Parengė Antoine Fobe

Europos Parlamento rinkimai jau ne už kalnų, ir mes, Europos aklųjų sąjunga raginame visus akluosius ir silpnaregius rinkėjus balsuoti, nors tai vis dar gali būti sudėtinga, ir kad jie tai darytų atsižvelgdami į tai, kiek dėmesio kandidatai ir partijos skiria integracijai pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Regos sutrikimų turintys piliečiai turi išsakyti savo lūkesčius.

Europos aklųjų sąjunga yra Europos aklųjų ir silpnaregių balsas ir siekia sukurti prieinamą ir įtraukią visuomenę, kurioje regos sutrikimų turintys žmonės turėtų lygias galimybes visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Politinis aktyvumas, be abejo, yra labai svarbus aspektas, nes suteikia galimybę regos sutrikimų turintiems piliečiams savo balsais ir politiniais veiksmais skatinti įgyvendinti neįgaliesiems palankią politiką ir teisės aktus.

Artėjant 2024 m. Europos Parlamento rinkimams, neįgaliųjų dalyvavimas juose ir kaip rinkėjų, ir kaip kandidatų yra svarbi ir aktuali tema.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) 2019 m. ataskaitos duomenimis, per praėjusius Europos Parlamento (EP) rinkimus apie 400 000 neįgaliųjų negalėjo pasinaudoti savo teise balsuoti. Negalią turi mažiau nei 5 proc. EP narių.

Kalbant apie artėjančius rinkimus, savo Deklaracijoje dėl EP rinkimų Europos aklųjų sąjunga dar kartą ragina nustatyti rinkimų prieinamumo (balsavimo procedūrų), informacijos apie rinkimus (rinkiminių apygardų ir medžiagos, susijusios su rinkimų kampanijomis, politiniais debatais, politinių partijų programomis ir interneto svetainėmis) ir porinkiminių procedūrų (pvz., skundų teikimo mechanizmų) standartus, taip pat lygias teises kandidatuoti rinkimuose.

Dėmesį sutelkiame į EP rinkimus, nes Europos Sąjungos kompetencijai priklauso tik Europos Parlamento rinkimai, kaip ES pilietybės elementas, ir neįgaliųjų lygių teisių užtikrinimas ES kompetencijos srityje. Tačiau, kadangi rinkimų organizavimas ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai, geriausia ES lygmens praktika savaime darys teigiamą šalutinį poveikį visiems kitiems rinkimams.

Deja, šį kartą EP rinkimai jau netaps sektinu pavyzdžiu. Ne dėl to, kad pats Europos Parlamentas neparodė susidomėjimo, priešingai: 2022 m. gegužės mėn. jis pasiūlė ES rinkimų teisės reformą, daugiausia dėmesio skirdamas būtent neįgaliųjų teisei balsuoti savarankiškai ir slaptai, laisvam pagalbos pasirinkimui, balsavimo paštu ir politinių kampanijų prieinamumui užtikrinti. Deja, ES Taryba iki šiol dar nepateikė pastabų dėl šio pasiūlymo. 

Per ateinančius 5 ES teisėkūros metus Europos aklųjų sąjunga prašo atnaujinto EP toliau primygtinai raginti Tarybą patvirtinti siūlomą reformą ir padaryti apčiuopiamą pažangą per 2029 m. rinkimus. Galime tikėtis EESRK paramos, kuris jau 2020 m. paragino inicijuoti oficialią Europos Parlamento teisėkūros iniciatyvą, kad būtų užtikrintos realios neįgaliųjų teisės balsuoti EP rinkimuose. Taip pat galime tikėtis Europos Komisijos paramos, kuri praėjusių metų gruodžio mėn. paskelbė gerosios rinkimų praktikos vadovą ir šiuo metu rengia e. balsavimo praktikos ir IRT naudojimo rinkimuose kompendiumą, kuriame nagrinėjami prieinamumo aspektai.