2013 m. pirmosios vietos laureatė Ispanijos organizacija „Fundación Secretariado Gitano“ pradėjo įgyvendinti projektą „Learning by Doing“ (liet. patirtinis mokymasis). Per 10 projekto gyvavimo metų daugiau nei pusė jame dalyvavusių jaunų romų įsidarbino, o trečdalis sugrįžo į švietimo sistemą, kad įgytų privalomąjį vidurinį išsilavinimą. Tačiau įspūdingiausia tai, kad 87 proc. dalyvavusių jaunuolių teigia, kad jų gyvenimas pagerėjo, o 94 proc. projekte dalyvavusių ir jaunuolius įdarbinusių įmonių teigė, kad jos yra pasirengusios tai pakartoti. Šios organizacijos atstovas Raúlis Pérez‘as mums papasakojo daugiau.

EESRK info: Kas paskatino Jus pradėti šį projektą ar iniciatyvą?
Programa „Aprender Trabajando“ (liet. mokymasis dirbant) buvo pradėta įgyvendinti 2013 m. kilus didelei pasaulinei ekonomikos krizei, dėl kurios Ispanijoje be kitų padarinių išaugo nedarbo lygis. Nedarbas stipriai smogė jauniausiai gyventojų daliai: „2013 m. jaunimo nedarbo lygis nepriimtinai siekė net 55,48 proc.“ (Jaunimo ir darbo rinkos ataskaita, 2014 m. birželio mėn., Užimtumo ir socialinės apsaugos ministerija). Ispanijos romų, iš kurių 60 proc. yra jaunesni nei 30 metų ir kurių nedarbo lygis paprastai yra tris kartus didesnis, palyginti su kitais gyventojais, padėtį dar labiau apsunkino tai, kad jie dažnai neturi pagrindinės privalomos kvalifikacijos (tik 17 proc. turi privalomąjį pagrindinį išsilavinimą) ir neturi nei profesinio mokymo, nei ankstesnės darbo patirties (66 proc. romų jaunuolių nesimoko ir nedirba) (Romų padėties Ispanijoje užimtumo ir skurdo atžvilgiu lyginamasis tyrimas, 2018 m., organizacija „Fundación Secretariado Gitano“).

Reaguojant į šią padėtį imtasi įvairių priemonių nacionaliniu lygmeniu (pvz., Verslumo ir jaunimo užimtumo strategija 2013–2016 m.) ir ES lygmeniu (pvz., Jaunimo garantijų iniciatyva). Organizacija „Fundación Secretariado Gitano“, kuri tuo metu gavo finansavimą pagal ESF kovos su diskriminacija veiksmų programą, kad parengtų mokymo ir įdarbinimo programą „Aceder“, kurioje dalyvautų romų tautybės gyventojai, turėjo galimybę (suteiktą Europos fondų) išbandyti naują mokymo modelį, skirtą romų jaunimui iš pažeidžiamų šeimų.

Kokio atsako susilaukė Jūsų projektas? Ar gavote kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote? (Gal galėtumėte pateikti pavyzdžių?)
Per 10 programos „Aprender Trabajando“ veiklos metų mokymuose dalyvavo daugiau kaip 3 500 romų iki 30 metų amžiaus; tai buvo nacionalinės Jaunimo garantijų iniciatyvos paramos gavėjai, kurie prieš tai nesimokė ir nedirbo. 55 proc. asmenų buvo suteikta galimybė įsidarbinti, o 32 proc. grįžo į švietimo sistemą siekdami įgyti privalomąjį vidurinį išsilavinimą 87 proc. dalyvavusių jaunuolių teigia, kad jų gyvenimas pagerėjo, o 94 proc. įmonių partnerių yra pasirengusios vėl bendradarbiauti su iniciatyva „Aprender Trabajando“ (remiantis 2013–2021 m. programos „Aprender Trabajando“ vykdomąja ataskaita).

Toliau rasite dviejų programos „Aprender Trabajando“ absolventų pasakojimus, kuriuos galite išgirsti vaizdo įraše, skirtame mūsų 10-osioms metinėms paminėti: Programai „Aprender Trabajando“ – 10 metų, 2022 m.:
„Dvejus metus neturėjau darbo. Mes tapome benamiais, blaškėmės iš vienos vietos į kitą, nežinodami, kur atsidursime. Prisijungiau prie programos „Aprender Trabajando“, nes norėjau mokytis ir gauti darbą.“ Tai Manuelio Lizárragos, dalyvavusio organizacijos „Fundación Secretariado Gitano“ būstinėje Burgose vykdytoje programoje „Aprender Trabajando“, pasakojimas. Šiuo metu jis dirba įmonėje „Alcampo“.
Maria Bruno didžiuodamasi teigia: „Noriu dirbti ir išnaudoti savo galimybes, kaip ir visi kiti. Tai, kad esame romai, nereiškia, kad tai neįmanoma.“ Maria programoje „Aprender Trabajando“ dalyvavo dirbdama Madride, Chetafėje įsikūrusioje įmonėje „Bricodepot“. „Man labai patinka dirbti. Man patinka mano darbo vieta ir mane supa nuostabūs žmonės. Jie elgėsi su manimi kaip su žmogumi, o ne kaip su naujoke ar naujoke rome.“

Kaip būtent panaudosite šias lėšas siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate naujus projektus?
Nuo pat pradžių programos „Acceder“ ir „Aprender Trabajando“ daugiausia vykdomos miestuose – jos plėtojamos didžiuosiuose Ispanijos miestuose. Neretai jos yra orientuotos į užimtumą paslaugų sektoriuje, daugiausia miesto vietovėse. Visa tai riboja šių programų taikymo sritį. Todėl į jas neįtraukiami kaimo vietovėse gyvenantys romai, kurie nors ir susiduria su panašiomis problemomis kaip ir miestų gyventojai (diskriminacija ar ribotomis galimybėmis įsidarbinti), tačiau neturi tokių pat galimybių gauti tokios paramos.

Todėl vienas iš uždavinių – išplėsti šią programą, kad tokią patirtį galėtų įgyti kuo daugiau romų, šį modelį pritaikant taip, kad jis apimtų tas vietoves, kuriose gyvena daug romų, tačiau kuriose nėra šios organizacijos biurų (daugiausia kaimo vietovėse), ir būtų įtrauktos ne tik tradicinių prekybos bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių, bet ir kitų sektorių įmonės.

Šiuo tikslu, kai tik leis aplinkybės, planuojame panaudoti šias lėšas tyrimui (ar jo daliai) finansuoti, kad programos „Aprender Trabajando“ modelis būtų pritaikytas kaimo vietovėms ir apimtų ne tik prekybos bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, bet ir kitus sektorius.
Jei galiausiai nebus įmanoma skirti lėšų šiam tyrimui, jos bus reinvestuojamos į patį projektą „Aprender Trabajando“, įsigyjant medžiagos teorijos dėstymo etapo veiklai.

Ką galėtumėte patarti kitoms organizacijoms, norinčioms pasiekti tokių veiklos ir programų rezultatų?

• Bet koks integracijos į darbo rinką projektas turi apimti bendradarbiavimą su įmonėmis visais rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos proceso etapais.
• Svarbu pradėti nuo bandomųjų projektų ir nuo pat pradžių numatyti tolesnę plėtrą, jei pasiekiama teigiamų rezultatų.
• Be to, svarbu numatyti tai, kad mentorių vaidmenį atliktų tiek NVO, tiek įmonė, ir užtikrinti, kad jų tarpusavio komunikacijos ir koordinavimo procesas būtų aiškus.
• Teorinio ir praktinio mokymo derinimas realioje darbo aplinkoje yra veiksminga mokymo priemonė, atitinkanti darbo rinkos reikalavimus, ir būdas didinti įsidarbinimo galimybes ateityje.
• Mokymo kursus ir procesus reikia pritaikyti prie tikslinių asmenų poreikių ir aplinkybių, siekiant užtikrinti, kad jie turėtų vienodas galimybes naudotis mokymo ir užimtumo ištekliais.

Ar manote, kad ES daro pakankamai, kad padėtų nepalankioje padėtyje esančiam jaunimui? Ar turėtumėte kokių nors patarimų ar rekomendacijų dėl konkrečių veiksmų?
Reikia sukurti mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta, kad valstybės (nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu) įgyvendintų veiksmingus projektus, kuriais būtų siekiama nepalankiausioje padėtyje esančius jaunuolius integruoti į darbo rinką, ir kad šiais projektais iš tikrųjų galėtų naudotis tie, kuriems to labiausiai reikia, pavyzdžiui, romai. Labai svarbu užtikrinti, kad intervencinės priemonės būtų ilgalaikės, nes tai yra labai svarbu siekiant realių pokyčių šių jaunuolių gyvenime.
Galbūt tokiems projektams Europos fondai galėtų skirti didesnį bendrą finansavimą, kad šiomis sąlygomis būtų paprasčiau į juos investuoti.
Kai įdarbinimo srityje naudojamasi Europos finansiniais ištekliais (pvz., esamos ar planuojamos didelės investicijos iš priemonės „NextGenerationEU“ fondų), reikėtų skatinti įtraukti nuostatas dėl nepalankioje padėtyje esančių jaunuolių įdarbinimo.