EESRK info

Čekijos Europos reikalų ministras Mikulášas Bekas, 2022 m. balandžio 28 d. Prahoje skaitydamas pranešimą EESRK nariams, atskleidė penkis galimus politinius prioritetus, susijusius su būsimu Čekijos pirmininkavimu ES Tarybai.

M. Bekas EESRK biuro posėdyje pristatė tikėtinus Čekijos politinius prioritetus, pabrėždamas, kad dėmesys bus skiriamas ne tik žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, bet ir, atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius, saugumui.

Pagal šūkį „Mūsų užduotis – Europa“, paimtą iš Čekijos valstybės vadovo Václavo Havelio kalbos Achene, ES pirmininkaujanti Čekija daugiausia dėmesio skirs:

1) pabėgėlių krizės valdymui ir Ukrainos atsigavimo rėmimui;
2) Europos energetiniam saugumui;
3) Europos gynybos pajėgumų ir kibernetinės erdvės saugumo stiprinimui;
4) Europos ekonomikos strateginio atsparumo didinimui;
5) demokratinių institucijų atsparumo didinimui.

Kalbėdamas apie pokyčius dėl krizės Ukrainoje, jis pasakė, kad „prieigos prie įperkamų, tvarių ir kartu patikimų energijos išteklių užtikrinimas bus vienas didžiausių iššūkių, su kuriais ES kada nors teko susidurti“.

Diskusijoje EESRK nariai paragino ministrą padidinti ES ir valstybių narių vyriausybių paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, teigdami, kad tokios organizacijos pačios pirmosios padeda šalinti humanitarinę krizę, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, ir joms reikia skubios praktinės paramos.

Europos solidarumas buvo dar vienas svarbus diskusijų aspektas: nariai pabrėžė, kad nutraukti energijos importą iš Rusijos būtų įmanoma tik tuo atveju, jei visos ES valstybės narės laikytųsi išvien ir pasidalytų turimais energijos ištekliais.

Keletas kalbėtojų taip pat įspėjo, kad 2022 m. antrąjį pusmetį Čekijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu neturėtų būti ignoruojami socialiniai aspektai. Didėjant energijos ir maisto kainoms, skurdas auga ir kelia grėsmę socialinei sanglaudai.

Renginio metu vykusiame seminare „Optimalus energijos rūšių derinys energijos tvarumui ir įperkamumui užtikrinti“ EESRK pirmininkė Christa Schweng pabrėžė, kad labai svarbu sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Tolesni veiksmai – įvairinti energijos išteklius ir padidinti investicijas į atsinaujinančiąją energiją.

„Siekdamos užtikrinti sėkmingą pertvarką, pilietinės visuomenės organizacijos turi atlikti pagrindinį vaidmenį nustatant ir įgyvendinant politiką“, – sakė ji. (mp)

EESRK palankiai įvertino Europos Komisijos pasiūlymą dėl Direktyvos dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo ir pritarė, kad ši iniciatyva yra itin reikalingas žingsnis siekiant nustatyti aiškius ir tiksliai apibrėžtus darbo santykių klasifikavimo ir algoritmų naudojimo valdymo kriterijus samdant ir įdarbinant platformų darbuotojus.

Anot EESRK, taikyti direktyvą, kaip privalomą teisinę priemonę, siekiant reglamentuoti darbą skaitmeninėse platformose yra pagrįsta, nes kiekvienoje valstybėje narėje darbo sąlygos ir teisės aktai labai skiriasi ir dėl to su platformų darbuotojais neretai elgiamasi netinkamai bei yra pažeidžiami nacionaliniai ir ES darbuotojų apsaugos standartai. Nuomonė buvo priimta kovo mėnesio EESRK plenarinėje sesijoje, 149 nariams balsavus už, 80 – prieš ir 17 susilaikius.

Nuomonės pranešėja Cinzia del Rio pasakė:„Visoje ES pastebime akivaizdžių diskriminacijos ir nevienodo elgesio su skaitmeninių platformų darbuotojais pavyzdžių. Padėtis valstybėse narėse labai skiriasi, o tai kelia teisinio reguliavimo painiavą, kurią būtina išspręsti. Siūloma direktyva yra siekiama sukurti lanksčią reguliavimo sistemą, kuri galėtų būti pritaikoma nacionaliniu lygmeniu ir kurioje būtų atsižvelgiama į skirtingas asmenų darbo sąlygas.“

Bene svarbiausias uždavinys – teisinis darbo santykių klasifikavimas ir aiškus jų atskyrimas nuo savarankiškos veiklos. Todėl būtina aiškiai nustatyti už darbuotoją teisiškai atsakingą darbdavį, kad būtų užtikrintas tinkamas mokesčių ir socialinių įmokų mokėjimas ir sudarytos kolektyvinių derybų galimybės. Vis dėlto, Komiteto nuomone, šiuo ir daugeliu kitų punktų, pvz., dėl darbuotojų bei profesinių sąjungų atstovų teisės gauti informaciją ir konsultacijas, Komisijos pasiūlymo tekstas yra pernelyg bendro pobūdžio ir neaiškus.

„Šis teisinis neapibrėžtumas kai kuriais atvejais gali skatinti nedeklaruojamų darbo formų atsiradimą ir plitimą bei apgailėtinas išnaudojimo situacijas ir konkurenciją tarp pačių darbuotojų, kurie gali būti įdarbinti pagal nelegalią subrangos sutartį“– nurodė EESRK. 

Priimtos nuomonės priede buvo paskelbta daugiau kaip 30 proc. balsų surinkusi kontranuomonė, parengta Komiteto darbdavių grupės. Šioje kontranuomonėje Komiteto darbdavių grupė pasisakė prieš direktyvos taikymą darbui skaitmeninėse platformose reglamentuoti, nes nuogąstaujama, kad privalomas teisės aktas reikštų vieną tą patį visiems atvejams taikomą sprendimą. Tai gali tapti kliūtimi inovacijoms ir investicijoms kuriant ir plėtojant skaitmenines platformas ES.

Darbdavių grupė taip pat nepritarė tam, kad būtų nustatyta teisinė ES apibrėžtis, kas yra darbuotojas, o kas savarankiškai skaitmeninėje platformoje dirbantis asmuo, nes ja nebūtų atsižvelgiama į skirtingus modelius valstybėse narėse ir tokia apibrėžtis neatitiktų dinamiškos darbo rinkų raidos. (ll)
 

EESRK ragina ES valstybes nares dėti daugiau pastangų ir įgyvendinti ES direktyvą, kurioje numatytos sankcijos neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams. EESRK neseniai priimtoje nuomonėje įspėjo dėl neveiksmingo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo visoje ES.

Neteisėtai esančių migrantų įdarbinimas, kuris dažnai yra išnaudojimo darbe šaltinis, taip pat yra neteisėto migrantų gabenimo skatinimo veiksnys ir kasmet pražudo tūkstančius žmonių, besileidžiančių į pavojingas keliones, kad pasiektų Europą. EESRK teigia, kad prieš abi šias nusikalstamas veikas reikėtų imtis ryžtingų veiksmų nacionaliniu ir ES lygmeniu.

Savo nuomonėje EESRK pabrėžė, kad sankcijų griežtumas valstybėse narėse labai skiriasi ir daugeliu atvejų darbdaviai jomis nėra atgrasomi nuo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo. 

Kitas direktyvos įgyvendinimo trūkumas susijęs su paprastai neveiksmingomis pastangomis paskatinti migrantus teikti oficialius skundus prieš darbdavius, kadangi migrantai dažnai pagrįstai ir teisėtai baiminasi, kad gali būti išsiųsti į savo kilmės šalį.„Tvirtai remiame Komisijos ketinimą pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, jei jos nuolat nepateikia visos svarbios informacijos apie tai, kaip laikomasi pagrindinių direktyvoje nustatytų įpareigojimų, susijusių su sankcijomis, patikrinimais ir migrantų teisių apsauga“,– teigė nuomonės pranešėjas Carlos Manuel Trindade. 

Kitoje nuomonėje EESRK nagrinėjo atnaujintą ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planą (2021–2025 m.). Jis palankiai įvertino jame siūlomą visapusišką požiūrį į šią problemą, nes taip tęsiamas darbas kovojant su šia pavojinga ir nusikalstama veikla. Europolo duomenimis, daugiau kaip 90 proc. į Europos Sąjungą neteisėtai atvykusių asmenų tam tikru savo kelionės etapu keliavo naudodamiesi neteisėto žmonių gabenimo tinklais.

„Kova su neteisėtu migrantų gabenimu laikoma vienu naujo ES migracijos ir prieglobsčio pakto prioritetų, nes ši veikla pražudė tūkstančius migrantų – moterų, vaikų ir vyrų. Ja pažeidžiamos migrantų teisės ir naudojamasi žmonėmis, bandančiais patekti į ES. Ji taip pat kelia grėsmę Europos saugumui.

Kova su neteisėtu migrantų gabenimu niekada negali būti nukreipta prieš pačius migrantus arba prieš humanitarinę pagalbą ir paramą jiems. Solidarumas negali būti laikomas nusikaltimu“,– teigė nuomonės pranešėjas José Antonio Moreno Diaz.„Suprantame, kad svarbu saugoti ES išorės sienas, tačiau jos visada turi būti saugomos gerbiant žmogaus teises.“

Kovo mėnesio plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje „Aplinkos apsaugos gerinimas baudžiamosios teisės priemonėmis“ EESRK pasiūlė ES skirti baudžiamąsias sankcijas už kuo daugiau nusikaltimų aplinkai.

Komiteto ataskaitoje nagrinėta siūloma nauja ES nusikaltimų aplinkai direktyva ir pateikta praktinių būdų, kaip užtikrinti, kad ji būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti.

EESRK palankiai įvertino tai, kad nusikalstamų veikų aplinkai sąrašas buvo išplėstas nuo devynių iki aštuoniolikos, tačiau mano, kad į direktyvą turėtų būti įtraukta kuo daugiau nusikaltimų rūšių. Komiteto nuomone, maksimalios sankcijų ribos turėtų būti gerokai padidintos, kad sankcijos būtų tikrai veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Ataskaitoje taip pat siūlyta išplėsti Europos prokuratūros jurisdikciją įtraukiant nusikaltimus aplinkai, nes žinoma, kad daugelis jų yra susiję su organizuotu nusikalstamumu.

EESRK taip pat ragina į direktyvą įtraukti ekocido nusikaltimą ir ekocidu vadinti neteisėtus arba tyčinius veiksmus, aiškiai žinant, kad yra didelė tikimybė, jog šiais veiksmais bus padaryta didelė ir plataus masto arba ilgalaikė žala aplinkai. EESRK pažymi, kad ginkluoti konfliktai iš esmės visada yra ekocidai. 

Nusikaltimai aplinkai yra ketvirta pelningiausių nusikaltimų kategorija pasaulyje ir tokio pobūdžio nusikaltimų ES daugėja. Nors tarpvalstybinių apkaltinamųjų nuosprendžių už nusikaltimus aplinkai iš esmės nepadaugėjo, Europoje įvykdytų nusikaltimų aplinkai skaičius išaugo.
Tačiau EESRK pabrėžia, kad nepakanka vien tik nuodugniai peržiūrėti direktyvą. Vienas iš dabartinės direktyvos vertinime nurodytų trūkumų – jos įgyvendinimas valstybėse narėse. Todėl EESRK pabrėžia, kad reikia stiprinti teisėsaugos grandinę ir ragina ES valstybes nares įsteigti specializuotas policijos pajėgas, paskirti prokurorus, teisėjus ir teismus, kurie dirbtų nusikaltimų aplinkai srityje.

2008 m. priimta Nusikaltimų aplinkai direktyva yra pagrindinis privalomas ES dokumentas, skirtas kovai su nusikaltimais aplinkai. Iš 2019 ir 2020 m. atlikto vertinimo matyti, kad jos praktinis poveikis vietoje buvo nedidelis. Per pastarąjį dešimtmetį sėkmingai ištirtų bylų ir paskirtų nuosprendžių už nusikaltimus aplinkai skaičius tebėra nedidelis, taikytos sankcijos buvo nepakankamai atgrasančios, o tarpvalstybinis bendradarbiavimas nebuvo sistemingas. Atsižvelgdama į vertinimą, Komisija nusprendė Nusikaltimų aplinkai direktyvą pakeisti nauja ES direktyva. (mr)
 

Europos Sąjunga privalo ginti mūsų pagrindines vertybes, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Todėl kovo mėn. plenarinėje sesijoje EESRK tvirtai pritarė tam, kad būtų parengta Europos Komisijos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija.

EESRK yra įsitikinęs, kad antisemitizmas yra Europos idėjos, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir demokratijos išbandymas– paaiškina pranešėjas Ákos Topolánszky

Komitetas palankiai vertina strategiją, kuria siekiama ne tik kovoti su antisemitizmu, bet ir puoselėti žydų gyvenimą, taip pat siekti viešosios politikos ir bendruomenės bendradarbiavimo, skatinant abipusį priimtinumą.

EESRK mano, kad labai svarbu suprasti visų formų smurto prieš žydų asmenis ir bendruomenes šaknis ir priežastis, kad būtų galima imtis efektyvių veiksmų ne tik per baudžiamosios teisenos sistemą, bet ir taikant efektyvesnę veiksmų sistemą bendruomenės ir visuomenės lygmenimis. 

Be to, žydų kultūra, kaip neatsiejama Europos tapatybės dalis, turi būti prieinamesnė piliečiams ir plačiajai visuomenei. Komitetas ragina ES institucijas, valstybes nares ir socialinius partnerius tinkamai pristatyti ir paminėti žydų bendruomenės, kaip esminės ir neatimamos bendros kultūros dalies, vaidmenį ES.

Komitetas mano, kad kovojant su antisemitiniu turiniu žiniasklaidoje turėtų būti sistemingai naudojamos visos turimos konstitucinės ir Europos teisinės priemonės, o žinios ir supratimas apie žydų gyvenimą turėtų būti gerinami užtikrinant, kad pranešimai šia tema būtų labiau subalansuoti ir diskretiški. 

Daugeliu atvejų žydų bendruomenių ir jų narių atstovavimas tradicinėje ir socialinėje žiniasklaidoje yra labai ribotas, daugiausia dėmesio skiriant tokioms temoms, kaip antisemitinio smurto ir terorizmo poveikis. Vis dėlto būtų naudinga turėti daugiau teigiamo turinio, siekiant akcentuoti bendro gyvenimo svarbą mūsų visuomenėje. 

Galiausiai EESRK ragina Europos Komisiją kovą su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategiją laikyti svarbiais išorės aspektais visose bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis srityse. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad ES kaimynystės politikos ir vystomojo bendradarbiavimo priemonės, taip pat priemonės, kuriomis šalys kandidatės priartinamos prie Europos Sąjungos, yra tinkami kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo mechanizmai. (gb)

EESRK pritaria Komisijos siūlomoms priemonėms, kuriomis siekiama kovoti su piktnaudžiavimu priedangos įmonėmis ir nustatyti minimalų efektyvųjį įmonių apmokestinimą, tačiau pageidautų, kad šios priemonės būtų sugriežtintos. Kovo mėnesio plenarinėje sesijoje priimtose dviejose EESRK nuomonėse atkreipiamas dėmesys į galimus jų trūkumus ir siūloma svarbių papildymų. 

Siekiant paskatinti tikrą ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos bei finansuoti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, itin svarbu užtikrinti veiksmingą ir sąžiningą apmokestinimą bendrojoje rinkoje. EESRK dviejose savo nuomonėse palankiai įvertino Komisijos pasiūlymus kovoti su priedangos įmonių naudojimu siekiant išvengti mokesčių ir nustatyti minimalų efektyvųjį apmokestinimą įmonėms, tačiau nurodė galimas šių pasiūlymų spragas ir pasiūlė kitų svarbių papildomų priemonių. 

Benjamin Rizzo, nuomonės dėl kovos su priedangos įmonių naudojimupranešėjas, teigė: „valstybėse narėse įsteigtos priedangos įmonės turi pradėti laikytis Komisijos pasiūlymo reikalavimų, o valstybių narių bendradarbiavimas yra kaip niekada svarbus, kad būtų išvengta ES fiskalinės galios silpnėjimo“. 

Nuomonės bendrapranešėjis Javier Doz Orrit nurodė: „Jei direktyva dėl priedangos įmonių papildo Komisijos kovos su pinigų plovimu teisės aktų rinkinį, į jį taip pat reikėtų įtraukti taisyklę, užkertančią kelią „įgalinantiems specialistams“ valdyti priedangos įmones“. 

Krister Andersson, nuomonės „Minimalus efektyvusis įmonių apmokestinimas“ pranešėjas sakė: „Tikimasi, kad artimiausiais mėnesiais EBPO pateiks svarbių apsaugos, supaprastinto administracinių dokumentų pateikimo ir su kitais svarbiais punktais susijusių taisyklių. Šios taisyklės taip pat turėtų būti įtrauktos į direktyvą. Itin svarbu, kad teisės aktai į ES teisę būtų perkelti ir taikomi vienodai ir tuo pat metu visame pasaulyje“. 

Nuomonės bendrapranešėjis Petru Sorin Dandea teigė: „EESRK palankiai vertintų direktyvos dalių, kuriomis ji suderinama su ES teise, poveikio vertinimą. Raginame atlikti tokią analizę ir ją paskelbti viešai“. (tk)
 

Naujasis europinis bauhauzas išryškina Europos žaliojo kurso ir iniciatyvos „Renovacijos banga“ kultūrinį ir kūrybinį matmenį, suteikdamas atramą žaliajai pertvarkai. Būtent taip 2022 m. kovo 23 d. EESRK plenarinėje sesijoje susitikusi su už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos nare Mariya Gabriel EESRK pirmininkė Christa Schweng apibendrino EESRK poziciją dėl šios naujos Komisijos iniciatyvos.

„Mes visiškai pritariame tikslui pasitelkiant praktinę patirtį suteikti visiems piliečiams jų gyvenamosiose, darbo vietose, viešuosiuose pastatuose ir būste prieigą prie tokių prekių, kurios būtų žiedinės ir išskirtų mažiau anglies dioksido“, – pareiškė Ch. Schweng. Pabrėždama pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimo svarbą ir žvelgdama į ateitį pirmininkė pridūrė: „EESRK yra pasiruošęs aktyviai įsitraukti į dalyvaujamąjį naujojo europinio bauhauzo judėjimą, kad būtų užtikrintas vaisingas dialogas su piliečiais ir pilietine visuomene, numatant kasdienius sprendimus ir gerinant jų kasdienį gyvenimą.“

Primindama sunkius pandemijos padarinius ir karą Ukrainoje, M. Gabriel pabrėžė, kokie svarbūs šiandien yra tokie projektai: „Manau, kad dabar svarbiau nei bet kada yra galimybė ateityje matyti vilties, toliau dirbti kartu to siekiant. Būtent tai ir yra naujasis europinis bauhauzas. EESRK yra labai svarbus partneris siekiant, kad ši iniciatyva būtų sėkminga. Kartu mes užtikrinsime, kad ji būtų praktiškai įgyvendinta kiek galima arčiau vietos bendruomenių, Europos piliečių ir jų namų.“

Komisijos narė pasakė, kad dalyvaujamasis požiūris yra nepaprastai svarbus dialogo su piliečiais palaikymui, pridurdama: „Būtent ši bendro kūrimo ir bendradarbiavimo idėja ir įkvėpė šią iniciatyvą.“ Komisijos narė teigiamai įvertino EESRK pasiūlymus, pavyzdžiui, siūlymą sukurti pilietinės visuomenės platformą, kuri teiktų paramą vietos lygmeniu, ir ketinimą organizuoti konkrečią konferenciją, susijusią su naujojo europinio bauhauzo kasmetine švente, vyksiančia 2022 m. birželio 9–12 d. Dar vienas svarbus žingsnis bus 2022 m. balandžio mėn. įsteigtos Naujosios europinio bauhauzo laboratorijos veiklos pradžia – tai bus svarstymų ir darbo grupė, kuri imsis bendros kūrybos, prototipų kūrimo ir bandymų.

Kovo mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė nuomonę dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos naujos redakcijos, kurioje palankiai įvertino tai, kad naujajame Komisijos pasiūlyme atsižvelgiama į ankstesnėse EESRK nuomonėse nurodytus klausimus.

Kalbėdamas apie dokumento priėmimą pranešėjas Mordechaj Martin Salamon pasakė, kad „EESRK nuoširdžiai pritaria ES požiūriui, nes juo visų pirma skatinama prasčiausio energinio naudinumo pastatų renovacija, o Europos Sąjunga rengiama dekarbonizuoto šildymo ir vėsinimo naudojimui: spartinant būtiną pertvarką ES lygmens priemonės yra veiksmingesnės“.

Naujos redakcijos Pastatų energinio naudingumo direktyva siekiama sukurti energiją tausojančią, kokybišką fizinę aplinką be iškastinio kuro, siekiant parengti priemones kovai su energijos nepritekliumi ir ištaisyti padėtį, susijusią su ilgalaikiu nepakankamu struktūriniu investavimu į pastatų sektorių.

Pastaruoju metu smarkiai išaugusios energijos kainos ir aukštų kainų bent vidutiniu laikotarpiu perspektyva parodė, kad yra net dar svarbiau įgyvendinti strategiją, skirtą energijos nepritekliui mažinti ir panaikinti. 

2018 m. 6,8 proc. asmenų visoje ES (30,3 mln.) negalėjo apmokėti komunalinių paslaugų sąskaitų ir dėl to jiems kilo paslaugų teikimo nutraukimo grėsmė, o pastarieji pokyčiai šią problemą dar užaštrino. 

Norint visiems užtikrinti deramą, įperkamą ir sveikatai nekenkiantį būstą ES turi įgyvendinti ilgalaikes priemones, kuriomis siekiama pagerinti pastatų energinį naudingumą, įskaitant saugų asbesto pašalinimą. Tai svarbu dar ir dėl to, kad išlaidos iškastiniu kuru pagrįstam šildymui ir vėsinimui didės kylant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) leidimų išlaidoms. (mp)

EESRK kovo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje teigiama, kad teisingos procedūros ir dialogas su vietos bendruomenėmis padės europiečiams suvokti energetikos pertvarkos naudą ir paskatins joje dalyvauti.

Kad energetikos pertvarka ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų būtų priimtini visuomenei, būtina sukurti abipusį pasitikėjimą su visais suinteresuotaisiais subjektais, pabrėžė EESRK savo nuomonėje „Kokios sąlygos būtinos, kad energetikos pertvarka ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų būtų priimtini visuomenei?“ 

„Visos su energetikos pertvarka susijusios priemonės reikalauja atviro bendravimo ir visapusiško dalyvavimo kuo ankstesniame projekto rengimo etape visais atitinkamais lygmenimis, pradedant ES ir baigiant vietos valdžios institucijomis“, – teigė pranešėjas Arnaud Schwartz.

Bendrapranešėjis Jean Coulon pasakė: „Pilietinės visuomenės parama yra labai svarbi siekiant užtikrinti bendruomenės atsakomybę, nes vietos organizacijos gali lengviau prisidėti prie viešų diskusijų ir naudoti mokslinius duomenis kovai su bet kokiomis klaidingomis idėjomis, kurios gali būti paskleistos.“

Europos Sąjungai energetikos pertvarka yra reikalinga, nes pertvarkius energija bus švaresnė ir tiek kiekvienam atskirai, tiek visiems kartu teisingesnė. O žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ji bus pigesnė piliečiams. Tačiau energetikos pertvarkai įvykdyti prireiks individualių ir kolektyvinių veiksmų, o trumpuoju laikotarpiu priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas gali lemti tai, kad gamintojai patirs daugiau išlaidų, o vartotojai mokės didesnę kainą.

Todėl labai svarbu, kad gyventojai ir visi suinteresuotieji subjektai sustiprintų tarpusavio pasitikėjimą ir pritartų pertvarkai bei jos lemiamiems techniniams pokyčiams nuo planavimo iki įgyvendinimo. Siekiant šio tikslo procesas turi būti nepriklausomas, skaidrus ir įtraukus, teikiama informacija turėtų būti aukštos kokybės ir lengvai prieinama, o sprendimus priimantys asmenys turėtų būti atskaitingi. (mp)

Siūlomas reglamento dėl transeuropinių transporto tinklų atnaujinimas yra reikalingas ir sveikintinas, jei ES iš tiesų siekia prisidėti prie tvarumo ir išmaniojo judumo, įskaitant geležinkelių transportą. Tai buvo pagrindinė kovo mėn. plenarinėje sesijoje priimtos nuomonės „TEN-T ir Krovinių vežimo geležinkeliais koridorių reglamentų peržiūra“ mintis.

Naujuoju reglamentu bus patobulinta šiuo metu taikoma 2013 m. priimta reglamentavimo sistema, o infrastruktūros srityje jis padės siekti žaliojo kurso, Darnaus ir išmanaus judumo strategijos ir Geležinkelių veiksmų plano tikslų. 

Kalbėdamas apie nuomonės priėmimą, S. Back sakė:„Buvo pats laikas pasiūlyti naują reglamentą, kuriame būtų atsižvelgiama į dabartines politines aplinkybes ir pasinaudojama per pastaruosius keletą metų įgyta patirtimi. Planas sugriežtinti TEN-T įgyvendinimo taisykles yra labai gera žinia, nes dabartinio reglamento įgyvendinimas labai vėlavo ir nebuvo tenkinantis.

Komitetas ypač teigiamai vertina tai, kad Europos Komisija ketina sanglaudą laikyti pamatiniu pasiūlymo elementu. Tai reiškia, kad įgyvendinant tinklą bus užtikrinamas prieinamumas ir susisiekimas visuose ES regionuose kalbant tiek apie keleivinį, tiek apie krovininį transportą. Be to, naujuoju reglamentu taip pat turėtų būti užtikrintas veiksmingas tolimojo, regioninio ir vietinio susisiekimo bei transporto miestų mazguose koordinavimas ir sujungimas.

Techniniu požiūriu EESRK pritaria minčiai vis labiau suderinti pagrindinio ir visuotinio tinklų reikalavimus ir nustatyti etapus: iki 2030 m. įgyvendinti pagrindinį tinklą, iki 2040 m. – išplėstinį pagrindinį tinklą, o iki 2050 m. – visuotinį tinklą. Kalbant apie terminą iki 2030 m., EESRK pakartoja savo abejones dėl įgyvendinamumo, išsakytas 2020 m. vertinimo ataskaitoje, tačiau mano, kad terminas turėtų būti išlaikytas, siekiant daryti spaudimą valstybėms narėms“. (mp)

Neseniai parengtoje nuomonėje savo iniciatyva EESRK pasiūlė įsteigti Europos agentūrą, kuri kompensuotų Sąjungos civilinės saugos mechanizmo trūkumus, nes paaiškėjo, kad jis nebegalėjo reaguoti į su klimato kaita susijusias nelaimes ir daugybę kitų katastrofų, pavyzdžiui, dabartinį karą Ukrainoje. 

Agentūra, kaip siūlo EESRK, nuosekliau susietų civilinę saugą ir humanitarinę pagalbą ir sudarytų sąlygas tvirtesniems užsienio politikos veiksmams.

Nepaisant 2021 m. gegužės mėn. Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (SCSM) sustiprinimo ir teisinio pritaikymo, karas Ukrainoje parodė, kad reikia skubiai tobulinti mechanizmą ir nuosekliau susieti civilinę saugą ir humanitarinę pagalbą.

Nuomonės „Sąjungos civilinės saugos mechanizmo stiprinimas“ pranešėjas Christophe Quarez teigė:"Atsižvelgdami į visus šiuos naujus iššūkius, ypač karą Ukrainoje, manome, kad mechanizmu neužtikrinama pakankamai arba pakankamai veiksmingų priemonių. Pasiūlymas įsteigti Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos agentūrą padės Ukrainos gyventojams ir leis geriau spręsti kitus su nelaimėmis ir humanitarinėmis krizėmis susijusius klausimus."

Nuomonės bendrapranešėjė Violeta Jelić pridūrė:"Visos dalyvaujančios šalys turi labiau pripažinti ir vertinti civilinę saugą, nes tai yra solidarumo ženklas ir taip stiprinamas priklausymo jausmas."

EESRK taip pat mano, kad nepakankamai išplėtotas ES civilinės saugos diplomatinis aspektas. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga pirmauja siunčiant humanitarinę pagalbą į kaimynines šalis, civilinės saugos mechanizmas gali tapti galinga ES užsienio politikos priemonių rinkinio dalimi.

EESRK taip pat pasiūlė teisės akto pakeitimą, kuriuo būtų leidžiama pagal mechanizmą automatiškai ir nedelsiant reaguoti į žmogaus sukeltą nelaimę ar krizę ES teritorijoje arba už jos ribų. (at)

Kovo 29 d. EESRK surengė pirmąjį Europos pilietinės visuomenės forumą dėl prekybos ir darnaus vystymosi (PDV), kuriame dalyvavo pilietinė visuomenė, akademinė bendruomenė ir ES bei tarptautinės institucijos, kad aptartų novatoriškas idėjas ir konkrečias rekomendacijas dėl ES prekybos politikos ateities. 

Renginyje, kuris vyko itin svarbiu prekybos ir darnaus vystymosi laikotarpiu, buvo surengta keletas specialių sesijų, kuriose buvo aptariami įvairūs klausimai – nuo esminių teisių iki stebėsenos, vykdymo užtikrinimo ir daugelis kitų; dalyviai buvo kviečiami pareikšti savo nuomonę šiuo metu peržiūrint 15 punktų PDV veiksmų planą ir naujausius pokyčius ES šalyse partnerėse. 

„EESRK įsipareigoja būti varomąja jėga skatinant plataus užmojo prekybos ir darnaus vystymosi diskusijas, atspindinčias didelius pilietinės visuomenės lūkesčius“, – dar kartą patvirtino Komiteto pirmininkė Christa Schweng. Ji taip pat paminėjo nūdienos geopolitinius uždavinius: Karas Ukrainoje, kaip ir daugelis kitų konfliktų, turi tvarumo aspektą, susijusį su ištekliais ir priklausomybe nuo jų klimato kaitos paveiktame pasaulyje.

Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Bernd Lange pabrėžė, kad dėl COVID-19 pandemijos ir Rusijos agresijos pasikeitė pasaulinė sistema. Daugiašalei sistemai kyla pavojus, – teigė jis, – ir akivaizdu, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti dvišaliams prekybos susitarimams.

Luisa Santos iš Europos verslo konfederacijos pritarė nuomonei, kad daugiašališkumo srityje kyla krizė, tačiau pridūrė: Neturėtume nuleisti rankų, nes yra būtina, kad daugiašalės institucijos palaikytų dialogą, ir atkreipė dėmesį į keletą naujausių aplinkosaugos iniciatyvų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) lygmeniu. 

Anaïs Berthier iš aplinkosaugos organizacijos „Client Earth“ pažymėjo, kad ES prekybos politika yra pernelyg atskirta nuo kitų politikos sričių, pavyzdžiui, aplinkos ir klimato politikos. Ji pabrėžė, kad savarankiškai įgyvendinamomis iniciatyvomis reikia užtikrinti, kad į ES rinką pateikti produktai atitiktų tvarumo kriterijus. 

Maria Martin-Prat, Europos Komisijos Prekybos generalinio direktoriaus pavaduotoja, kuri vadovauja su PDV peržiūra susijusiam darbui, sakė, kad nuoseklumas nėra siekiamybė, bet tai yra veiksminga ir todėl vyksta pokyčiai. 

PPO generalinio direktoriaus pavaduotojas Jean-Marie Paugam pabrėžė, kad prekyba neturėtų būti kliūtis aplinkos politikai. „Darnaus vystymosi srityje turime pranešimo apie prekybos priemones mechanizmą ir matėme, kad didelės apimties prekybos priemonės padėjo siekti aplinkos tikslų“. 

Tanja Buzek, EESRK Tarptautinės prekybos tęstinio darbo komiteto pirmininkė ir EESRK nuomonės dėl PDV peržiūros pranešėja įvardijo aukštus lūkesčius – „mūsų prekybos ir darnaus vystymosi peržiūros prioritetai turėtų būti įgyvendinami remiantis nauju požiūriu, be to, tai reiškia, kad reikia pašalinti informacijos nepratakumą“. Plataus užmojo peržiūra turi būti įtvirtintas modernizuotas sankcijomis grindžiamas vykdymo užtikrinimo metodas, numatant griežtesnę pilietinės visuomenės vykdomą stebėseną, novatoriškas priemones ir didesnį sverto poveikį prekybos ir darnaus vystymosi atžvilgiu. (at)
 

Neseniai paskelbtame pranešime EESRK nurodė, kad pilietinės visuomenės organizacijos turėtų aktyviai dalyvauti derybose dėl naujų laisvosios prekybos susitarimų pagal naująją ES prekybos politiką. 

EESRK yra įsitikinęs, kad pilietinės visuomenės organizacijoms ir socialiniams partneriams turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti derybose dėl naujosios ES prekybos strategijos. Tai padės užtikrinti, kad šios strategijos naudą pajustų visi ES ir šalių partnerių dalyviai. 

2021 m. vasario mėn. Europos Komisija pristatė naujos atviros, tvarios ir ryžtingos prekybos strategijos gaires. Įgyvendindama šią strategiją ES bus griežtesnė savo prekybos partneriams ir pagrindinį dėmesį skirs tvarumui. Tačiau EESRK mano, kad šiai strategijai įgyvendinti būtina patenkinti keletą sąlygų.

EESRK kovo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje savo iniciatyva pilietinės visuomenės organizacijų atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad reikalinga nauja laisvosios prekybos susitarimų sistema, siekiant įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir kartu didinti visuomenės informuotumą.

EESRK narys ir nuomonės pranešėjas Stefano Palmieri pabrėžė, kad būtų tinkama parengti naują derybų metodiką, pagal kurią būtų galima nustatyti naujas veiksmų gaires, kuriose būtų numatytas aktyvus pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimas visais derybų etapais.

EESRK kritiškai vertina įvairias ES naudojamas komercines derybines priemones ir laikosi nuomonės, kad atėjo laikas sukurti naują derybų strategiją, kurioje būtų numatytos naujos taisyklės ir procedūros, galinčios užtikrinti platų ir konstruktyvų pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių dalyvavimą. Siekiant šio tikslo pirmuoju etapu turėtų būti pasirašytas derybininkų susitarimo memorandumas, kuriuo abi besiderančiosios šalys įsipareigotų užbaigti įvairius derybų etapus. Antrasis etapas – nuodugni vietos patarėjų grupių (VPG) reforma. Nuomonėje siūloma, kad į kiekvieną parafuotą susitarimą būtų įtrauktas Vietos patarėjų grupių veikimo protokolas.

Šis dvejopas reformos procesas bus grindžiamas naująja ES prekybos strategija ir padės siekti jos tikslų. 

Vidurinių mokyklų moksleiviai iš visos Europos už vertybes ir skaidrumą atsakingai pirmininko pavaduotojai Věrai Jourovái pateikė aštuonis konkrečius pasiūlymus. Moksleiviai dalyvavo virtualiame jaunimo renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ (YEYS2022). Renginį „Tiesa apie melą. Jaunimo kova su dezinformacija“ EESRK suorganizavo 2022 m. kovo 31–balandžio 1 d. 

Po dvi dienas trukusių energingų diskusijų ir debatų virtualioje erdvėje 99 renginyje #YEYS2022 dalyvavę 16–18 metų amžiaus moksleiviai parengė konkrečias rekomendacijas, kurias pristatė ir aptarė su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová.

„Švietimas yra labai svarbus siekiant padidinti visuomenės atsparumą dezinformacijai ir melagingoms naujienoms“, – baigdama renginį „Tavo Europa, tavo balsas!“ pažymėjo pirmininko pavaduotoja V. Jourová. Ji nuodugniai išnagrinėjo visas moksleivių pateiktas rekomendacijas bei kiekvieną jų išsamiai aptarė su renginio dalyviais. „Dezinformacija kelia grėsmę mūsų visuomenei, ypač vykstant karui. Šį uždavinį turime spręsti kartu išsaugodami žodžio laisvę“, – pažymėjo ji. 

#YEYS2022 tikslas – didinti informuotumą apie dezinformacijos keliamus pavojus ir paskatinti moksleivius aktyviau kovoti su melagingomis naujienomis. Renginio metu jaunuoliai buvo mokomi, kaip galima lengvai atpažinti dezinformaciją ir su ja kovoti. Susibūrę į nedideles grupes įvairiuose praktiniuose seminaruose jie parengė dezinformacijos kampaniją, kurią vėliau reikėjo atremti galinga atsakomąja informavimo kampanija.   

Moksleivius pasveikino EESRK pirmininkė Christa Schweng: „Melagingos naujienos yra nuolat skleidžiamos bandant pakenkti Europos vertybėms ir demokratijai. #YEYS2022 – tai galimybė jaunimui ugdyti kritinį mąstymą ir susipažinti su kovos su dezinformacija priemonėmis. Jaunimas yra labai svarbus kuriant geresnę Europos ateitį.“

Už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Cilian Lohan renginį baigė tokiais žodžiais: „Atstovaujame pilietinei visuomenei, todėl norėtume dažniau susitikti su jaunimu, išgirsti apie jų atvirą požiūrį ir spręstinus klausimus susieti su jaunimo įsivaizdavimu ir ateities vizija.“ 

2022 m. „Tavo Europa, tavo balsas!“ – YEYS2022 – yra vienas iš pagrindinių Europos 2022-ųjų jaunimo metų renginių.

Daugiau informacijos apie 2022 m. renginį „Tavo Europa, tavo balsas!“ rasite oficialiame renginio tinklalapyje. (ks)
 

2022 m. gegužės 7 d. vykusius EESRK Europos dienos renginius skyrė jaunimo reikalams ir Ukrainos rėmimui.

EESRK prisijungė prie kitų ES įstaigų ir institucijų, kurios minėdamos Europos dieną Briuselyje taip pat daug dėmesio skyrė jaunimui ir Ukrainai.

Nors šiais Europos jaunimo metais pagrindinė renginių tema buvo jaunimo reikalai, EESRK taip pat primygtinai ragino palaikyti Ukrainą ir su ja solidarizuotis – šiam internetiniam renginiui buvo sukurtas specialus tinklalapis.

Europos diena kasmet švenčiama Briuselyje ir ES šalyse, minint 1950 m. gegužės 9 d. paskelbtą istorinę Robero Šumano deklaraciją. Tai galimybė apžvelgti tai, ką ES pasiekė užtikrindama taiką, bendradarbiavimą ir solidarumą, ir pagalvoti, ką norėtume pasiekti ateityje. Šią dieną ES kviečia visos Europos piliečius susipažinti, kaip veikia jos institucijos, ir sužinoti, ką ES gali nuveikti jų labui.

Daugiau informacijos pateikiama čia. (ck)

Pateikė Arnoldas Puech d’Alissac'as, EESRK darbdavių grupės pirmininko pavaduotojas

2017 m. pirmą kartą išrinktas Prancūzijos prezidentu Emmanuelis Macronas iškart tapo radikalaus centro lyderiu. Tačiau šį kartą, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę ir nacionalinę padėtį, jis rėmėsi ne tiek savo radikaliais centro siekiais, kiek tikro reformuotojo reputacija, savo pasaulio reikalų vizija ir lyderio, kuris atgaivino Prancūzijos politiką, patirtimi. Vis dėlto galutiniai rinkimų rezultatai rodo, kad šalis yra aiškiai susiskaldžiusi ir susiskaidžiusi, kur kas labiau nei 2017 m.

Kaip galime grąžinti viltį Prancūzijos piliečiams ir užtikrinti, kad kitą kartą Marine Le Pen neapsimestų dar labiau atstovaujanti politinio spektro centrui? Atsakymas paprastas – aukštakryptis judumas. E. Macronas turi sutelkti dėmesį į nepalankioje padėtyje esančius asmenis ir suteikti jiems realių perspektyvų kopti aukštyn ekonominiais ir socialiniais laiptais.

Birželio mėn. vyks trečiasis rinkimų turas – įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai. Tokia sistema visada buvo naudinga prezidentams ir dėl E. Macrono aš visiškai nesijaudinu; kadangi nėra pakankamai darnios kairiųjų ar dešiniųjų opozicijos, jį palaikys didžioji dauguma.

Jei partija „Les Républicains“ nori išsigelbėti, ji turės elgtis šiek tiek kitaip, ypač sprendžiant pagrindinius Prancūziją kamuojančius klausimus – deficitą bei Stabilumo ir augimo paktą. Tai sudarytų sąlygas klestėjimui ir vilčiai.

Savo šalyje turime vykdyti reformas, ypač pensijų srityje, kurioje sistemą trikdo dideli viešojo ir privataus sektorių skirtumai. Šioje srityje reikalai nejuda. Pažvelgus į tai, ką prezidentas E. Macronas nuveikė per pastaruosius penkerius metus, matyti, kad yra daug reformų, kurių jis nesugebėjo įgyvendinti. Didelis antrosios kadencijos išbandymas bus reformos, kurias jis sugebės įgyvendinti.

Šias reformas įvykdyti bus labai sudėtinga. Esame glaudžiai susiję su ES, o Stabilumo ir augimo pakto peržiūra gali padėti mums pasistūmėti į priekį.  Kalbant apie Europą, manau, kad E. Macronas yra geras sąjungininkas ir kad jis ir toliau eis šiuo keliu. Galiausiai jis priėmė Vokietijos vyriausybės pasiūlymą paskirdamas du ministrus, kurie bus atsakingi už ekologinę pertvarką.

E. Macrono laukiantis kelias yra pilnas kliūčių ir išbandymų, tačiau kadangi tai bus antroji jo kadencija, tikimės, kad jis remsis savo pirmosios kadencijos metu įgyta patirtimi.

Parengė EESRK Darbuotojų grupė

Kovo mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė svarbią nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo priimti direktyvą dėl darbo sąlygų platformose pagerinimo. Papildydamas šį pasiūlymą EESRK pareiškė, jog nepaprastai svarbu pabrėžti darbo santykių prezumpciją ir stiprinti šias nuostatas, kad būtų išvengta naujų spragų, kurios leistų darbuotojus traktuoti kaip savarankiškai dirbančius asmenis. Nuomonėje taip pat kalbama apie algoritminio valdymo vaidmenį ir kolektyvines platformų darbuotojų teises.

Į diskusijas dėl šios naujos direktyvos dėl platformų darbuotojų, kuria siekiama užtikrinti aiškų jų kaip darbuotojų statusą ir užkirsti kelią dabartinei praktikai, daugelis darbdavių iš visos Europos sureagavo labai priešiškai. Tai, kad daugelis atmeta nesaugaus ir fiktyvaus savarankiško darbo koregavimą teisinėmis priemonėmis, tikrai reiškia, kad šis teisės aktas yra labai reikalingas: pati pramonė savireguliacijos priemonėmis šios problemos neišspręs. Jeigu nebus teisės aktų, platformos ir toliau veiks balansuodamos ties to, kas laikytina įdarbinimu, riba, vengdamos kolektyvinių derybų ir socialinės apsaugos. Tokiu būdu jos galės pasiūlyti vartotojams mažesnes kainas ir, kaip įprasta, permesti blogus padarinius ir paslėptas sąnaudas visai visuomenei.

Tačiau veiksmai, kuriais visoje Europos suteikiamas užtikrintumas ir aiškumas, nėra naudingi tik darbuotojams. Dėl socialinio dempingo formų daugeliui įmonių, kurių balsai nėra girdimi ir kurios laikosi ne tik darbo teisės aktų raidės, bet ir dvasios, tenka dalyvauti nelygioje konkurencinėje kovoje. Mes diskutuojame apie Europos ateitį ir tai yra neatsiejama diskusijos dalis: ar rinksimės socialinę konvergenciją kilimo kryptimi, ar leisimės į lenktynes dėl žemesnių standartų. Galiausiai, socialinė ramybė, kurios nori visi, įskaitant įmones, taip pat priklauso nuo socialinės sanglaudos ir tam tikra prasme nuo lygybės, o joms grėsmę kelia grobuoniškas kapitalizmas.

Dėl pačios savo esmės naujos darbo formos visada bus ginčytinoje teritorijoje. Akivaizdu, kad darbas platformose ne išimtis. Viena vertus, technologinė pažanga suteikia naujų organizacinių ir užimtumo galimybių. Kita vertus, su tuo dažnai susijęs nesaugumas. Procesas, tiesą sakant, nėra naujas: jau nuo pat pramonės revoliucijos pradžios profesinės sąjungos užgimė solidariai reaguojant nežmoniškas darbo sąlygas fabrikuose. Nuo to laiko įvyko daug dalykų ir bent jau Europoje apskritai įtvirtinta darbo apsauga. Vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad šios naujovės nebūtų įgyvendintos mūsų piliečių ir darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygų sąskaita, vėl reikia koregavimo. (pbr)

Parengė EESRK grupė „Įvairovė Europa“

Naujame EESRK tyrime „COVID-19 poveikis pagrindinėms teisėms ir pilietinei erdvei“, kurį užsakė EESRK grupė „Įvairovė Europa“, nagrinėjama, kokį poveikį COVID-19 pandemija padarė pilietinės visuomenės organizacijų darbui ir kokį poveikį atskirose ES valstybėse narėse įgyvendinamos priemonės turėjo pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimui naudotis savo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis.

Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus Filipo Pazderski, pagrindinės tyrimo išvados ir rekomendacijos yra šios:

visų pirma pandemija turėjo nevienodą ir sudėtingą poveikį pilietinės visuomenės organizacijoms. Viena vertus, pilietinės visuomenės organizacijos dažnai buvo vienos iš pirmųjų, kurios imdavosi reorganizuoti savo veiklą, todėl greičiau nei viešojo administravimo institucijos ar įmonės reagavo į vietos bendruomenių poreikius. Savo veiklą jos perkėlė į interneto terpę, o tai paspartino skaitmenizaciją. Visa tai sudarė sąlygas pilietinės visuomenės organizacijoms užmegzti ryšius su nauja auditorija ir padidinti savo veiklos veiksmingumą ir mastą. Buvo lengviau kurti koalicijas, skatinti keitimąsi patirtimi ir nustatyti bendras visuomenės pozicijas. Dėl to padidėjo socialinis pilietinės visuomenės organizacijų matomumas ir dabar geriau suvokiamas jų vaidmuo kasdieniniame gyvenime.

Kita vertus, pilietinės visuomenės organizacijos labai nukentėjo nuo užsitęsusios sveikatos krizės. Didžiausią poveikį padarė finansiniai sunkumai. Visų pirma mažesni subjektai, vykdantys veiklą už didmiesčių ribų ir suburdami dažniau su skaitmenine atskirtimi susiduriančias grupes, buvo priversti sustabdyti savo darbą. Daugelis jų iki šiol neatnaujino veiklos. Aktyvistai susidūrė su psichikos sveikatos problemomis, nuovargiu nuo darbo nuotoliniu būdu ir stiprėjančiu nerimu dėl ateities, kurį dar labiau padidino ilgalaikė socialinė izoliacija. Dėl nereguliaraus darbo pobūdžio dažnai buvo sunku išlaikyti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

Pandemija išryškino arba sustiprino jau esamas problemas. Pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimą veikti varžo specialieji teisės aktai, dėl kurių sumažėjo vyriausybių skaidrumas, pilietinės visuomenės organizacijų darbo priežiūra tapo sudėtinga ir yra ribojama susirinkimų ir saviraiškos laisvė. Šie apribojimai ir suvaržymai buvo vykdomi kaip pretekstas kovoti su pandemija. Sumažėjo pilietinio dialogo teisėkūros srityje standartai. Pilietinės visuomenės organizacijos dažnai netgi nebuvo įtrauktos į konsultacijas dėl teisės aktų, kuriais būtų sprendžiamas krizės poveikio klausimas. 

Kad galėtume reaguoti į šiuos iššūkius, turime pilietinės visuomenės organizacijoms suteikti lankstesnį ir prieinamesnį finansavimą, užtikrinti jų prasmingą dalyvavimą stebint ES lėšas, priimti ES pilietinės visuomenės strategiją, kurioje būtų pabrėžiamas šio sektoriaus vaidmuo, nuolat stebėti išpuolius prieš visuomeninės veiklos subjektus ir į juos reaguoti, taip pat sukurti labiau struktūruotą atviro, reguliaraus ir skaidraus ES pilietinio dialogo sistemą. Šios idėjos nėra naujos, tačiau dėl pandemijos įgavo naują prasmę. Be to, pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo ir jų įgytas matomumas gali padėti praktiškai įgyvendinti šias idėjas.

Galutinis tyrimas buvo pristatytas per kovo mėn. vykusias Pilietinės visuomenės dienas. Daugiau informacijos rasite čia.

EESRK Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI) savo 20-osioms metinėms paminėti birželio 8 d. „Charlemagne“ pastate Briuselyje organizuoja renginį, skirtą aptarti Europos pramonės laukiančius iššūkius. 

Konferencijoje bus apžvelgtas Pramonės permainų konsultacinės komisijos vaidmuo EESRK ir kitų Europos institucijų kontekste, be to bus nagrinėjama, kaip CCMI gali suteikti pridėtinės vertės ir padėti užtikrinti sėkmingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką Europos pramonėje. Konferencijoje bus svarstoma, kaip EESRK galėtų geriausiai padėti spręsti problemas, su kuriomis susiduria visi Europos pramonės sektoriai, kad išliktų konkurencingi, ir kaip siekti atviro strateginio savarankiškumo. 

Pramonės permainų konsultacinė komisija (žinoma prancūzišku akronimu CCMI – „Commission consultative des mutations industrielles“) perėmė Europos anglių ir plieno bendrijos konsultacinio komiteto veiklą 2002 m., kai nustojo galioti 50 metų trukmės sutartis. Todėl ji yra seniausias ES organas, kuris rengia ateities prognozes ir prisideda prie pramonės sektorių pertvarkos. CCMI buvo įsteigta kaip atskira Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto komisija. Nors pagrindinė jos veikla grindžiama tradicine misija analizuoti pramonės permainas anglių ir plieno sektoriuose, jos įgaliojimai palaipsniui plečiami, kad apimtų visas pramonės ekosistemas, įskaitant ir gamybą, ir paslaugas.

Daugiau informacijos rasite adresu https://www.eesc.europa.eu/lt/agenda/our-events/events/ccmi-20th-anniversary (ks)

Neseniai EESRK eksponuota fotografijų paroda atkreipė dėmesį į politinių kalinių padėtį Baltarusijoje ir šios šalies autoritarinio ir represinio režimo keliamus pavojus.

Virtualioje parodoje „Heroes of Dark Times“ (Tamsiųjų laikų didvyriai) buvo galima pamatyti keturių fotografų darbus – 32 nuotraukas, kuriose vaizduojami Baltarusijos vyriausybės nuteisti ir įkalinti žmonės.

Baltarusijos režimas nuteisė kalėti daugiau kaip 1 100 politinių kalinių. Šiomis nuotraukomis atkreipiamas dėmesys į žmogaus teisių ir žodžio laisvės pažeidimus ir betarpiškai parodomos beprecedentės represijos, kuriomis siekiama užgniaužti drąsią Baltarusijos žmonių kovą už demokratiją.

Šia paroda Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas norėjo pagerbti pamirštus didvyrius ir didinti informuotumą apie sunkią politinių oponentų padėtį ES kaimyninėje šalyje.

Parodą buvo galima pamatyti balandžio 12 d. – gegužės 6 d. (kc)

Daugiau informacijos: https://europa.eu/!fdhy6F