EESRK laikosi nuomonės, kad padėtis Baltarusijoje yra Europai svarbus klausimas ir jam turėtų būti skiriamas deramas dėmesys. ES ir jos valstybės narės galėtų padėti perduoti ir skleisti nepriklausomos Baltarusijos žiniasklaidos naujienas visoje Europoje, pateikdamos jas kitomis kalbomis. 

Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir demokratinės Vakarų šalys laiko suklastotais, Aliaksandro Lukašenkos autoritarinis režimas ėmėsi žiaurių veiksmų, kad užgniaužtų beprecedentį protesto judėjimą šalyje, pradėdamas masinį pilietinės visuomenės ir naujienų žiniasklaidos puolimą. Šalies teisėsaugininkai suėmė daugiau kaip 35 000 žmonių, tūkstančiai buvo sumušti, o keletas protestuotojų buvo nužudyti. 

Per visą šį laikotarpį žurnalistai, tinklaraštininkai ir rašytojai rašė apie protestus, fiksavo brutalius milicijos veiksmus, teikė teisingą informaciją ir ieškojo gero interneto ryšio, kad įkeltų filmuotą medžiagą, kartu stengdamiesi išvengti suėmimo. Būtent jie informavo visą pasaulį apie beprecedentę žmogaus teisių krizę Baltarusijoje. Svarbu pripažinti neįtikėtiną Baltarusijos žurnalistų darbą, kiek daug pastangų jiems kainavo papasakoti tiesą, rizikuojant savo, o kartais – ir savo šeimos narių, gyvybėmis, ir paminėti visus drąsius ir taikius protestuotojus, kurie sugebėjo labai kūrybingais būdais išreikšti savo prieštaravimą.

EESRK pabrėžia, kad padėtis Baltarusijoje yra Europai svarbus klausimas ir jam turėtų būti skiriamas deramas dėmesys. ES ir jos valstybės narės galėtų padėti platesnei auditorijai skleisti naujienas iš Baltarusijos, užmegzdamos ryšius su įvairiomis nepriklausomomis Baltarusijos naujienų agentūromis ir pateikdamos jų turinį kitomis kalbomis. 

Neseniai paskelbtame informaciniame pranešime EESRK nurodo svarbiausius veiksmus, kurių ES valstybės narės galėtų imtis, kad paremtų nepriklausomą žiniasklaidą Baltarusijoje ir galimai kitose šalyse:

• parodyti pasauliui pavyzdį, kaip remti žiniasklaidos laisvę krizės metu, teikiant paramą, skubiai suteikiant pastogę ir taikant bevizį režimą nuo represijų bėgantiems Baltarusijos žurnalistams;
• įsteigti Europos ir nacionalinius fondus laisvai Baltarusijos žiniasklaidai ir žurnalistams remti. Šį modelį būtų galima taikyti ir kitose diktatūrinės santvarkos šalyse. Jis turėtų apimti skubią pagalbą represijas patyrusiems ir iš šalies pabėgusiems žurnalistams, kuriems reikalinga teisinė, finansinė ir psichologinė pagalba;
• parengti strategiją, kuri padėtų nukreipti paramą taip, kad žurnalistų darbas būtų tvarus; 
• ieškoti būdų, kaip įtraukti nepriklausomus Baltarusijos žurnalistus į ES valstybių narių nacionalinių žiniasklaidos priemonių veiklą, arba pasiūlyti jiems stipendijas;
• didinti paramą ir užtikrinti lankstumą mažinant biurokratines kliūtis ES finansinei paramai gauti;
• ieškoti alternatyvių būdų, kaip užtikrinti interneto ryšį iš ES, kai Baltarusijos valstybinis paslaugų teikėjas blokuoja prieigą prie interneto; 
• remti inovacijas informacijos perdavimo srityje; 
• nutraukti interneto ir svetainių cenzūrai Baltarusijoje naudojamos įrangos arba programinės įrangos tiekimą ir taikyti sankcijas nacionaliniam mobiliojo ryšio operatoriui „Beltelecom“, kuriam priklauso tarptautinio interneto srauto perdavimo monopolis ir kuris inicijavo interneto išjungimus šalyje;
• kovoti su sekimu internete ir suteikti Baltarusijos žurnalistams priemonių cenzūrai apeiti ir jų skaitmeniniam raštingumui didinti. 

EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad ES į sankcijų sąrašą turėtų skubiai įtraukti visus teisėjus, prokurorus ir policijos darbuotojus, dalyvaujančius žurnalistų ir aktyvistų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn procesuose.

EESRK narė Tatjana Babrauskienė