Nuo tada, kai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje gimė Europos bendrosios rinkos idėja, ji įgavo formą ir pradėjo veikti dešimtojo dešimtmečio pradžioje, įvyko daug istorinių pokyčių mūsų žemyne ir visame pasaulyje. Daugiau nei du kartus išaugo pačios Europos Sąjungos dydis ir narių skaičius, jai teko įveikti krizes ir spręsti konfliktus, taip pat atremti gamtinius, ekonominius, socialinius ir technologinius iššūkius.

Dramatiškai pasikeitė ir geopolitinė padėtis. Azijoje išaugo nauja supervalstybė, kuri daugeliu aspektų tapo sistemine ES varžove. Bėgant metams vidaus rinkos principai, t. y. laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas, nepaprastai pagerino ES ekonominės veiklos rezultatus. Tačiau bendroji rinka toli gražu dar nėra tobula.

Bendrai sutartos taisyklės įgyvendinamos gana fragmentiškai, administracinių reikalavimų padaugėjo, o rinkos priežiūros pajėgumai yra be galo riboti. Negana to, bendrajai rinkai šiuo metu yra iškilę prieštaringi tikslai: pramonė ir kiti nacionalinio lygmens subjektai prašo skirti subsidijas, kartu girdisi raginimų apriboti valstybės pagalbą ir išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas visose valstybėse narėse; vietos gamintojai reikalauja kurti vertę ir darbo vietas Europoje, kartu prašoma atverti rinkas ir suteikti galimybių jomis naudotis siekiant išlikti konkurencingais sąnaudų požiūriu pasaulyje ir vartotojams tiekti įperkamus produktus; užtikrinti galimybes gauti būtinų žaliavų automobilių dalims, vėjo turbinoms, saulės baterijų plokštėms ar virtuvės bei sodo prietaisams gaminti, kartu kyla nerimas dėl šių išteklių tiekimo sąlygų, pavyzdžiui, darbo ir aplinkos apsaugos standartų užtikrinimo ir konkurencijos su mūsų varžovais dėl šių išteklių.

ES rinkų ir sienų atvirumo – pagrindinio pirminės bendrosios rinkos idėjos aspekto – pasaulyje, kuriame nebesilaikoma daugiašaliu lygmeniu sutartų tarptautinės prekybos taisyklių, nebepakanka. Iš tiesų bendroji rinka gali tapti silpnąja ES vieta, jeigu jai nebus suteiktos tam tikros apsaugos priemonės, pavyzdžiui, nebus užtikrinta griežta į ES rinką patenkančių gaminių kokybės ir saugos priežiūra arba nebus stebimos investuotojų atliekamos investicijos ir susiję tikslai. Pasaulyje, kuriame nuo daugiašalių, taisyklėmis grindžiamų sistemų pereinama prie galimybes naudotis ištekliais nacionalinių interesų labui griežtinančių arba ribojančių valstybių, globalizacijos ekonomika, paremta tarptautiniu mastu integruotomis tiekimo grandinėmis, nebeveikia.

Todėl pagal šias taisykles veikusiai vidaus rinkai reikia naujos strategijos. Ji turėtų būti susitelkta į keletą aspektų: Europos pramonės politiką, palankias sąlygas įmonėms ir MVĮ, socialinės ekonomikos įmones, visuomenės paramą Europos projektui, tinkamai organizuotas ir veiksmingas bendrojo intereso paslaugas ir priemones, skirtas apsaugoti ir plėtoti mūsų socialinį modelį.

EESRK nuomone, siekiant stiprinti vidaus rinką, labai svarbu baigti kurti ES kapitalo rinką. Kapitalo rinka turėtų būti orientuota į prekių ir paslaugų gamybos, pirkimo ir srautų finansavimą, visų pirma remiant įmonių mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas bei visuotinės svarbos paslaugas ir skatinant verslumą.

Be to, pirmenybę reikėtų teikti toms politikos kryptims, kurios sukuria pagrindą privačioms įmonėms diegti naujoves ir skatina inovacijas, sudarant galimybę gauti rizikos kapitalo ir pramonei bei mokslui bendradarbiauti. Tolesnis vidaus rinkos stiprinimo prioritetas turi būti acquis vykdymo užtikrinimas. Deja, daugelis šių taisyklių neperkeliamos į nacionalinę teisę, įgyvendinamos labai skirtingai arba taikomos labai nevienodu mastu. Tai rimta ir svarbi kliūtis sklandžiam bendrosios rinkos veikimui.