Susijungimų, antimonopolinės ir valstybės pagalbos kontrolės taisyklės turėtų būti iš esmės persvarstytos, kad atitiktų Sąjungos klimato ir skaitmeninius užmojus ir padėtų užtikrinti strateginį savarankiškumą – o visiems šiems tikslams pasiekti reikės didelių investicijų. Dviejose naujose EESRK nuomonėse paaiškinama, kaip reikėtų atlikti šią peržiūrą.

Gegužės 19 d. EESRK plenarinėje sesijoje vykusioje diskusijoje daugiausia dėmesio buvo skirta dviem naujiems pranešimams dėl ES konkurencijos politikos ir valstybės pagalbos teikiant sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas pasikeitusiomis pasaulinėmis aplinkybėmis.
Pranešime „Naujiems iššūkiams tinkama konkurencijos politika“ EESRK paragino Europos Komisiją imtis nuodugnesnės nei bet kada anksčiau šiuo metu atliekamos ES konkurencijos politikos peržiūros. 

Įmonėms labai padėjo priemonės, kurių imtasi kovojant su COVID-19 pandemija, o vėliau – su Rusijos agresija Ukrainoje, tačiau pastarąsias dar reikia tobulinti. Taip pat reikia užtikrinti, kad tinkamumo kriterijai būtų naudingi visiems sektoriams, o labiausiai nukentėjusios įmonės nebūtų paliktos už borto. 

Nors bendra konkurencijos teisės sistema prisitaikė prie įvairių iššūkių, ji nebuvo pakankamai išplėtota siekiant strateginių ES tikslų, t. y. žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, taip pat atsparumo. EESRK pabrėžia, kad šie užmojai reikalauja didžiulių viešųjų ir privačių investicijų ir jiems reikia užtikrinti kuo didesnę paramą.

Kartais atrodo, kad koncentracijos ir susijungimų sandorių kontrolės priemonės trukdo išlaikyti konkurencingumą JAV ir Kinijos atžvilgiu. Nuostatos dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ne visuomet yra pritaikytos prie naujų žaliųjų ir skaitmeninių iššūkių. 

„Siūlome keletą techninių patikslinimų, kad būtų lengviau gauti paramą, taip pat geriau atsižvelgti į inovacijas ir skaitmeninius pokyčius. Taip pat pateikėme pasiūlymų, kad naudos gautų ne tik pramonė, bet ir visi sektoriai. Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į prekybos sektorių ir MVĮ“, – teigia nuomonės pranešėja Emilie Prouzet.

Antrojoje nuomonėje EESRK svarstė valstybės pagalbą sveikatos priežiūros ir socialinėms paslaugoms. 

„COVID-19 pandemija parodė, kad sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos turi būti pajėgios greitai prisitaikyti prie bet kokių pokyčių“, – teigia pranešėjas Giuseppe Guerini (Įvairovė Europa, IT), „o mūsų siūlomos priemonės padėtų paprasčiau ir sparčiau teikti valstybės pagalbą.“

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šis sektorius iš tiesų nedaro didelio poveikio tarpvalstybinei konkurencijai. Sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos dažniausiai organizuojamos vietos lygmeniu šalyse ir jomis iš esmės naudojamasi ten, kur jos teikiamos. Valstybės pagalba šiam sektoriui neturėtų būti laikoma iškreipiančia konkurenciją.

Kitas svarbus pasiūlymas susijęs su didžiausia leistina valstybės pagalbos suma. EESRK teigia, kad pranešimo apie pagalbą Komisijai viršutinė riba (šiuo metu – 500 000 EUR per trejus fiskalinius metus), dėl kurios šioms paslaugoms taikomas ilgas ir sudėtingas procesas, turėtų būti didesnė nei kitoms bendrojo ekonominio intereso paslaugoms. Tai būtų pateisinama atsižvelgiant į jų vaidmenį užtikrinant viešąjį interesą, ribotą poveikį tarpvalstybinei prekybai ir sugrįžusią infliaciją. (dm)