EESRK info

Sanglaudos politika yra labai svarbi po COVID-19 kuriant naują Europos Sąjungos viziją, grindžiamą klestėjimu, įtrauktimi ir aplinkos tvarumu; į šią viziją visapusiškai turi būti įtraukta organizuota pilietinė visuomenė. Tokią žinią siunčia EESRK pirmininkė Christa Schweng, kuriai rugsėjo mėn. EESRK plenarinėje sesijoje pritarė už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė Elisa Ferreira.

Kadangi nuo pat COVID-19 krizės pradžios sanglaudos politikos priemonėmis buvo naudojamasi ieškant sprendimų ekstremaliosios situacijos metu, 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu jos toliau turėtų būti taikomos siekiant spręsti žmonių, valstybių narių, regionų, miestų ir tarp jų esančias problemas ir nelygybę, nes pandemijos metu padėtis pablogėjo.

„Sanglaudos politika atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant subalansuotą ekonomikos gaivinimą nieko nepaliekant nuošalyje. Partnerystės su pilietinės visuomenės organizacijomis principas sudaro šios politikos DNR, todėl norėtume, kad šis principas būtų taikomas ir priemonei „NextGenerationEU“, ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Sanglaudos politika taip pat turėtų būti mažiau biurokratiška, labiau skaitmenizuota ir veiksmingesnė“,– sakė Ch. Schweng.

E. Ferreira atkreipė dėmesį į tai, kad COVID-19 krizė dar labiau išryškino buvusius skirtumus ir atvėrė naujų, skaudžiausiai paliesdama priešakinėse gretose dirbusius darbuotojus, pažeidžiamus asmenis, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius, tuos, kurių galimybės naudotis paslaugomis buvo ribotos ir tuos, kurie labiausiai nukentėjo dėl karantino, pavyzdžiui, moterys ir jaunimas: „mūsų Sąjunga yra tiek stipri kiek stipri yra silpniausia jos grandis. Kova su nelygybe ir jos mažinimas yra būtina stiprios ir klestinčios Europos sąlyga. Socialinis teisingumas ir įtraukumas turi sudaryti mūsų ekonomikos gaivinimo pagrindą. Socialinių problemų negalėsime išspręsti nesumažinę teritorinės ir regioninės nelygybės. Turime atsižvelgti į tai, kur gyvena žmonės.“ (mp)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) jungiasi prie ES pastangų pakeisti nerimą keliančią žiniasklaidos laisvių mažėjimo tendenciją ir didėjantį žurnalistų nepriklausomumo ribojimą, kurį lemia stiprėjantis įvairių valdžios ir verslo struktūrų spaudimas, menkas darbo užmokestis, žiniasklaidos nuosavybės koncentracija ir melagingų naujienų sklaida socialiniuose tinkluose ir kituose kanaluose.

Diskusijose su organizacijos „Žurnalistai be sienų“ Briuselio padalinio vadovė vadove Julie Majerczak ir Europos žurnalistų federacijos generaliniu sekretoriumi Ricardo Gutiérrez, kurios vyko rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje, EESRK išreiškė susirūpinimą dėl žurnalistų vis dažniau patiriamų žodinių ir fizinių išpuolių; nuo 2015 m. 16 žurnalistų buvo net nužudyta.

„Europoje matome tendencijas, kurių negalime toleruoti. Žiniasklaidos laisvė ir įvairovė yra išankstinės gerai veikiančios demokratijos sąlygos, todėl tai aktualu mums visiems. Profesionaliosios žurnalistikos neįmanoma pakeisti algoritmais, naujienų apibendrinimu ir socialiniais tinklais“, – teigė EESRK pirmininkė Christa Schweng.

EESRK išreiškė paramą naujausioms Europos Komisijos iniciatyvoms, įskaitant rekomendaciją dėl žurnalistų saugumo, kurią praėjusią savaitę pristatė Komisijos narė Věra Jourová. Komitetas palankiai įvertino Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbą apie Sąjungos padėtį, kurioje ji paskelbė planą dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto.

Vis dėlto plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje dėl Žiniasklaidos laisvės ir įvairovės užtikrinimo Europoje EESRK paragino Komisiją nedelsiant pradėti taikyti bendro sąlygų režimo taisykles ir biudžeto sankcijas toms šalims, kuriose kyla didelė grėsmė žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui.

Nuomonės pranešėjas Christian Moos įspėjo: „Rekomendacijų dėl žurnalistų apsaugos ir saugumo nepakaks. Nebegalime gaišti laiko. Valstybėms narėms, kurios slopina žiniasklaidos laisvę, neturi būti leidžiama naudotis priemone „Next Generation EU“. Turi būti taikomas reglamentas dėl sąlygų nustatymo. Vengrija ir Lenkija aktyviai naikina arba jau panaikino žiniasklaidos laisvę. Jų vyriausybės turi atkurti demokratiją ir teisinę valstybę, priešingu atveju šios šalys negali likti Europos Sąjungoje, kuri teisiškai užtikrina demokratiją ir teisinę valstybę, o kartu ir žiniasklaidos laisvę, kadangi tai būtina ir demokratijos, ir teisinės valstybės išankstinė sąlyga.“

J. Majerczak ir R. Gutiérrez išreiškė paramą EESRK nuomonei ir ES veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, bet pabrėžė, jog svarbu, kad Komisijos rekomendacijos ir siūlomas planas neliktų vien tik popieriumi. (ll)

Daug dėmesio ES ekonomikos gaivinimui, sveikatos sąjungai ir skaitmeninimui, tvirta pozicija dėl teisinės valstybės gynimo ir pagrindinis vaidmuo Europos ateičiai – EESRK palankiai vertina šiuos aspektus, išdėstytus šių metų pranešime apie Sąjungos padėtį, kurie taip pat atitinka Komiteto prioritetus.

EESRK pirmenybę ir toliau teikia nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytų reformų įgyvendinimui, atsižvelgiant į darbdavių, darbuotojų ir plačiosios visuomenės poreikius.

„Šios reformos realiai pavyks tik tuo atveju, jei jose visapusiškai dalyvaus organizuota pilietinė visuomenė“, – sakė EESRK pirmininkė Christa Schweng.

Sparčiai vykdomi COVID-19 vakcinų moksliniai tyrimai, kūrimas ir platinimas parodė, kad Europa veikia rezultatyviai. Tikra sveikatos sąjunga, kaip pabrėžė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, yra vienas iš svarbiausių dabartinės EESRK kadencijos prioritetų.

Kalbant apie investicijas į ateities technologijas, EESRK pabrėžia, kad ES turi sukurti savo skaitmeninio suverenumo viziją ir strategiją, tačiau kartu išlikti atvira laisvajai prekybai ir remti daugiašalę sistemą.

Ch. Schweng taip pat palankiai vertina tvirtą Europos Komisijos poziciją dėl teisinės valstybės. Turime ginti Europos vertybes.

EESRK mano, kad Europos ekonominio ir socialinio modelio sėkmė ateityje labai priklausys nuo mūsų gebėjimo bendradarbiauti ir užmegzti ryšius su likusiu pasauliu – pradedant mūsų artimiausiais kaimynais, pavyzdžiui, Vakarų Balkanais, ir baigiant kitais geopolitiniais strateginiais partneriais. (at)

EESRK iš esmės remia naująją ES 2021–2025 m. kovos su prekyba žmonėmis strategiją, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į faktą, kad šiai politikai reikalingas socialinis matmuo.

Prekybos žmonėmis aukų teisių ir socialinio matmens požiūriu naujoji ES strategija, kuria siekiama išgyvendinti prekybą žmonėmis, yra nepakankama. EESRK mano, kad strategijoje nėra nuoseklaus ir humaniško požiūrio į nukentėjusiųjų padėtį.

Kaip teigia EESRK nuomonės pranešėjas Carlos Manuel Trindade,„prekybos žmonėmis aukos patiria didžiules kančias – paminamas jų orumas. Būtent todėl šioje kovoje būtina pasitelkti ir socialinį matmenį“.

Gausėjant nusikaltimų ir nukentėjusiųjų skaičiui, EESRK palankiai vertina Komisijos poziciją, kad ES kovos su prekyba žmonėmis direktyvos įgyvendinimas turėtų būti užtikrintas visose valstybėse narėse ir kad jos peržiūra turėtų būti grindžiama išsamiu šioje srityje nustatytų trūkumų ir prekybos žmonėmis pokyčių vertinimu.

EESRK taip pat pažymi, kad reikia tobulinti bausmes ir pritaria tam, kad ES lygmeniu būtų nustatyti minimalūs standartai, kuriais remiantis būtų galima kriminalizuoti visame prekybos žmonėmis ir žmonių išnaudojimo procese dalyvaujančius tinklus.

Socialinio matmens įtraukimas į strategijos įgyvendinimą

Strategijoje nekalbama apie nukentėjusiųjų teisių pripažinimą ir jų užtikrinimą, o tai turėtų būti ypač svarbu žmogaus orumui ir žmogaus teisėms. Prekybos žmonėmis aukoms reikėtų suteikti teisę integruotis į priimančiąją visuomenę taikant tinkamą ir greitą integracijos procesą.

Nuomonėje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad mažai dėmesio skiriama būtinybei sukurti deramas ir pakankamas ekonomines ir socialines sąlygas žmonėms kilmės šalyse, o tai yra pagrindinis būdas užkirsti kelią ar sutrukdyti prekybos žmonėmis aukų verbavimui.

Galiausiai naująja strategija turėtų būti pripažįstama, kad solidarumo tinklų bendruomenė teikia didelę paramą apsaugant, priimant ir integruojant nukentėjusiuosius, taip pat turėtų būti pripažintas ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo. (at)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai įvertino Komisijos pastangas suderinti priemones, kuriomis reglamentuojamas savanoriškas migrantų grįžimas ir jų reintegracija kilmės šalyje, tačiau pareiškė abejojantis dėl kai kurių pateiktų pasiūlymų įgyvendinamumo ir išreiškė susirūpinimą, kad savanoriškas grįžimas gali virsti migrantų išsiuntimu iš ES.

EESRK pažymėjo, kad daugelis grąžinimo atvejų nebuvo sėkmingi, nes kilmės šalys dalyvavo nepakankamai, o neteisėtai ES esantys migrantai nenorėjo išvykti.

EESRK pozicija buvo išdėstyta rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje dėl Savanoriško grįžimo ir reintegracijos strategijos, kurioje Komitetas atidžiau išnagrinėjo strategiją, kuri yra vienas svarbiausių naujo migracijos ir prieglobsčio pakto tikslų.

EESRK pakartojo savo ankstesnę kritiką pakto atžvilgiu, kuriame dėmesys skiriamas beveik vien neteisėtai atvykusių asmenų problemos sprendimui pasienyje arba per savanorišką grįžimą ir priverstinį grąžinimą, tačiau nepateikiamas visapusiškas požiūris į migracijos valdymą skatinant teisėtą ir saugų judumą. EESRK mano, kad tai yra viena iš strateginių Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio politikos silpnybių.

„Pažeidimams turime užbėgti už akių. Tai reiškia, kad turime užtikrinti saugius ir veiksmingus patekimo į ES būdus. Jei tai pavyktų padaryti, sumažėtų neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius“, – pareiškė nuomonės pranešėjas José Antonio Moreno Díaz.

Dabartinis nenuoseklus požiūris turi nemažai trūkumų.

Šiuo metu kilmės šalims teikiamos paskatos iš tikrųjų gali atgrasyti kilmės šalis mėginti sumažinti migrantų srautus, nes jos teikiamos pagal programas, susijusias su neteisėtai ES esančiais asmenimis.
EESRK nurodo visų pirma esąs susirūpinęs dėl pakto tikslo paspartinti greitą savanorišką grįžimą nuo ES išorės sienų.

„Ar šis pagreitintas grįžimas iš tiesų yra savanoriškas, ar tai yra išsiuntimas iš šalies? Esame susirūpinę dėl to, kad savanoriškas grįžimas gali tapti priedanga šiuos asmenis išsiųsti arba finansiškai atlyginti kelionės tikslo šalims, kurios priima grįžusius asmenis, nepakankamai atsižvelgiant į jų pageidavimus, ir, dar blogiau, – nepaisant jų teisių“, – kalbėjo José Antonio Moreno Díaz.

EESRK padarė išvadą, kad bet kokiais klausimais bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis turi būti atsižvelgiama į tai, ar šios šalys įsipareigojusios laikytis tarptautinės viešosios teisės ir užtikrinti žmogaus teisių apsaugą bei pagrindines piliečių laisves.

 

Dviejuose pranešimuose dėl ES teisės aktų dėl dirbtinio intelekto projektų EESRK ragina visiškai uždrausti piliečių reitingavimą ir nustatyti skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo mechanizmą asmenims, patyrusiems žalą dėl dirbtinio intelekto sistemos.

Rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje EESRK palankiai įvertino pasiūlytą Dirbtinio intelekto aktą ir Suderintą DI planą.

EESRK mano, kad naujuosiuose teisės aktuose sveikatai, saugai ir pagrindinėms teisėms iš tiesų skiriama daug dėmesio, be to, šie teisės aktai yra aktualūs pasauliniu lygiu, nes jais nustatomi tam tikri reikalavimai, kurių kūrėjai Europoje ir už jos ribų turės laikytis, jei norės parduoti savo produktus ES.

Tačiau, EESRK nuomone, pasiūlymai turi tam tikrų trūkumų, įskaitant piliečių reitingavimo klausimą. Komitetas atkreipia dėmesį į pavojų, kad Europoje ši praktika gali išpopuliarėti kaip Kinijoje, kur vyriausybė gali netgi atimti iš žmonių galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis.

Dirbtinio intelekto akto projekte numatytas draudimas Europos valdžios institucijoms reitinguoti piliečius, tačiau EESRK norėtų, kad šis draudimas taip pat būtų taikomas ir privačioms bei pusiau privačioms organizacijoms, kad būtų išvengta naudojimosi tokiu reitingavimu nustatant, ar asmuo turi teisę gauti paskolą ar hipoteką.

EESRK taip pat įspėja, kad pavojinga į sąrašus įtraukti didelės rizikos dirbtinį intelektą, nes toks metodas gali normalizuoti ir išpopuliarinti nemažai dirbtinio intelekto naudojimo būdų, kurie vis dar labai kritikuojami. Būtų leidžiama naudoti biometrinį, įskaitant emocijų arba afekto, atpažinimą, kai asmens veido išraiškos, balso tonas, laikysena ir gestai analizuojami siekiant numatyti būsimą elgesį, nustatyti melą ir net prognozuoti, ar asmuo gali sėkmingai dirbti tam tikrą darbą. Taip pat būtų leidžiama vertinti, reitinguoti ir net atleisti darbuotojus remiantis dirbtiniu intelektu, taip pat tokiu būdu vertinti studentus per egzaminus.

Be to, reikalavimais, kuriuos siūloma taikyti didelės rizikos dirbtiniam intelektui, ne visada galima sumažinti tokio dirbtinio intelekto naudojimo daromą žalą sveikatai, saugai ir pagrindinėms teisėms. Todėl būtina nustatyti skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo mechanizmą, suteiksiantį žmonėms, nukentėjusiems nuo dirbtinio intelekto sistemų, teisę užginčyti tik algoritmo priimtus sprendimus.

Apskritai, EESRK mano, kad Dirbtinio intelekto aktas yra paremtas prielaida, kad įvykdžius reikalavimus dėl vidutinės ir didelės rizikos dirbtinio intelekto, jis iš esmės gali pakeisti žmogaus sprendimų priėmimo procesą.

EESRK nuomonės dėl Dirbtinio intelekto akto pranešėja Catelijne Muller kalbėjo: „EESRK visada pasisakė už žmogaus atliekamą dirbtinio intelekto procesų valdymą, nes ne visi sprendimai susideda iš vienetų ir nulių. Daugelis jų turi moralinį komponentą, rimtų teisinių pasekmių ir didelį poveikį visuomenei, pavyzdžiui, teisėsaugos, teismų, socialinių paslaugų, būsto, finansinių paslaugų, švietimo ir darbo santykių srityse. Ar mes iš tiesų esame pasirengę tam, kad dirbtinis intelektas priimtų sprendimus vietoje žmogaus, net ir tokiuose svarbiuose procesuose, kaip teisėsauga ir teismai?“ (dm)

Europai pamažu atsigaunant po COVID-19 krizės atėjo laikas nuo žodžių pereiti prie darbų ir įgyvendinti strategiją „Nuo ūkio iki stalo“. EESRK primygtinai ragina remti Europos maisto sistemų pertvarką, kad jos taptų tvaresnės aplinkosauginiu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant didinti maisto sistemos atsparumą ir tvarumą labai svarbus maisto grandinės veiklos vykdytojų bendradarbiavimas (o ne konkurencija), kad visiems būtų užtikrinta sąžininga dalis.

2021 m. rugsėjo 23 d. Europos Sąjungoje pirmą kartą buvo minima ekologinė diena, o EESRK kaip tik visai neseniai priėmė nuomones ES ekologinės gamybos plėtros veiksmų planas ir Sąžiningos maisto tiekimo grandinės kūrimas.

Sprendimus priimantiems asmenims atsiveria didelės galimybės skatinti būtiną pertvarką. Įgyvendindami išsamią maisto politiką šiuo metu esame pasiekę kritinį tašką.

Plataus užmojo tikslas – nuo 8,5 proc. iki 25 proc. padidinti ekologiniam ūkininkavimui skiriamą žemės ūkio paskirties žemės plotą

Europos Komisija, laikydamasi Europos žaliojo kurso, pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategiją nustatė ES ekologinės gamybos tikslą – iki 2030 m. ekologiškai ūkininkauti ne mažiau kaip 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės.

„Ekologiniam ūkininkavimui tenka svarbus vaidmuo siekiant Europos žaliojo kurso tikslų. Itin svarbu į rinką orientuotais metodais toliau didinti ekologiškų produktų paklausą ir vartotojų pasitikėjimą jais“, – kalbėjo EESRK nuomonės dėl ekologinės gamybos pranešėjas Andreas Thurner.

Vis dėlto EESRK pabrėžia, jog būtina skirti pakankamai finansinių išteklių, kad plataus masto pokyčiai pereinant prie ekologinio ūkininkavimo būtų naudingi visiems ES gyventojams. (mr)

ES būtinos veiksmingos ir skubios priemonės, kuriomis siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir valdyti klimato kaitą. Europos Komisijos pateiktas tvaraus finansavimo dokumentų rinkinys šiuo požiūriu gali sukurti aiškią, nuoseklią ir išsamią sistemą, pagal kurią žalesnė ekonomika galėtų vystytis be saistomojo poveikio.

Rugsėjo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje Stefano Backo parengtoje nuomonėje EESRK visapusiškai remia Komisijos priemones, kuriomis siekiama nustatyti „tvarią ekonominę veiklą“ apibrėžiantį standartą, tačiau nurodo, kad kai kuriuos elementus gali būti sudėtinga ir brangu įgyvendinti, ypač MVĮ.

Komitetas pažymi, kad svarbu aiškiai nustatyti techninius kriterijus, pagal kuriuos būtų apibrėžiamos žaliosios investicijos, tiesiogiai prisidedančios prie Europos klimato politikos tikslų, ir kuriais remiantis būtų galima suderinti atitinkamų verslo sektorių ir finansų sektoriaus vykdomą praktiką. Tačiau nustačius standartus, kurie skiriasi nuo ES teisės aktuose įtvirtintų aukščiausių reikalavimų, gali kilti painiava, todėl EESRK rekomenduoja šiuos reikalavimus sugriežtinti.

„Komisijos priemonių rinkiniu siekiama sudaryti sąlygas investuotojams perorientuoti investicijas į tvaresnes technologijas ir verslą. Mums reikia veiksmingų, lengvai taikomų, novatoriškų ir našių priemonių, kurios per trumpą laiką duotų akivaizdžių rezultatų. Tvaraus finansavimo taksonomijos deleguotojo reglamento vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į šias aplinkybes“, – pabrėžė S. Back. (mp)

Rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. Skopjėje vykusiame EESRK organizuotame Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forume atkreiptas dėmesys į neabejotinas regiono narystės ES perspektyvas ir aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą siekiant šio tikslo.

Forumas, kurį Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas sušaukė bendradarbiaudamas su Europos Komisija ir Regioninio bendradarbiavimo taryba, įvyko pačiu laiku, Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu ir likus vos kelioms dienoms iki ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Brdo mieste.

Šiaurės Makedonijos Respublikos ministras pirmininkas Zoran Zajev pasakė: „Stojimo proceso, kaip patikimos ES perspektyvos Vakarų Balkanams, stiprinimas yra tinkamu metu nagrinėjama aktuali tema, turint omenyje plėtros blokavimą.“

EESRK pirmininkė Christa Schweng patvirtino, kad Komitetas vienareikšmiškai remia Europos Sąjungos plėtrą į šio regiono šalis:
„Tvirtai tikiu, kad Vakarų Balkanų vieta yra Europos Sąjungoje. Taip pat turime nepamiršti, kad bet kokia diskusija apie plėtrą netiesiogiai yra ir diskusija apie Europos ateitį, o pilietinė visuomenė – tiek šio regiono, tiek ES – turi visapusiškai dalyvauti šiame procese.“

Už kaimynystę ir plėtrą atsakingas Komisijos narys Olivér Várhelyi pareiškė: „Kelias į ES yra ilgas, sudėtingas ir kupinas iššūkių. Tačiau tikrai atsidavusiems tai pavyksta. Man nekyla jokių abejonių – Vakarų Balkanų ateitis yra Europos Sąjunga.“

Pritardamas tam, Slovėnijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Gašper Dovžan pasakė, kad plėtra yra logiškas žingsnis ir abiems pusėms naudingas procesas, reikalaujantis ryžto ir atsparumo.

Stojimo procese būtinas aktyvus pilietinės visuomenės dalyvavimas

Balkanų pilietinės visuomenės plėtros tinklo (BCSDN) atstovė Biljana Spasovska išreiškė susirūpinimą dėl pilietinei visuomenei mažėjančios erdvės ir finansavimo, teigdama, kad pagrindinės laisvės buvo pažeistos, ypač pandemijos metu.

Forumo dalyviai pabrėžė, kad svarbu užtikrinti asociacijų laisvę ir palankią pilietinę erdvę.

Taip pat buvo aptartos Žaliosios darbotvarkės ir Ekonomikos ir investicijų plano (EIP) įgyvendinimo gairės. Tačiau jų sėkmė priklausys nuo prasmingo pilietinės visuomenės įtraukimo ir aktyvaus jos dalyvavimo formuojant politiką.

Visose regiono šalyse reikia reformuoti pilietinės visuomenės organizacijų viešąjį finansavimą, o pati pilietinė visuomenė turi būti nepriklausoma ir laisva nuo politinės įtakos.

Galutinę 8-ojo Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumo deklaraciją rasite čia. (at)

2021 m. spalio 1 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) oficialiai pradėjo dalyvauti Europos žaliavų aljanso (ERMA) veikloje. ERMA aljansą 2020 m. rugsėjo 29 d. įsteigė Europos Komisija, siekdama didinti atsparumą ir strateginį savarankiškumą tiekiant svarbiausiąsias žaliavas ES pramonei ir visuomenei. Šiuo metu aljansą sudaro daugiau kaip 500 narių iš ES ir kitų šalių.

Atsižvelgdamas į EESRK nuveiktą darbą rengiant nuomonę CCMI 177, ERMA paprašė, kad Komitetas stebėtojo teisėmis oficialiai dalyvautų aljanso veikloje. EESRK biuras paskyrė Andrés Barceló Delgado (ES-I gr.) EESRK stebėtoju ERMA, remdamasis ankstesniu jo darbu rengiant keletą EESRK nuomonių žaliavų tema. Prie A. Barceló Delgado indėlio prisidės ir veiklą kartu derins Norbert Kluge (DE-II gr.) ir Kęstutis Kupšys (LT-III gr.).

Šių metų rugsėjo 12 d. buvo surengtas 41-asis Briuselio 20 km bėgimas. Jis buvo skirtas dviem kampanijoms: pirma, didinti informuotumą apie Konferenciją dėl Europos ateities, kurios šūkis – „Ateitis tavo rankose“, antra, remti kovos su vėžiu veiksmus ir šiai kovai bei moksliniams tyrimams surinkti 10 000 EUR aukų. Per pastarąją kampaniją 10 EUR nuo kiekvieno registracijos mokesčio tiesiogiai atiteko TELEVIE – nuo 1989 m. prancūziškai kalbančioje Belgijos dalyje ir Liuksemburge RTL-TVI televizijos organizuojamam labdaros renginiui, skirtam vaikų ir suaugusiųjų onkologinių ligų moksliniams tyrimams remti.

Briuselio gatvėmis bėgo virš 22 000 bėgikų iš daugiau nei 100 šalių, prie jų taip pat prisijungė ėjikai, rankomis minamų dviračių ir neįgaliųjų vežimėlių naudotojai. Bėgime taip pat dalyvavo daugiau kaip 800 kolegų iš Europos institucijų, kuriuos buvo galima atpažinti iš komandos „Running for Europe“ marškinėlių.

Šiais metais greičiausias buvo Amaury Paquet iš Lježo (Belgija) – jis distanciją įveikė per 59 minutes ir 31 sekundę, tai trečias geriausias rezultatas per šio renginio istoriją. Greičiausiai atstumą įveikusi moteris Florence De Cock, taip pat iš Lježo, atbėgo per 1:09:50.

EESRK atstovavo pirmininkės pavaduotojas Cillian Lohan, kuris kartu su Europos Komisijos atstovybės Belgijoje vadovu Stefaanu De Ryncku davė signalą pradėti bėgimą. Bėgikus pasveikino Europos Parlamento Komunikacijos generalinio direktorato direktorius Jaume Duch ir Belgijos karalienė Mathilda, kurie ir patys dalyvavo bėgime.

Kitas Briuselio 20 km bėgimas bus surengtas 2022 m. gegužės 29 d. (ehp)