitmenizacija yra nepaprastai svarbi ekonominei ir socialinei pažangai Europos ir Viduržemio jūros regione. Pranešėjos Dolores Sammut Bonnici parengtoje ir plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje savo iniciatyva Skaitmeninė pertvarka Europos ir Viduržemio jūros regione pažymima, kad svarbu mažinti skaitmeninį atotrūkį tarp atskirų šalių, miestų ir kaimo vietovių bei žmonių kartų. (mp)

EESRK ragina ES ir valstybes nares siekti geriau informuoti plačiąją visuomenę apie pagrindines teises ir teisinės valstybės principus. Gruodžio mėn. priimtoje nuomonėje Komitetas siūlo sutelkti dėmesį į sąžiningumą ir teisingumą ir suteikti galimybę pareikšti savo nuomonę tiems, kurie tiesiogiai susiduria su žmogaus teisių pažeidimais.

Tam tikrais atvejais teisinės valstybės ir pagrindinių teisių sąvokos gali būti laikomos pernelyg abstrakčiomis, tolimomis, žargoniškomis ir teisinės kalbos sąvokomis. EESRK mano, kad tai yra reali grėsmė, į kurią ES turi reaguoti.

EESRK nuomonės „Komunikacija apie pagrindines teises ir teisinę valstybę“ pranešėjas Cristian Pîrvulescu paaiškino, kad „aiškaus informavimo ir švietimo apie šiuos principus trūkumas Europos ir nacionaliniu lygmenimis yra naudingas demokratijos priešams. Raginame labiau remti pilietinės visuomenės informuotumo didinimo veiklą ir tobulinti mokyklų mokymo programas.“

Bendrapranešėjis José Antonio Moreno Díaz pabrėžė, kad „žmonės negali ginti savo pagrindinių teisių, jei nežino, ką jos iš tikrųjų reiškia. ES veikėjai, institucijos, valstybės narės ir pilietinė visuomenė gali daug ką pakeisti, abstrakčias sąvokas paversdami prasmingu praktiniu turiniu ir kurdami bendrą Europos pagrindinių teisių ir teisinės valstybės kultūrą.“
 
EESRK nuomonėje teigiama, kad žmogaus teisių apsauga ir teisinė valstybė įmanoma tik gerovės valstybėje. Šie dalykai tarpusavyje susiję: kai gerovės valstybė nebeveikia, visuomenė teisinę valstybę gali laikyti beprasme sąvoka. Šis ryšys pripažįstamas ir įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, kuris yra esminė politikos priemonė kuriant įtraukesnę Europos Sąjungą.

EESRK ragina visas ES institucijas visiškai netoleruoti teisinės valstybės principo pažeidimų ES valstybėse narėse. Tai darydama ES turėtų ir toliau remtis Europos Komisijos už demokratiją per teisę pateiktu teisinės valstybės apibrėžimu, kuriame aiškiai apibūdinami pagrindiniai teisinės valstybės principai.  (gb)
 

Per gruodžio mėn. vykusią plenarinę sesiją priimtoje nuomonėje EESRK siūlo galiausiai sumažinti šiuo metu Direktyvoje dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe, Komisijos siūlomą techninę asbesto darbo aplinkoje ribinę vertę.

Nuomonėje Apsauga nuo asbesto poveikio darbe EESRK pažymi, kad „socialiniai partneriai gali siekti daugiau nei nauja ribinė vertė, kuri bus taikoma pagal direktyvą, ir imtis atitinkamų priemonių, kad būtų toliau mažinamas asbesto plaušelių kiekis darbo vietoje“.

EESRK nuomone, po pagrįsto pereinamojo laikotarpio, techninė riba galiausiai turėtų būti 0,001 plaušelio/cm³.

„Palankiai vertiname Komisijos siekį sumažinti sergamumą vėžiu ir konkrečias pastangas kuo labiau sumažinti asbesto poveikį darbe. Tai suteikia gerą pagrindą siekti, kad ateityje asbesto poveikis būtų visiškai netoleruojamas. Visgi manome, kad ES turėtų padaryti daugiau, nei siūlo Komisija“, – sakė EESRK nuomonės pranešėja Ellen Nygren.

Ji įspėjo, „kad nėra tokio asbesto poveikio lygio, kurį vėžio rizikos požiūriu būtų galima laikyti saugiu. Nepaisant dabartinio draudimo naudoti naują asbestą, vis dar yra nemažai darbo vietų, kuriose darbuotojai ir toliau patiria šios mirtį sukeliančios medžiagos poveikį“.
Neseniai EESRK surengtame klausyme buvo pateikti duomenys, kad kasmet nuo asbesto sukelto vėžio ES miršta apie 90 370 žmonių, o tai patvirtina būtinybę mažinti poveikio ribinę vertę.

Šiam tikslui pasiekti EESRK rekomenduoja parengti veiksmų gaires, į kurias būtų įtrauktos Komisijos pasiūlymą papildančios priemonės. Tai galėtų būti finansinė parama įmonėms ir regionams, kuriems jos reikia nustatytiems tikslams pasiekti.
Kadangi daug žmonių gali patirti asbesto poveikį to net nežinodami, EESRK ragina Komisiją naudojantis visais įmanomais kanalais, įskaitant žiniasklaidą, organizuoti informavimo kampanijas visuomenei šviesti apie asbestą ir jo žalingą poveikį.

Kai poveikio rizika yra reali arba įtariama, visi darbuotojai turėtų būti tikrinami, o rezultatai – užfiksuoti, kad ateityje darbuotojams keičiant darbą būtų galima tinkamai sekti jų sveikatos būklę. (ll)

Savo gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK palankiai įvertino Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo kaip svarbų žingsnį kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ES. Nepaisant bendro padėties pagerėjimo kai kuriose valstybėse narėse, įšaldyto arba konfiskuoto nusikalstamu būdu įgyto turto procentinė dalis visoje ES tebėra labai maža.

Naująja direktyva pagerinamas visų valdžios institucijų, dalyvaujančių susigrąžinant turtą, tarpvalstybinis bendradarbiavimas, ES valstybės narės skatinamos parengti nacionalines strategijas ir jų reikalaujama įsteigti nors vieną turto susigrąžinimo tarnybą, t. y. specialią įstaigą, kuri nustatytų ir susektų nusikalstamu būdu įgytas pajamas ir turtą, kaip EESRK nurodė gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje „Turto susigrąžinimas ir konfiskavimas“.

„Manome, kad Komisijos pasiūlymas yra labai geras, nes jis atitinka poreikį išplėsti konfiskavimo priemonių taikymo sritį. Jame taip pat numatytos tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonės, kuriomis siekiama susigrąžinti didesnę turto dalį. Šiuo metu ji labai nedidelė – tik 2 proc. nusikalstamu būdu įgyto turto yra įšaldyta ir tik 1 proc.– konfiskuota,“– nurodė nuomonės pranešėjas Ionuţ Sibian.

Naująja direktyva taip pat iš esmės papildomas nusikalstamos veikos sąrašas, pateiktas 2014 m. konfiskavimo direktyvoje, įskaitant, be kita ko, prekybą organais, pagrobimą, nusikaltimus aplinkai ir prekybą vogtomis transporto priemonėmis.

Tačiau, EESRK nurodė, kad į siūlomos direktyvos taikymo sritį nėra aiškiai įtrauktas neteisėtas migrantų gabenimas ir neteisėta prekyba tabako gaminiais, nepaisant didelių šių nusikalstamų rinkų metinių pajamų (kurių vertė atitinkamai siekia apie 289,4 mln. EUR ir 8 309,3 mln. EUR,) ir ragino Komisiją į sąrašą įtraukti šias veikas.

EESRK taip pat ragino Komisiją ryžtingiau siekti konfiskuotą turtą panaudoti socialiniais tikslais ir nustatyti mažiausią procentinę konfiskuoto turto dalį, kurią valstybės narės galėtų toms reikmėms pakartotinai panaudoti.

„Itin svarbu, kad nukentėjusioms bendruomenėms būtų tiesiogiai atlyginta patirta žala ir kad jos gautų naudos iš šio žalos atlyginimo. Tai yra ta sritis, kurioje tikėjomės permainų, tačiau niekas nepasikeitė. Pilietinė visuomenė turi dalyvauti valdant ir panaudojant konfiskuotą turtą,“– teigė Ionuţ Sibian.

Dar vienas EESRK prašymas Komisijai – tiksliau apibrėžti nukentėjusiųjų teises į kompensaciją Komitetas padarė išvadą, kad nustatant kreditorių eiliškumą pirmenybė turėtų būti teikiama nukentėjusiesiems. (ll)

EESRK palankiai įvertino Europos Komisijos dėl žiniasklaidos laisvės iniciatyvas, tačiau įspėjo, kad vien rekomendacijų ir privalomos teisinės galios neturinčios strategijos nepakaks siekiant užtikrinti, kad Europos žiniasklaida išliktų laisva ir nepriklausoma nuo politinio, komercinio ir kitokio pobūdžio kišimosi.

Savo nuomonėje dėl „Europos žiniasklaidos laisvės akto“ (Pasiūlymas dėl Reglamento ir Rekomendacijos), EESRK nurodė, kad žiniasklaidos laisvė ir įvairovė yra svarbios liberaliajai demokratijai ir teisinei valstybei.

„Žiniasklaidos laisvei gresia pavojus. Autoritarizmas auga, taip pat ir Europoje. „Ketvirtoji valdžia“ yra užkarda nuo šio neliberalaus puolimo. Todėl labai svarbu stiprinti žiniasklaidos laisvę, o Europos žiniasklaidos laisvės aktas yra svarbi ir labai savalaikė iniciatyva“, – teigė nuomonės pranešėjas Christian Moos.

„Kelete ES valstybių pastebime vis didėjančią politinę ir ekonominę įtaką tiek visuomeninei žiniasklaidai, tiek privačioms žiniasklaidos priemonėms, glaudžiai susijusioms su valdžia, o tai nesuderinama su žiniasklaidos, kaip ketvirtosios valdžios, vaidmeniu“, – sakė bendrapranešėjis Tomasz Andrzej Wróblewski.

EESRK visiškai pritarė pasiūlymams, kuriais stiprinamas ir ginamas žurnalistų ir leidėjų redakcinė nepriklausomybė. Komitetas taip pat ypatingą dėmesį skyrė visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumui ir nešališkumui, nurodydamas, kad tam reikia pakankamų ir stabilių finansinių išteklių.

Kita nerimą kelianti problema, įvardyta nuomonėje, yra dėl koncentracijos žiniasklaidos rinkoje kylanti grėsė žiniasklaidos pliuralizmui. Informacijos monopolijos neabejotinai kelia grėsmę, todėl būtina imtis veiksmų, kad žiniasklaidos magnatai ir oligarchai neužvaldytų žiniasklaidos.

Žiniasklaidos priemonių nuosavybė turėtų būti skaidri, o skaidrumo reikalavimai turėtų būti privalomi, tačiau dėl jų mažoms žiniasklaidos priemonėms neturėtų susidaryti pernelyg didelė administracinė našta. Susirūpinimą taip pat kelia kai kurių nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo stoka. Jei jie nėra visiškai nepriklausomi, jie neturėtų dalyvauti siūlomos Europos žiniasklaidos paslaugų valdybos veikloje.

EESRK pabrėžė, kad Europos žiniasklaidos laisvės aktas, kaip reglamentas, turės tiesioginį poveikį. Kartu Komitetas abejoja, ar rekomendacijoje numatyta privalomos teisinės galios neturinti strategija yra veiksmingas būdas pasiekti joje nustatytus tikslus.

„Vien rekomendacijų nepakanka žiniasklaidos laisvei ir įvairovei valstybėse narėse užtikrinti. Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida turi būti privalomi kriterijai, pagal kuriuos būtų rengiama teisinės valstybės principo taikymo ataskaita ir pradedamas taikyti mechanizmas tose valstybėse narėse, kuriose vyriausybės pažeidžia žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę“, – užbaigė Christian Moos. (ll)

Švietimas gali padėti iškastiniu kuru grindžiamą visuomenę paversti žiedine ir tvaria. Gruodžio mėn. priimtoje nuomonėje savo iniciatyva EESRK ragina užtikrinti pokyčius skatinantį švietimą, kuris įgalėtų jaunimą prisidėti prie žaliosios pertvarkos.

Švietimo darnaus vystymosi klausimais pagrindas turėtų būti humanistinės vertybės ypatingą dėmesį skiriant žmogaus elgesio padariniams aplinkai ir visuomenei. Todėl reikia pertvarkyti švietimą – nuo ikimokyklinio ugdymo iki universitetinių studijų ir vėliau.

„Darnumas yra susijęs ne tik su aplinka. Jis apima daug aspektų ir visi 17 darnaus vystymosi tikslų yra vienodai svarbūs. Švietimas atlieka itin svarbų vaidmenį, nes jis yra svarbus veiksnys, padedantis siekti visų kitų DVT,“– nurodė Tatjana Babrauskienė, EESRK nuomonės „Įgalinti jaunimą siekti darnaus vystymosi pasitelkiant švietimą“ pranešėja.

Kritinio mąstymo ir informacija pagrįsto sprendimų priėmimo turėtų būtų mokoma mokykloje, kad vaikai galėtų spręsti darnaus vystymosi problemas. Pagrindinio švietimo lygmeniu vaikai turėtų būti mokomi apie tvarią energiją, tvarų vartojimą ir tvarią gamybą, maisto švaistymo mažinimą ir atsakingus maisto pasirinkimo sprendimus.

Neseniai priimtoje ataskaitoje dėl ES mokyklų sistemos įvertinimo pateikiama papildomų rekomendacijų, kaip gerinti mokyklų sistemą atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus. „Patobulinus švietimo apie maistą priemones, pamokų metu skiriant laiko maisto produktų kilmei ir vertei bei apsilankymams ūkiuose ir žemės ūkio maisto produktų įmonėse būtų galima padidinti ES mokyklų sistemos veiksmingumą ir prisidėti prie jaunimo švietimo tvarios sveikos mitybos klausimais“, – sakė pranešėjas Arnold Puech d’Alissac. EESRK taip pat ragino geriau naudoti švietimui darnaus vystymosi klausimais skirtą finansavimą, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę programas „Erasmus+“, Europos regioninės plėtros fondą ir „Europos socialinį fondą +“.

Šiuo metu švietimo darniam vystymuisi įgyvendinimas įvairiose valstybėse narėse yra skirtinguose etapuose ir turės būti pritaikytas vietos aplinkybėms.

„Švietimo sistemą turime pertvarkyti nedelsiant, kad užtikrintume darnią ateitį valstybėse narėse, bet to, svarbu į šį procesą aktyviai įtraukti jaunimą, mokytojus ir tėvus,“– teigė T. Babrauskienė. (ks)

Neseniai paskelbtoje tiriamojoje nuomonėje EESRK nurodė, kad jūrų technologijų sektoriui skubiai reikia politikos ir investicijų, kuriomis būtų užtikrinta tarptautinė konkurencija. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama įgūdžių ugdymui, finansavimui ir patekimui į rinką.

Jeigu Europai nepavyks įgyvendinti konkrečios jūrų pramonės strategijos, ji gali tapti vis labiau priklausoma nuo Azijos laivų ir laivybos įrangos. Daugelis Europos uostų jau iš dalies arba visiškai priklauso Kinijos bendrovėms. Rengiant tvarią strategiją reikėtų iš naujo įvertinti šią nuosavybės struktūrą.

„EESRK mano, jog būtina nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų stiprinamas Europos jūrų sektoriaus atsparumas, atgautas pasaulinis konkurencingumas, apsaugotos stiprios Europos pozicijos sudėtingoje laivų statybos sektoriuje ir išsaugota strateginė Europos jūrininkystės autonomija“, – pareiškė EESRK nuomonės pranešėjas Anastasis Yiapanis.

Reikėtų sudaryti jūrininkystės ekspertų grupę ir Europos pramonės aljansą jūrų technologijų sektoriui, tuo padedant sektoriui atgauti savo konkurencingumą.

Nepaisant 2018 m. priimtos EESRK nuomonės savo iniciatyva „Strategija „LeaderSHIP 2020“ – jūrų technologijų pramonės vizija, kurioje buvo raginama daugiau paramos skirti jūrų pramonei, ES ir nacionalinėms valdžios institucijoms nepavyko nustatyti būtinų politinių priemonių.

EESRK išreiškė susirūpinimą dėl kliūčių, su kuriomis susiduria Azijoje veikti norinčios Europos bendrovės. Komitetas paragino Europos Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų nustatytos pasaulinės prekybos taisyklės ir sakė, kad būtina imtis priemonių prieš užsienio subsidijavimą ir žalingą laivų įkainojimą.

Galiojantys dvišaliai laisvos prekybos susitarimai turėtų būti atnaujinti norint užtikrinti ES jūrų bendrovėms laisvą patekimą į rinką: tai turi būti numatyta būsimuose susitarimuose. Jei tarptautinėse derybose to nepavyks pasiekti, ES turės svarstyti galimybę imtis vienašališkų veiksmų, kad savo tarptautinių konkurentų atžvilgiu įgytų svertą.

Savo nuomonėje EESRK taip pat pažymėjo, kad kuriant tvarią mėlynąją ekonomiką svarbus vaidmuo tenka jūrų technologijų pramonei.

„EESRK ragina imtis skubių priemonių, kuriomis būtų skatinama žaliųjų ir aukštųjų technologijų laivų vidaus paklausa, visų pirma įgyvendinant ES programą laivyno atnaujinimui, esamų laivų modernizavimą pagal Europos žaliojo kurso tikslus“, – pareiškė nuomonės bendrapranešėjis Christophe Tytgat.

EESRK, socialiniai partneriai ir vietos gamintojai veltui laukė paskatų pereiti prie žaliųjų laivų, alternatyviųjų degalų ir technologijų, kad sektorius atitiktų Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio reikalavimus. Tačiau Komitetas pritarė tam, kad būtų priimta bendro programavimo partnerystė visai netaršaus vandens transporto srityje.

Be to, EESRK paragino skirti didesnę finansinę paramą ES įgūdžių paktui ir kampanijoms, kuriomis siekiama padidinti šio sektoriaus patrauklumą visiems darbuotojams, pradedant inžinieriais ir baigiant suvirintojais ir elektrikais.  EERSK teigimu, reikia didelio masto perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir profesinio rengimo ir mokymo programų, kurios padėtų sektoriui įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. (ks)

Gruodžio mėn. priimtoje nuomonėje savo iniciatyva dėl socialinės ir ekonominės padėties Lotynų Amerikoje po COVID-19 krizės, EESRK teigė, kad Lotynų Amerikai reikalinga nauja visuomenės sutartis, užtikrinanti politinę atskaitomybę, įtrauktį, socialinę apsaugą ir kokybišką užimtumą. Laisvai ir demokratiškai organizuota pilietinė visuomenė yra geriausia pradinė pozicija.

COVID-19 pandemija itin skaudžiai smogė Lotynų Amerikai, atskleisdama dešimtmečius vykdytos politikos trūkumus, kurie pasirodė esą neveiksmingi sprendžiant dabartinius iššūkius. Rusijos invazija į Ukrainą padidino ekonominius neramumus, nes sutrikdė pasaulines tiekimo grandines ir prisidėjo prie didėjančios infliacijos.

Nuomonėje Socialinė ir ekonominė padėtis Lotynų Amerikoje po COVID-19 krizės. Pilietinės visuomenės vaidmuo ekonomikos gaivinimo procese teigiama, kad regionui reikalinga nauja visuomenės sutartis, kurią pasiekti galima sudarant kompleksinius socialinių ir ekonominių grupių, teritorijų ir kartų susitarimus.

Kalbėdamas apie pilietinės visuomenės vaidmenį, EESRK narys ir nuomonės pranešėjas Josep Puxeu Rocamora pabrėžė: „Europa ir Lotynų Amerika yra įsipareigojusios siekti demokratijos ir teisinės valstybės, o tai reiškia, kad pilietinė visuomenė aktyviai dalyvaus ir atliks pagrindinį vaidmenį siekiant vystymosi ir įveikiant krizes, skatindama dialogą, būtiną naujai visuomenės sutarčiai sudaryti“.

Europa turi stiprinti ryšius su Lotynų Amerika, ypač daug dėmesio skirti socialinei, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. „Turime skubiai dėti daugiau pastangų, kad sudarytume aljansus su panašiai mąstančiais partneriais Lotynų Amerikoje“, – sakė Josep Puxeu Rocamora . „Pernelyg ilgai šiuos santykius laikėme savaime suprantamu dalyku. Turime pasistengti, kad pasivytume, nes dabar patiriame didelę kitų veikėjų konkurenciją“.

EESRK nuomone, tokiam aljansui reikalingas visapusiškas organizuotos pilietinės visuomenės, žmogaus teisių organizacijų, profesinių sąjungų ir verslo organizacijų, taip pat aplinkosaugos asociacijų pripažinimas ir dalyvavimas. (at)

Gruodžio 15 d. Stokholme vykusiame EESRK posėdyje už ES reikalus atsakingas Švedijos valstybės sekretorius Christian Danielsson išdėstė ES Tarybai pirmininkausiančios Švedijos, kuri paprašė EESRK pateikti nuomonę šešiais pagrindiniais klausimais, politinę kryptį.

Kaip EESRK teko išgirsti, 2023 m. sausio–birželio mėn. laikotarpiu Švedijos pirmininkavimo ES Tarybai raktažodžiai, be kita ko, bus ES parama Ukrainai, žalioji pertvarka ir konkurencingumas.

2022 m. lapkričio 15 d. Stokholme vykusiame EESRK valdymo organo – biuro – posėdyje EESRK pirmininkė Christa Schweng pabrėžė, kad ES gali sėkmingai įveikti visus mūsų laukiančius iššūkius tik nuolat dalyvaujant Europos pilietinės visuomenės organizacijoms.

„Atsižvelgdami į niūrias Europos ekonomikos prognozes, turime nustatyti teisingus ir aiškius prioritetus,“– teigė ji. „Mūsų ekonomikai, visuomenei ir demokratijai labai svarbu, kad būtų užtikrintas atsigavimas ir remiamos verslo įmonės ir žmonės, susiduriantys su didele infliacija ir itin išaugusiomis energijos kainomis.“

Švedijos ES reikalų ministerijos valstybės sekretorius Christian Danielsson nurodė: „Turime pripažinti, kad prioritetai yra svarbūs, tačiau svarbiausia Švedijos pirmininkavimo ES Tarybai užduotis bus pats pirmininkavimas – daryti pažangą dirbant ir pasiekti rezultatų, kurie būtų naudingi piliečiams, valstybėms narėms ir Europai. Dėsime labai daug pastangų, kad pasiektume šį tikslą.“

Christian Danielsson pabrėžė, kad ES Tarybai pirmininkausianti Švedija toliau teiks humanitarinę pagalbą Ukrainai ir dėmesį sutelks į ES ekonomikos veiksmingumo ir jos konkurencingumo didinimą.

Konkrečiau, Švedijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai yra:

• spartinti su klimato kaita susijusią pertvarką,
• stiprinti ES konkurencingumą kuriant ateities darbo vietas,
• saugoti pagrindines ES vertybes,
• užtikrinti ES piliečių saugumą ir stiprinti ES vaidmenį pasaulyje,
• kovoti su organizuotu nusikalstamumu.

ES Tarybai pirmininkausianti Švedija paprašė EESRK pateikti pasiūlymų ir ekspertinių žinių parengiant tiriamąsias nuomones šiais klausimais:

• Bendrosios rinkos trisdešimtmetis. Kaip toliau gerinti bendrosios rinkos veikimą?
• Perėjimas prie ilgalaikės tvarios transporto sistemos
• Jaunimo vaidmuo vykdant žaliąją pertvarką
• Šiuolaikinių pramoninių medinių konstrukcijų privalumai
• Tolesnis ES skaitmeninio sektoriaus konkurencingumo didinimas
• Gebėjimų ir įgūdžių ugdymas atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką

Daugiau informacijos pateikiama naujausioje EESRK brošiūroje „EESRK veikla Švedijos pirmininkavimo ES Taryba laikotarpiu“, kurią rasite mūsų interneto svetainėje. Ši brošiūra išleista anglų, švedų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. (mp/dm)