Parengė Pat Cox
Mūsų specialusis svečias, buvęs Europos Parlamento Pirmininkas Pat Cox, prieš 20 metų įvykusį plėtros sukeltą didįjį sprogimą prisimena kaip nepaprastų vilčių metą, kai dvi žemyno pusės – Rytai ir Vakarai – pagaliau susijungė. V. Putino mitui apie slavų brolybę skambant balistinių raketų sprogimų fone, ES išlieka savanoriška laisvų ir suverenių tautų sąjunga, grindžiama pagrindinėmis vertybėmis – pagarba žmogaus teisėms, lygybe ir teisine valstybe.
ES Tarybai pirmininkavusios Airijos renginys Dubline 2004 m. gegužės 1 d. ir Europos Parlamento sveikinimo ceremonija Strasbūre 2004 m. gegužės 3 d. mano atmintyje išliks kaip neregėto politinio ir emocinio optimizmo bei vilties dienos, simbolinis sugrįžimo namo ir žemyno, kurio dvi pusės – Rytai ir Vakarai – susijungė, susivienijimo aktas. Dubline Seamus Heaney skaitė savo eilėraštį Bealtaine švyturiai, išreikšdamas optimizmą, kad ši istorinė plėtra tikrai „Judina lūpas bei protus, blyksi prasmes naujas“. Strasbūre 10 naujųjų valstybių narių nacionalinės vėliavos buvo iškeltos ant Lenkijos padovanotų Gdansko laivų statyklose pagamintų didžiulių stiebų. Jų kelionė į Strasbūrą simboliškai priminė kelionę iš komunizmo į laisvę, kurią suasmenino Lecho Valensos dalyvavimas.
Žinoma, visiems šis renginys buvo ilgo ir sudėtingo daugelį metų trukusio abipusio pasiruošimo proceso kulminacija. Mes ne tik džiaugėmės, bet ir jautėme didelį palengvėjimą pasiekę šio politinio ir procedūrinio maratono finišo tiesiąją.
Esu įsitikinęs, kad per pastaruosius penkis dešimtmečius plėtra, ko gero, buvo galingiausia, labiausiai transformuojanti ir sėkmingiausia ES politikos priemonė. Mano šalis, Airija, įstojo į ES pirmojo plėtros etapo metu 1973 m. sausio 1 d. Tuo metu Airija buvo skurdžiausia Europos ekonominės bendrijos šalis ar regionas. Galimybė patekti į didelę rinką, ES solidarumas per regioninius ir vėliau sanglaudos fondus pirmaisiais narystės dešimtmečiais, aukštesni lyčių lygybės ir aplinkosaugos politikos standartai, parama taikos procesui Šiaurės Airijoje ir pripažinimas, kad „Brexit’as“ Airijai, vienintelei ES valstybei, turinčiai sausumos sieną su Jungtine Karalyste, sukels itin sudėtingų padarinių – visa tai kartu lemia itin teigiamą patirtį ir rezultatus. Ne viskas vyko sklandžiai, ypač euro zonos krizės metu, bet bendras balansas yra labai teigiamas.
Nors gerbiu Jungtinės Karalystės sprendimą išstoti iš ES ir kartu dėl jo apgailestauju, jis aiškiai parodo vieną dalyką: ES yra savanoriška laisvų ir suverenių tautų sąjunga, į kurią galite įstoti savo noru ir iš kurios taip pat galite laisvai pasitraukti. Tai ryškus kontrastas V. Putino pasirinktam neoimperialistiniam karui prieš Ukrainą, kur jo mitas apie slavų brolybę kasdien sklinda iš ginklų vamzdžių, balistinių raketų sprogimų ir mirtį nešančių dronų.
Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos įstojimas į ES padėjo joms vėl tapti sėkmingomis demokratinėmis valstybėmis po diktatūros, be to, pagerino gyvenimo lygį ir gyvenimo kokybę.
Dėl prieš 20 metų plėtros sukelto „didžiojo sprogimo“ naujosiose valstybėse narėse, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalyse, išaugo investicijos, prekyba ir ES solidarumas. Vidutinis jų BVP vienam gyventojui, pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją ir valiutą, per du dešimtmečius padidėjo nuo mažiau nei pusės ES vidurkio iki trijų ketvirtadalių augančio ES vidurkio. Vienam gyventojui tenkantis Lietuvos BVP per šį laikotarpį patrigubėjo. Pagerėjo sveikata ir švietimas, todėl pagerėjo gyvenimo kokybė ir gyvenimo lygis. Žemės ūkio produkcija regione išaugo dvigubai. Trumpai tariant, kaip ir per visus ankstesnius plėtros etapus, paaiškėjo, kad jis buvo naudingas ir stojančioms valstybėms, ir ES. Dėl to optimistiškai žiūriu į plėtrą, nors jokiu būdu nesu naivus.
Pastarųjų metų įvykiai Lenkijoje ir nuolatiniai iššūkiai Vengrijoje rodo, kaip nukrypimas nuo ES teisinės valstybės standartų, žiniasklaidos laisvės ar pagarbos mažumų teisėms lemia tai, kad stojimas į ES yra laikomas keliu į gerovę, tačiau nenorima ES laikyti vertybių bendrija. Vengrijos ministras pirmininkas su pasididžiavimu skelbia, kad jo šalis yra neliberali demokratija. Kad ir kokia būtų ES sutarties 2 straipsnio aiškinimo laisvė, akivaizdu, kad tai nėra neliberalios demokratijos chartija. („Europos Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė“.)
Tai buvo susitarimo dėl narystės ES dalis, jis įtrauktas į visas stojimo sutartis ir dėl jo susitarė visos stojančiosios valstybės. Santykių samprata pagal formuluotę „pasilikite savo vertybes, bet siųskite mums pinigus“ nėra tinkamas pagrindas tvariai užtikrinti abipusę pagarbą. To neturėtų pamiršti ir dabartinės valstybės kandidatės, siekiančios įstoti į ES. Tikiuosi, kad būsimose derybose Kopenhagos kriterijai atliks svarbesnį vaidmenį, galbūt kartu su stojimo sutarties nuostatomis, kurios suteiks ES daugiau galimybių ginti teises ir vertybes nuo bandymų jas kvestionuoti. ES yra ne tik rinka. Be to, esminė pažanga, nors ir labai pageidautina, nėra vienintelė ar pagrindinė jos egzistavimo priežastis.
Iki šiol vykusios plėtros balansas buvo iš esmės teigiamas visoms dalyvaujančioms šalims ir turėtų būti vertinamas teigiamai. Šalims kandidatėms reikšmingus pokyčius teks įgyvendinti savo tempu. ES taip pat turi atlikti namų darbus, susijusius su sprendimų priėmimo procesu, biudžeto pajėgumais priimti naujas valstybes nares ir pasirengimo narystei pagalba. Po šalies kandidatės statuso suteikimo ir vėlesnio nagrinėjimo, dėl derybų programų, derybinių skyrių atidarymo ir uždarymo, galiausiai stojimo sutarčių turi būti vienbalsiai balsuojama Taryboje. Nė vienas iš šių etapų nėra paprastas ar lengvas. Tikėkimės, kad visos valstybės narės laikysis lojalaus bendradarbiavimo pareigos padėti vykdyti Sutartyje numatytas užduotis (ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis).
Ukraina yra atskiras ir sudėtingas atvejis dėl jos dydžio, santykinės žemės ūkio ir BVP dalies palyginti su ES vidurkiu, lyginamojo skurdo pagal BVP vienam gyventojui ir, žinoma, karo bei jo pragaištingų pasekmių. Derybas galima pradėti. Ukraina jau pakeliui į integraciją pagal asociacijos susitarimą ir išsamų ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą su ES. Laikui bėgant jie galėtų būti palaipsniui plečiami, tačiau galiausiai svarbiausia išankstinė stojimo sąlyga bus stabilus teritorinis rezultatas ir stabili taika, kurioje narystė ES gali atlikti tam tikrą vaidmenį. ES reikia stabilumo, o ne chaoso rytuose, todėl Ukrainos įtraukimas galiausiai atitinka tiek bendrus, tiek ir Ukrainos interesus.
Pat Cox, buvęs Europos Parlamento Pirmininkas 2002–2004 m.
Pat Cox yra Airijos politikas ir žurnalistas. 2002–2004 m. jis buvo Europos Parlamento pirmininku, o 2005–2011 m. – Tarptautinio Europos judėjimo pirmininku. Nuo 2015 m. jis vadovauja Jean Monnet fondui. P. Cox taip pat yra Skandinavijos ir Viduržemio jūros regiono TEN-T pagrindinio tinklo koridoriaus (ES) Europos koordinatorius ir Europos Parlamento Ukrainos Aukščiausiosios Rados parlamentinės reformos poreikių vertinimo ir įgyvendinimo misijos vadovas. Karjeros pradžioje jis dirbo aktualijų žurnalistu RTE televizijoje Dubline. 2004 m. P. Cox buvo įteikta Acheno miesto tarptautinė Karolio Didžiojo premija už jo parlamentinę veiklą plečiant Europos Sąjungą.
Skaitykite mažiau