Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai įvertino Komisijos pastangas suderinti priemones, kuriomis reglamentuojamas savanoriškas migrantų grįžimas ir jų reintegracija kilmės šalyje, tačiau pareiškė abejojantis dėl kai kurių pateiktų pasiūlymų įgyvendinamumo ir išreiškė susirūpinimą, kad savanoriškas grįžimas gali virsti migrantų išsiuntimu iš ES.

EESRK pažymėjo, kad daugelis grąžinimo atvejų nebuvo sėkmingi, nes kilmės šalys dalyvavo nepakankamai, o neteisėtai ES esantys migrantai nenorėjo išvykti.

EESRK pozicija buvo išdėstyta rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje dėl Savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategijos, kurioje Komitetas atidžiau išnagrinėjo strategiją, kuri yra vienas svarbiausių naujo migracijos ir prieglobsčio pakto tikslų.

EESRK pakartojo savo ankstesnę kritiką pakto atžvilgiu, kuriame dėmesys skiriamas beveik vien neteisėtai atvykusių asmenų problemos sprendimui pasienyje arba per savanorišką grįžimą ir priverstinį grąžinimą, tačiau nepateikiamas visapusiškas požiūris į migracijos valdymą skatinant teisėtą ir saugų judumą. EESRK mano, kad tai yra viena iš strateginių Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio politikos silpnybių.

„Pažeidimams turime užbėgti už akių. Tai reiškia, kad turime užtikrinti saugius ir veiksmingus patekimo į ES būdus. Jei tai pavyktų padaryti, sumažėtų neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius“, – pareiškė nuomonės pranešėjas José Antonio Moreno Díaz.

Dabartinis nenuoseklus požiūris turi nemažai trūkumų.

Šiuo metu kilmės šalims teikiamos paskatos iš tikrųjų gali atgrasyti kilmės šalis mėginti sumažinti migrantų srautus, nes jos teikiamos pagal programas, susijusias su neteisėtai ES esančiais asmenimis.
EESRK nurodo visų pirma esąs susirūpinęs dėl pakto tikslo paspartinti greitą savanorišką grįžimą nuo ES išorės sienų.

„Ar šis pagreitintas grįžimas iš tiesų yra savanoriškas, ar tai yra išsiuntimas iš šalies? Esame susirūpinę dėl to, kad savanoriškas grįžimas gali tapti priedanga šiuos asmenis išsiųsti arba finansiškai atlyginti kelionės tikslo šalims, kurios priima grįžusius asmenis, nepakankamai atsižvelgiant į jų pageidavimus, ir, dar blogiau, – nepaisant jų teisių“, – kalbėjo José Antonio Moreno Díaz.

EESRK padarė išvadą, kad bet kokiais klausimais bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis turi būti atsižvelgiama į tai, ar šios šalys įsipareigojusios laikytis tarptautinės viešosios teisės ir užtikrinti žmogaus teisių apsaugą bei pagrindines piliečių laisves.