Pilietinė visuomenė, trumpai tariant, yra bendruomenių grupės, gebančios savarankiškai organizuoti veiklą, apibrėžti ir pasiekti numatytus tikslus. Demokratinėse sistemose pilietinės visuomenės grupių yra daug ir įvairių, kurios siekia kuo labiau atspindėti jų narių nuomones ir požiūrių įvairovę. Nedemokratinių režimų šalyse pilietinės visuomenės organizacijos dažniausiai yra opozicijoje valdantiesiems. Pilietinė visuomenė veikia pasitelkdama aktyvų pilietiškumą ir norą bendradarbiauti bendros gerovės labui, nepriklausomai nuo valstybės institucijų.
Kai šalį valdė partija „Teisė ir teisingumas“ (Prawo i Sprawiedliwość, PiS), pilietinės visuomenės organizacijos savo veiksmus nukreipė į pokyčius, kėlusius pavojų šalies valdymo sistemai ir žmogaus teisių apsaugai. Kaip teigiama Helsinkio žmogaus teisių fondo pranešime „Spaudimas ir mobilizacija: pilietinė visuomenė ir teisinės valstybės krizė“, nevyriausybinės bendruomenės 2016–2022 m. surengė daug masinių protestų, norėdamos apginti teisinę valstybę ir konstitucines vertybes, ir suteikė teisinę pagalbą grupėms, kurioms grėsė diskriminacija ar represijos. Nevyriausybinis sektorius toliau ieškojo naujų galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, be kita ko, burdamas veiksmingas koalicijas, kad būtų išrinktas žmogaus teisių komisaras ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius, taip pat organizuodamas piliečių forumus.
2023 m. spalio 15 d. įvykusių parlamento rinkimų rezultatai rodo Lenkijos pilietinės visuomenės stiprybę. Istorinis rinkėjų aktyvumas (74,38 proc.) ir tai, kad opozicijoje buvusios partijos įgijo rinkimų pranašumą, įrodo, kad piliečiams pavyko veiksmingai susitelkti ir pakeisti vyriausybę. Teisės ir teisingumo partijos (PiS) kandidatai surinko 35,38 proc. balsų. Tokiu būdu ši partija pirmoji nuo 1989 m. trečią kartą iš eilės laimi parlamento rinkimus, tačiau, kitaip nei 2015 m. ir 2019 m. rinkimuose, jos kandidatų sąrašas negavo daugumos, reikalingos vyriausybei suformuoti. Į Seimą pateko ir šios partijos: Pilietinė koalicija (30,7 proc.), Trečiasis kelias PSL-PL (14,4 proc.), Naujoji kairė (8,61 proc.) ir konfederacija „Laisvė ir nepriklausomybė“ (7,16 proc.). Trys koalicijos partijos – Pilietinė koalicija, Trečiasis kelias PSL-PL ir Naujoji kairė – iš viso surinko 51,72 proc. balsų, o tai suteikė joms daugumą, reikalingą vyriausybei formuoti. Vyriausybė su Ministru Pirmininku Donaldu Tusku buvo suformuota po pradinio nesėkmingo PiS bandymo.
Nė viena apklausa neprognozavo tokio didelio rinkėjų aktyvumo. Galima paminėti, kad 2019 m. parlamento rinkimuose dalyvavo 61,74 proc. rinkėjų, o istoriniuose, 1989 m. rinkimuose – 62,7 proc. Apklausų (pvz., CBOS ir Stepono Batoro fondo) rezultatai rodo, kad permainų troškimas, kurį sukėlė ilgalaikis visuomenės nepasitenkinimas, paskatino piliečius eiti prie balsadėžių. Reikėtų pažymėti, kad prieš rinkimus buvo galima jausti didelę pilietinę mobilizaciją: balsuoti ne savo gyvenamojoje vietoje užsiregistravo rekordinis skaičius rinkėjų (iki spalio 12 d. 15.00 val. 960 000 asmenų pakeitė savo rinkimų apylinkę ir apie 1 200 000 tam pateikė prašymą). Užsiregistravusių balsuoti užsienyje gyvenančių lenkų skaičius beveik padvigubėjo (apie 600 000, palyginti su 350 000 per 2019 m. rinkimus).
Nacionalinio referendumo paskelbimas ir jo surengimas galėjo būti dar vienas veiksnys, paskatinęs piliečius aktyviau dalyvauti Seimo rinkimuose. Referendume dalyvavo 40,91 proc. rinkėjų, žinodami, kad jo rezultatai įpareigojantys. Rinkėjus sutelkti padėjo ir daugybė NVO veiksmų. Ypač verta paminėti iniciatyvas moterims ir jaunimui (pvz., „Moterų balso“ iniciatyva „Tavo pasirinkimas“, „Wschód“ (Rytai) iniciatyva „Nebegalime tylėti“ ar „SexEd“ iniciatyva „Tai tavo sprendimas“), kurios labai padėjo padidinti rinkėjų aktyvumą. 2019 m. parlamento rinkimuose balsavo 61,5 proc. moterų ir 60,8 proc. vyrų. 18–29 m. gyventojų aktyvumas buvo 46,4 proc. 2023 m. rinkimuose balsavo daugiau moterų (73,7 proc.) nei vyrų (72 proc.) ir 68,8 proc. jaunimo (18–29 m.). Bendruomeninės organizacijos prieš rinkimus surengė ne mažiau kaip 20 kampanijų, skatindamos žmones balsuoti.
Kampanijos daugiausia buvo rengiamos internetu, tačiau kai kurios jų vyko per televiziją, radiją ir net kino teatruose. Įžymių žmonių, nuomonės formuotojų, aktorių ir visuomenės veikėjų dalyvavimas padėjo pasiekti įvairią auditoriją. Remiantis 2023 m. spalio mėn. atlikta CBOS apklausa „2023 m. rinkimų motyvai ir sprendimai“, dauguma rinkėjų (apie 70 proc.) apsisprendė už ką balsuoti likus bent kelioms savaitėms iki rinkimų. Likusieji tai padarė vėliau – paskutinę savaitę prieš rinkimus (28 proc.), tik rinkimų dieną (9 proc.) arba dieną prieš rinkimus (4 proc.). Partijos santykiai su Europos Sąjunga buvo ypač svarbūs Pilietinės koalicijos rinkėjams (80 proc.). Noras pakeisti vadovybę buvo paminėtas beveik taip pat dažnai kaip priežastis balsuoti už šią partiją (77 proc.). Didelė partijos rinkėjų dalis (64 proc.) manė, kad Pilietinės koalicija gina jiems artimas vertybes ir principus. PiS rinkėjai manė, kad ši partija atstovauja tiek jų interesams („jai rūpi tokie kaip mes“ – 66 proc.), tiek jų vertybėms ir principams (62 proc.). Tuo pat metu jie teigiamai įvertino ligšiolinį partijos vadovavimą (64 proc.) ir jos ekonominę programą (59 proc.).
2024 m. birželio mėn. lenkai dalyvaus rinkimuose ir rinks savo Europos Parlamento narius. EP rinkimus galima laikyti dar vienu rinkimų ciklo, prasidėjusiu 2023 m. Seimo rinkimais, etapu, nes 2024 m. balandžio mėn. Lenkijoje dar vyks savivaldybių rinkimai. Europos tema bus įtraukta į vietos valdžios kampanijas, nors ir mažesniu mastu nei per nacionalinio parlamento rinkimus. Be to, 20-osios Lenkijos įstojimo į ES metinės gali turėti įtakos rinkėjų aktyvumui Europos Parlamento rinkimuose. Priminsime, kad per paskutinius 2019 m. EP rinkimus rinkėjų aktyvumas Lenkijoje buvo tik 45,68 proc.
Lenkijos gyventojai tvirtai pritaria tam, kad jų šalis būtų Europos Sąjungos dalimi. Remiantis 2023 m. balandžio mėn. CBOS tyrimu, 85 proc. lenkų pritaria narystei ES. Šis skaičius kiek sumažėjo, tačiau tebėra labai didelis. 10 proc. piliečių nepritaria Lenkijos buvimui ES, o 5 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.
Taip pat turėtume priminti, kad pirmą kartą rinkimai į Europos Parlamentą vyks daugialypės krizės šešėlyje: Ukrainoje tebevyksta karas, tęsiasi klimato krizė, ekonomikos krizė, krypstama į populistinę dešiniąją. Todėl, atsižvelgiant į numatomą dezinformacijos veiklos suintensyvėjimą, bus svarbu kampanijos metu būtų vykdyti veiksmingą ir nuoseklią komunikacijos politiką, pritaikytą konkrečioms rinkėjų grupėms. Ši tarptautinė įtampa skatina ES šalininkus įžvelgti viltį Europos Sąjungoje kaip bendruomenėje, užtikrinančioje mūsų saugumą.
Małgorzata Molęda-Zdziech
Varšuvos ekonomikos mokykla, „Europe Direct“ grupė iš Lenkijos
Skaitykite mažiau