2022-ieji – Europos jaunimo metai – artėja prie pabaigos. EESRK vienodoms jaunimo galimybėms darbo rinkoje skirtame pranešime pasisako už prasmingais politikos pokyčiais ir jaunimo dalyvavimu grindžiamą požiūrį siekiant užtikrinti, kad Jaunimo metai neapsiribotų vien komunikacijos veikla.

Per šiuos metus EESRK ėmėsi iniciatyvos, siūlydamas nuomones, kuriose būtų apžvelgiama tai, kas aktualu jaunimui, bei būdai, kuriais pats Komitetas galėtų padidinti jaunimo dalyvavimą.

Vykstant šiam procesui parengė pranešimą Vienodas požiūris į jaunimą darbo rinkoje. Jame siekta įvertinti tam tikrą neretai nacionalinio lygmens praktiką ir taisykles, dėl kurių jaunimo statusas darbo rinkoje vien dėl jaunimo amžiaus yra mažiau palankus, ypač minimalaus darbo užmokesčio, socialinės apsaugos, sveikatos ir saugos požiūriu.

Remiantis „Eurofound“, Europos jaunimo forumo, Tarptautinės darbo organizacijos ir Savitarpio informacinės sistemos dėl socialinės apsaugos informacija, nuomonėje detaliau nagrinėjami kai kurie iš minėtų klausimų. Jaunimo forumo duomenimis jauni žmonės yra ypač priklausomas nuo minimaliojo darbo užmokesčio – daugiau nei 1 iš 4 jaunuolių gauna minimalųjį darbo užmokestį, palyginti su 1 iš 10 suaugusiųjų. Kai kuriose valstybėse narėse yra nustatytas specialus jaunimo minimalusis darbo užmokestis, kuris visais atvejais yra mažesnis už bendrą minimalųjį darbo užmokestį tam tikroms amžiaus grupėms, o dar kitose valstybėse narėse jaunimui iki 18 metų netaikomi minimaliojo darbo užmokesčio teisės aktai.

Kita sritis, kurioje gali būti laikomasi skirtingo požiūrio į jaunimą, yra nedarbo laikotarpiai. Vėlgi, tai didžiąja dalimi priklauso valstybių narių kompetencijai, ypač kai kalbama apie pašalpų dydį, išmokėjimo terminus ir kriterijus. Nacionalinės sistemos visoje Europoje yra labai įvairios ir sudėtingos. Tačiau galime įsivaizduoti atvejus, kai šie skirtumai turės įtakos tokiems klausimams kaip užimtumas ir laisvas judėjimas ES viduje.

Jaunimas taip pat gali atsidurti nepalankioje padėtyje dėl bedarbio pašalpų sistemų, nes jis gali neturėti reikalaujamo būtinojo darbo stažo, kurio metu buvo atliekamos įmokos į atitinkamas sistemas. Neapmokamos stažuotės gali būti apibrėžiamos kaip darbo laikotarpiai, panašūs į samdomų darbuotojų darbo laikotarpius, nesusijusius su įformintu ir aiškiu švietimo, mokymo, savanoriškos veiklos ar įdarbinimo procesu. Skirtingose valstybėse narėse egzistuoja skirtingos sistemos, kurių priežiūros ir reguliavimo lygis skiriasi. Nuomonėje atkreipiamas dėmesys į Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, kuria parodomas didesnis susidomėjimas šiuo klausimu – tai apčiuopiamas Europos jaunimo metams skirtas įsipareigojimas.