Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paragino ES ir valstybes nares sistemingai ir prasmingai remti savanorišką veiklą. Taip būtų pripažintas labai didelis savanoriškos veiklos poveikis Europos socialiniam vystymuisi ir esminis jos vaidmuo įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus ir skatinant socialinę įtrauktį.

Nuomonėje savo iniciatyva dėl savanoriškos veiklos EESRK pasiūlė ES 2025-uosius metus paskelbti Europos savanorių metais, išplėsti ES savanoriškos veiklos programas ir finansavimą įtraukiant vyresnio amžiaus žmones ir ES lygmeniu nustatyti savanoriškos veiklos duomenų, kuriais šalys ir organizacijos galėtų dalytis, rinkimo metodą.

Nuomonės pranešėjas Krzsysztofas Pateris sakė: „Europos ateitį kurs ne sprendimų priėmėjai, politikai ar pilietinės visuomenės organizacijos, o aktyvūs piliečiai ir savanoriai – žmonės, kurie savo laisvalaikį skiria visuomenės labui.“

Europoje savanoriškoje veikloje kasmet dalyvauja kas penktas žmogus. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad kiekvienais metais organizuotoje savanoriškoje veikloje dalyvauja 25 proc. jaunų europiečių. Kiekvieną dieną įvairaus amžiaus ir išsilavinimo savanoriai skiria savo laiką kitų žmonių ar aplinkos labui, taip stiprindami visuomenę ir kurdami tvarią ateitį.

„Būtina sisteminga ir visapusiška parama ES ir nacionaliniu lygmeniu, nes savanoriškos veiklos poveikis yra kur kas didesnis nei galimos išlaidos“, – kalbėjo Krzsysztofas Pateris. Turimi duomenys rodo, kad savanoriška veikla turi realią ekonominę vertę, kuri daugelyje šalių siekia daugiau kaip 2 proc. BVP.

Po paskutiniųjų, t. y. 2011 m., Europos savanoriškos veiklos metų Europos darbotvarkėje palaipsniui neliko savanoriškos veiklos. Ji buvo minima tik pavieniais atvejais: kuriant ES pagalbos savanorių iniciatyvą ir Europos solidarumo korpusą ir buvo viena iš prioritetinių programos „Europa piliečiams“ temų.

EESRK nuomone, savanorių indėlis, gerovė ir bendrumo jausmas, kurį jie patiria vykdydami savanorišką veiklą, turėtų būti plačiau pripažinti. (ll)