EESRK info

Pradėdama gegužės mėn. plenarinę sesiją EESRK pirmininkė Christa Schweng pabrėžė: „Turime vieningai atremti karo Ukrainoje pasekmes ir būsimus geopolinius sunkumus“. Krizes suvaldyti puikiai gebanti Europos Sąjunga dabar turi tapti pasauline lydere formuojant ateitį.“

„Kremlius suklydo ne tik vertindamas savo karinius pajėgumus, bet ir Ukrainos pasipriešinimo galią, Europos ryžtą ir vienybę“, – pažymėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel, pasiūlęs laikytis naujo požiūrio į plėtros derybas.

Atsižvelgiant į lėtą derybų su Vakarų Balkanų šalimis pažangą ir ką tik dėl narystės ES pateiktas Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos paraiškas, ES turėtų siekti „proporcingos ir valdomos integracijos“.

Ch. Michel nuomone, „sprendimas būtų laipsniška ir progresinė integracija stojimo proceso metu“.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas kalbėjo apie Europos geopolitinės bendrijos kūrimą, ES imantis didesnės politinės lyderystės. Svarbi bendradarbiavimo sritis šioje Bendrijoje būtų užsienio politika. „Tikslas – užtikrinti konvergenciją ir stiprinti operatyvinį bendradarbiavimą sprendžiant bendras problemas ir mūsų žemyne siekiant taikos, stabilumo ir saugumo“, – kalbėjo pirmininkas.

Tačiau jis patikslino, kad „šia iniciatyva jokiu būdu nesiekiama pakeisti plėtros proceso ar rasti naują priežastį jį vilkinti. Kartu tai nėra garantija dalyvaujančioms šalims, kad jos vieną dieną taps ES narėmis“. (at)

Reaguodamas į valstybės remiamą migracijos instrumentalizavimą prie ES išorės sienų, EESRK šia tema surengė konferenciją, kurioje atkreipė dėmesį į migracijos politikos europizavimo dinamiką. Iki šiol autoritariniai lyderiai, žinodami apie žemyno susiskaldymą migracijos politikos srityje, naudojosi žmonių kančiomis, kad galėtų šantažuoti Europą.

Konferencija, pavadinimu „Siekiant migracijos politikos europizavimo? Pasimokyti iš naudojimosi migrantais kaip priemone ir karo Ukrainoje“ buvo surengta kartu su Išorės santykių skyriaus (REX) posėdžiu.

Reikėtų pažymėti, kad Baltarusijos režimo vykdomas migracijos instrumentalizavimas nebuvo pirmas tokio pobūdžio atvejis, nes panašūs pažeidimai buvo vykdomi ir Turkijoje, Libijoje bei Maroke.

Už europinės gyvensenos propagavimą atsakingas Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas, kalbėdamas apie tai, kad migrantai tampa autoritarinių lyderių ginklu, pasakė: „Svarbiausia iki šiol vykdytos politikos pamoka yra ta, kad išliksime taikiniais tol, kol nesugebėsime sukurti sutartos bendros migracijos sistemos.“

EESRK pirmininkė Christa Schweng pabrėžė: „Ši pabėgėlių krizė aiškiai parodė, kad migracija daro poveikį visoms valstybėms narėms. ES turi pasinaudoti šiuo postūmiu ir toliau įgyvendinti Naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą, kad įvyktų sisteminiai pokyčiai, būtini racionaliai ir teisėmis pagrįstai ES prieglobsčio ir migracijos politikai plėtoti.“

„Dabar atėjo geopolitinių veiksmų metas. Šiame kontekste labai svarbus vienas dalykas: pandemija mus suartino, o dabar šis karas daro tokį pat poveikį Europos viešąjai nuomonei“, – teigė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas. (at)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas paragino ES institucijas visiškai netoleruoti valstybių narių požiūrio ir praktikos, trukdančių pilietinės visuomenės darbui ir mažinančių jos erdvę Europoje.

Siekdamas kovoti su tokiomis apraiškomis, EESRK prašo ES imtis įvairių priemonių, pavyzdžiui, sustabdyti ES lėšų skyrimą šalims, kurios nesilaiko ES vertybių, siekiant užtikrinti visapusišką pilietinės visuomenės dalyvavimą visais politikos formavimo etapais ir apsaugoti dalyvaujamąją demokratiją Europoje.

Nuomonėje Pilietinės visuomenės organizacijų, kaip bendros gerovės sergėtojų, vaidmuo atsigaunant po pandemijos EESRK teigia, kad Europos pilietinė visuomenė vis dar susiduria su daugybe didelių kliūčių, o jos erdvė kai kuriose ES dalyse labai sumažėjo. Taip yra nepaisant to, kad pilietinė visuomenė atliko svarbų vaidmenį švelninant pandemijos padarinius ir kad jos pagalba Ukrainos pabėgėliams buvo pavyzdys nuo pat pirmos Rusijos agresijos dienos.

„Pilietinė visuomenė buvo ta varomoji jėga, kuri padėjo mūsų visuomenei įveikti COVID-19 pandemiją. Ir dabar Ukrainos krizė aiškiai parodė pilietinės visuomenės vertę ir svarbą mūsų demokratijai“, – teigia nuomonės pranešėjas Ioannis Vardakastanis.

Šiuo metu pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį atsigavimo po pražūtingų COVID-19 krizės padarinių procese, kuriame turės dalyvauti visos visuomenės dalys, o tam ES turi užtikrinti pilietinės visuomenės ir politikos formuotojų dialogą, nes tokio dialogo trūkumas yra viena iš pagrindinių kliūčių, su kuriomis susiduria Europos pilietinė visuomenė visais lygmenimis.

Kita kliūtis – nėra prasmingo pilietinės visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus, susijusius su svarbiomis politikos sritimis ir teisės aktais.

EESRK nuomone, ES instiucijos turi „visiškai netoleruoti“ tokių atvejų ir reaguoti „ryžtingai ir be kompromisų“, nes pilietinės visuomenės įtraukimas į politikos formavimo procesą yra neatsiejamas nuo ES vertybių ir ES sutarčių. Siekiant šalinti tokią praktiką, Europos ir nacionaliniu lygmeniu turėtų būti numatyti atitinkam teisės aktai.

ES, vietos ir nacionalinės valdžios institucijos turėtų teikti finansinę ir techninę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jos galėtų plėtoti savo vaidmenis, tačiau nebūtų daroma poveikio jų nepriklausomumui. (ll)

EESRK priėmė naują rezoliuciją dėl organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo įgyvendinant ir stebint nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus (NEGADP). Neseniai surengtos konsultacijos rodo, kad, priešingai nei numatyta reglamente, organizuota pilietinė visuomenė nepakankamai įtraukiama į šiuos planus.

Komitetas ragina nustatyti aiškias taisykles, kad būtų galima veiksmingai ištaisyti šią padėtį ir grąžinti ekonomiką į vėžes. Per diskusijas dėl rezoliucijos priėmimo EESRK pirmininkė Christa Schweng pabrėžė, kad organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas vykdant NEGADP nustatytas reformas yra būtinas siekiant pagerinti naujos politikos kokybę, skaidrumą ir įgyvendinimą. Europos semestro grupės pirmininko pavaduotojas Gonçalo Lobo Xavier pasidalijo keletu pagrindinių konsultacijų išvadų.

„Organizuota pilietinė visuomenė iš esmės teigiamai vertina galutinį NEGADP turinį. Tačiau socialinis aspektas juose dažnai nepakankamai išvystytas“, – pabrėžė jis. Europos semestro grupės pirmininkas Javier Doz Orrit pristatė pagrindines rekomendacijas. Jis taip pat paragino valstybes nares „skubiai įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje nustatytas taisykles“, o Europos Komisiją ir Parlamentą – užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Europos semestro grupės pirmininko pavaduotojas Luca Jahier pateikė keletą gerosios praktikos pavyzdžių ir pasakė, kad „veiksmingo ir kokybiško organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo ES ekonomikos valdyme problema nebus išspręsta tol, kol nebus atlikta Europos semestro reforma“.

Diskusijoje taip pat dalyvavęs vykdomasis Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Valdis Dombrovskis pabrėžė Rusijos invazijos Ukrainoje poveikį pasaulio ir ES ekonomikos atsigavimui ir kalbėjo apie tai, ką reikėtų daryti, kad būtų galima sušvelninti karo poveikį ir judėti į priekį. (tk)

Sanglaudos politika yra labai svarbi siekiant įveikti COVID-19 krizę, iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir sumažinti skirtumus Europoje. Neseniai priimtoje EESRK nuomonėje įspėjama, kad didžiausias iššūkis artimiausiu metu yra karas Ukrainoje.

Reikia skubiai imtis veiksmų siekiant padėti pabėgėliams ir užtikrinti Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą. Savo nuomonėje EESRK taip pat pabrėžia, kad tvirtai pasisako už tai, kad Ukraina nedelsiant įstotų į Europos Sąjungą, ir ragina atitinkamai pritaikyti sanglaudos politiką ir susijusias jos finansines priemones.

Konkrečiai Komitetas siūlo įsteigti atskirą ES fondą Ukrainos pokario atstatymui ir vystymuisi. Nuomonėje, kuri buvo priimta gegužės mėn. plenarinėje sesijoje, analizuojamas Komisijos komunikatas dėl ataskaitos Sanglauda Europoje iki 2050 m.

Ataskaita buvo paskelbta prieš dvi savaites iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, todėl joje neatsižvelgiama į invazijos padarinius. Pranešėjas Krzysztof Balon pasakė: „Trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu didžiausias sanglaudos politikos iššūkis – Rusijos agresija, kuri faktiškai taip pat yra agresija prieš Europos Sąjungą.“ Bendrapranešėjis Gonçalo Lobo Xavier pridūrė: „Sanglaudos politika tebėra viena svarbiausių Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių, o MVĮ turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.“  (tk)

Remiantis gegužės mėn. plenarinėje sesijoje priimta Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomone, karas Ukrainoje, dėl kurio susidarė beprecedentis ES prieglobsčio ieškančių pabėgėlių srautas, rodo, kad reikia skubiai priimti veiksmingus, humaniškus ir humanitarinius bendrus Europos reglamentus dėl migracijos ir prieglobsčio atviroje ir vienodai saugioje Šengeno erdvėje.

„Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą padėtį pakeitė iš esmės. Tai didžiausia grėsmė Šengeno erdvės veikimui ir ES saugumui per visą istoriją. Tragiški įvykiai Ukrainoje dar kartą patvirtino Šengeno erdvės išorės sienų saugumo ir stabilumo svarbą, nes tai būtinoji išankstinė Europos vidaus saugumo sąlyga“, – pareiškė nuomonės „Saugumo sąjungos dokumentų rinkinys / Šengeno erdvės dokumentų rinkinys“ pranešėjas Krzysztof Balon.

Pasak jo, EESRK pritaria Komisijos pozicijai, kad bet koks sienų tarp Šengeno šalių uždarymas turėtų būti tik laikinas.

Nuomonėje, kurioje buvo įvertintas neseniai priimtas Komisijos dokumentų rinkinys, kuriuo atnaujinamos Šengeno erdvę reglamentuojančios taisyklės, EESRK teigia, kad valstybių narių saugumo problemas būtų geriau spręsti intensyvinant ir stiprinant teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, o ne sugrąžinant vidaus sienų kontrolę.

Nuomonėje ypač daug dėmesio skiriama siekiui užtikrinti, kad ES ir valstybės narės, valdydamos sienas, migraciją ir prieglobstį, visada laikytųsi Pagrindinių teisių chartijos, ypač judėjimo ir apsigyvenimo laisvės, taip pat teisės į prieglobstį ir negrąžinimo principo. Tas pats pasakytina apie visus valstybių narių policijos ir teisminio bendradarbiavimo atvejus.

EESRK paragino valstybes nares iniciatyviai remti solidarumo mechanizmą ir dalytis atsakomybe už migracijos valdymą, laikantis Naujojo prieglobsčio ir migracijos pakto nuostatų.

Valstybių narių solidarumo mechanizmai galėtų būti sukurti remiantis Laikinosios apsaugos direktyva, kuri ką tik buvo aktyvuota Rusijos agresijos prieš Ukrainą aplinkybėmis ir kurią EESRK labai vertina. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę Laikinosios apsaugos direktyvą taikyti ne ES piliečiams ateityje susidarius sunkioms ir neatidėliotinoms krizinėms situacijoms.

Be to, EESRK dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Rumunija, Bulgarija, Kroatija ir Kipras vis dar neįtraukiami į Šengeno erdvę, ir pritarė Komisijai, kad Taryba turi imtis skubių ir ryžtingų veiksmų siekiant tai pakeisti. (ll)

Komitetas, džiaugdamasis, kad buvo atsižvelgta į daugelį jo pasiūlymų, mano, kad ėmusis griežtesnių priemonių keturiose konkrečiose srityse planas būtų veiksmingesnis.

Gegužės mėn. priimtoje nuomonėje EESRK teigiamai įvertino Europos Komisijos Socialinės ekonomikos veiksmų planą, kuriame atsižvelgiama į daugelį per pastarąjį dešimtmetį pateiktų EESRK pasiūlymų.

„Mes džiaugiamės, kad šis ilgai lauktas planas buvo priimtas, tačiau darbas tik prasideda“, – pareiškė nuomonės pranešėjas Giuseppe Guerini. –  Dabar atėjo laikas įgyvendinti šį planą drąsiomis ir ilgalaikėmis priemonėmis. EESRK turi daug inovatyvių ir konkrečių pasiūlymų, kuriais būtų galima užtikrinti, kad socialinės ekonomikos potencialas būtų visiškai išnaudotas kuo daugiau ES valstybių narių.“

EESRK išskiria keturias plano sritis, kuriose būtų galima imtis griežtesnių priemonių:

•    Lankstesnės viešojo valdymo institucijų ir socialinės ekonomikos įmonių bendradarbiavimo formos, kai vietos lygmeniu dirbama kartu teikiant visuotinės svarbos paslaugas, aiškiai atskiriant viešųjų pirkimų direktyvą ir viešojo intereso gynimą bei konkurencija paremtą veiklą.

•    Reguliavimo priemonės, galbūt, gairių pavidalu, patikslinant reikalavimus, skirtus valstybės pagalbai gauti, ir paramos, kurią gali gauti valstybės narės, sumą, kad jos galėtų pasinaudoti visu galimu lankstumu, siekdamos padėti socialinės ekonomikos įmonėms. Nepakaks organizuoti praktinių ar internetinių seminarų, kaip siūlo Komisija.

•    ES remiant valstybių narių sukurta garantuotų kreditų ir paskolų sistema, panaši į tą, kuri mažosioms ir vidutinėms įmonėms jau taikoma visoje ES. Nauji finansiniai produktai yra labai geras dalykas norint sutelkti privatų socialinės ekonomikos įmonių finansavimą, tačiau daugeliui jų reikia paramos gaunant prieigą ne tik prie kasdienių kreditų.

•    Konkretūs socialinei ekonomikai taikomi mokesčiai vertintini teigiamai, tačiau valstybėms narėms reikia padėti siekti koordinuotai suderinti mokesčius, galbūt, pasiremiant kai kurių jų gerąja praktika, pavyzdžiui, mokesčių išimtimis nepaskirstytajam pelnui, mažesne PVM norma, socialinio draudimo išlaidų mažinimu arba atleidimu nuo jų. (dm)

Gegužės mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria Europos Komisijos iniciatyvai į ES nusikaltimų sąrašą įtraukti visų formų neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą ir ragina Tarybą įgyvendinti šį pasiūlymą.

Pilietinės visuomenės organizacijos tapo tiesioginėmis neapykantos kalbų ir neapykantos nusikaltimų plitimo liudininkėmis – jos tai patiria tiek kaip neapykantos taikiniai, tiek padėdamos nukentėjusioms bendruomenėms. Todėl Komitetas pripažįsta, kad būtina užtikrinti žmonių orumą, pagrindines teises ir lygybę. „Demokratija ir pati ES nėra realūs dalykai, jei žmonės gyvena jausdami baimę ir gėdą“, – nurodė pranešėjas Cristian Pîrvulescu.
Dėl socialinių medijų pažangos ir judėjimo laisvės ES viešoji erdvė tapo labiau integruota. Todėl norint veiksmingai kovoti su neapykanta, dabar būtinas bendras pagrindas. Siekiant nustatyti tokių veiksmų poveikį ir užkirsti jiems kelią, taip pat būtinas informuotumo didinimas ir švietimas. Komitetas rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti tiems, kurie kovoje su neapykanta atlieka svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, mokytojams, žurnalistams ir teisėsaugos darbuotojams. Komitetas taip pat ragina politinius lyderius elgtis atsakingai.

EESRK pabrėžia itin svarbų socialinių partnerių vaidmenį užkertant kelią neapykantos nusikaltimams ir kovojant su jais mūsų visuomenėje. „Pilietinės visuomenės organizacijos sergėja mūsų visuomenę nuo neapykantos“, – teigė bendrapranešėjė Milena Angelova. ES turi skatinti taikyti jų elgesio kodeksus ir gerąją praktiką ir skirti daugiau lėšų, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti sukaupta patirtimi. (gb)

Dėl staigaus vaikų ir priverstinio darbo atvejų augimo, taip pat nuolatinio darbuotojų išnaudojimo visame pasaulyje ES turi kuo skubiau imtis veiksmų deramo darbo srityje.

Gegužės 4 d. vykusiame klausyme „Deramas darbas visame pasaulyje“ dalyvavo EESRK nariai, Europos institucijų ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) atstovai, taip pat akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai.

Šis klausymas surengtas siekiant surinkti medžiagos EESRK rengiamai nuomonei šia tema, jo metu taip pat aptartas vasario mėn. priimtas Komisijos komunikatas dėl deramo darbo visame pasaulyje ir pasiūlymas dėl direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo.

Šiomis iniciatyvomis Komisija siekia, kad ES pirmautų deramo darbo srityje tiek šalyse narėse, tiek visame pasaulyje ir kad milijonai žmonių galėtų oriai dirbti ir gyventi.

„Svajojame apie ateitį, kurioje būtų užtikrintas deramas darbas. Tačiau šimtams milijonų žmonių visame pasaulyje deramas darbas vis dar yra nepasiekiamas, todėl darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas yra sudėtinga užduotis“, – sakė EESRK nuomonės pranešėja María del Carmen Barrera Chamorro.

COVID-19 pandemija dar labiau pablogino padėtį darbo pasaulyje, daugelis šalių praneša apie pagausėjusius mažų garantijų darbo sąlygų atvejus. Tai neproporcingai paveikė moteris ir pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, vaikus ir neformalios ekonomikos darbuotojus. Dirbančių vaikų skaičius pradėjo didėti dar prieš pandemiją – 2016–2020 m. laikotarpiu jis padidėjo daugiau kaip 8 mln., nors prieš tai buvo sumažėjęs.

Šiuo metu visame pasaulyje dirba 160 mln. vaikų, t. y. kas dešimtas vaikas. 25 mln. žmonių dirba priverstinį darbą. Nesant pakankamos socialinės apsaugos, artimoje ateityje dar 46 mln. vaikų gali tekti pradėti dirbti.

ES siekia skatinti tvarų ir atsakingą įmonių elgesį vidaus rinkose, ES nepriklausančiose šalyse ir pasaulinėse vertės grandinėse. Tam pirmiausia bus pasitelkta ES įmonių atsakomybės ir skaidrumo politika. Taip pat planuojama teisinė priemonė, skirta uždrausti produktus, pagamintus naudojant priverstinį darbą. Visose politikos srityse bus skatinama lyčių lygybė ir nediskriminavimas.

„Palankiai vertiname Komisijos iniciatyvą, tačiau privalome turėti platesnio užmojo darbotvarkę ir integruotą politiką, grindžiamą visuotinėmis žmogaus teisėmis. Deramas darbas naudingas ne tik žmonėms, bet ir įmonėms, vartotojams ir planetai“, – kalbėjo María del Carmen Barrera Chamorro. (ll)

Balandžio 8 d. surengtame EESRK klausyme, kuriame dalyvavo pagrindiniai negalios srityje vykdomos politikos veikėjai, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, pabrėžta būtinybė didinti neįgaliųjų, ypač jaunimo su negalia, užimtumo lygį. Nepaisant teisinių pastangų, duomenys rodo, kad darbo pasaulyje daug neįgaliųjų vis dar patiria diskriminaciją dėl stereotipų, kai jie vaizduojami kaip neproduktyvūs darbuotojai.

Pagrindinė klausymo išvada buvo tai, kad nors naujojoje ES neįgaliųjų teisių strategijoje pripažįstama, jog reikia spręsti problemas, su kuriomis užimtumo ir švietimo srityse susiduria jauni žmonės su negalia, socialiniai partneriai dar turi pamatyti, kaip ryžtingai tai bus daroma.

Negalią turintys jaunuoliai susiduria su kliūtimis bandydami patekti į darbo rinką tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Neįgaliųjų, ypač moterų ir jaunimo su negalia, nedarbo lygis iš tiesų yra neproporcingai aukštas, palyginti su plačiosios visuomenės rodikliais. Remiantis naujausiais ES lygmens duomenimis, tikimybė, kad neįgalieji bus įdarbinti, yra 24,4 proc. mažesnė palyginti su kitais asmenimis. Šią nelygybę veikiausiai dar labiau padidino COVID-19 pandemija.

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) vyresnioji mokslinių tyrimų koordinatorė Daphne Nathalie Ahrendt pristatė EUROFOUND apklausos rezultatus: 27 proc. negalią turinčių respondentų – bedarbiai, palyginti su 12 proc. negalios neturinčių respondentų. 55 proc. apklaustų neįgaliųjų laikomi finansiškai pažeidžiamais, palyginti su 38 proc. negalios neturinčių apklausos dalyvių. Labai didelei daliai negalią turinčių respondentų gresia depresija ir vienatvė.

Europos neįgaliųjų forumo jaunimo komiteto atstovė Francesca Sbianchi nurodė: „Daugeliui iš mūsų padidėjo pragyvenimo išlaidos, todėl kad galėtume gyventi oriai, esame priklausomi nuo neįgaliesiems teikiamų paramos paslaugų ir pašalpų.“ Viena iš pagrindinių prielaidų šiai nelygybei panaikinti – leisti dirbti pradėjusiems žmonėms su negalia išlaikyti invalidumo pašalpą, kad jie turėtų laiko tapti finansiškai nepriklausomi.

Stefan Tromel iš Tarptautinės darbo organizacijos pažymėjo, kad nors naujos užimtumo formos suteikia galimybę įtraukti daugiau žmonių su negalia, EBPO duomenys rodo, kad neįgaliuosius nuo plačiosios visuomenės taip pat skiria skaitmeninių įgūdžių atotrūkis; be to, nuotolinis darbas turi išlikti pasirinktina galimybe. Siekdamos užpildyti šią spragą ir pagerinti darbo vietų prieinamumą, profesinės sąjungos turi dirbti kartu su socialiniais partneriais: gera platforma tokiai erdvei suteikti galėtų būti kiekvienos šalies ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos.

Žmonės su negalia didesnę diskriminaciją patiria būtent jaunystėje. Kadangi 2022-ieji yra Europos jaunimo metai, labai svarbu geriau suprasti realybę, kurioje gyvena ši konkreti visuomenės grupė. (rl)

Komitetas ragina Europos Komisiją atlikti tikslingesnius savo pasiūlymų dėl naujų ES biudžeto finansavimo šaltinių, skirtų priemonės „Next Generation EU“ skolai grąžinti, poveikio vertinimus.

EESRK iš esmės pritaria siūlomoms ES biudžeto pajamoms iš „nuosavų išteklių“. Tačiau jos turi būti stabilios ir sąžiningos, jos neturėtų būti našta namų ūkiams ir įmonėms.

Gegužės mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad jos pasiūlymai padėtų atlaikyti ekonominius sukrėtimus ir įspėja, kad šiuos pasiūlymus gali sužlugdyti dėl karo Ukrainoje padidėjusių energijos sąnaudų poveikis.

„Naujų nuosavų išteklių planavimas neturėtų kelti pavojaus kitų ES programų ir priemonių biudžetams ir neturėtų padidinti BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašų“, – sakė nuomonės pranešėjas Philip von Brockdorff. Bendrapranešėjis Antonio García del Riego pridūrė: „EESRK palankiai vertina EBPO pastangas užtikrinti, kad pasaulinės įmonės būtų apmokestinamos ten, kur vykdoma ekonominė veikla ir kuriama vertė, bet perspėja, kad įgyvendindamos naujas taisykles anksčiau nei pagrindiniai prekybos partneriai ES įmonės neturėtų patekti į nepalankią konkurencinę padėtį.“ (tk)

Susijungimų, antimonopolinės ir valstybės pagalbos kontrolės taisyklės turėtų būti iš esmės persvarstytos, kad atitiktų Sąjungos klimato ir skaitmeninius užmojus ir padėtų užtikrinti strateginį savarankiškumą – o visiems šiems tikslams pasiekti reikės didelių investicijų. Dviejose naujose EESRK nuomonėse paaiškinama, kaip reikėtų atlikti šią peržiūrą.

Gegužės 19 d. EESRK plenarinėje sesijoje vykusioje diskusijoje daugiausia dėmesio buvo skirta dviem naujiems pranešimams dėl ES konkurencijos politikos ir valstybės pagalbos teikiant sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas pasikeitusiomis pasaulinėmis aplinkybėmis.
Pranešime „Naujiems iššūkiams tinkama konkurencijos politika“ EESRK paragino Europos Komisiją imtis nuodugnesnės nei bet kada anksčiau šiuo metu atliekamos ES konkurencijos politikos peržiūros. 

Įmonėms labai padėjo priemonės, kurių imtasi kovojant su COVID-19 pandemija, o vėliau – su Rusijos agresija Ukrainoje, tačiau pastarąsias dar reikia tobulinti. Taip pat reikia užtikrinti, kad tinkamumo kriterijai būtų naudingi visiems sektoriams, o labiausiai nukentėjusios įmonės nebūtų paliktos už borto. 

Nors bendra konkurencijos teisės sistema prisitaikė prie įvairių iššūkių, ji nebuvo pakankamai išplėtota siekiant strateginių ES tikslų, t. y. žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, taip pat atsparumo. EESRK pabrėžia, kad šie užmojai reikalauja didžiulių viešųjų ir privačių investicijų ir jiems reikia užtikrinti kuo didesnę paramą.

Kartais atrodo, kad koncentracijos ir susijungimų sandorių kontrolės priemonės trukdo išlaikyti konkurencingumą JAV ir Kinijos atžvilgiu. Nuostatos dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ne visuomet yra pritaikytos prie naujų žaliųjų ir skaitmeninių iššūkių. 

„Siūlome keletą techninių patikslinimų, kad būtų lengviau gauti paramą, taip pat geriau atsižvelgti į inovacijas ir skaitmeninius pokyčius. Taip pat pateikėme pasiūlymų, kad naudos gautų ne tik pramonė, bet ir visi sektoriai. Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į prekybos sektorių ir MVĮ“, – teigia nuomonės pranešėja Emilie Prouzet.

Antrojoje nuomonėje EESRK svarstė valstybės pagalbą sveikatos priežiūros ir socialinėms paslaugoms. 

„COVID-19 pandemija parodė, kad sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos turi būti pajėgios greitai prisitaikyti prie bet kokių pokyčių“, – teigia pranešėjas Giuseppe Guerini (Įvairovė Europa, IT), „o mūsų siūlomos priemonės padėtų paprasčiau ir sparčiau teikti valstybės pagalbą.“

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šis sektorius iš tiesų nedaro didelio poveikio tarpvalstybinei konkurencijai. Sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos dažniausiai organizuojamos vietos lygmeniu šalyse ir jomis iš esmės naudojamasi ten, kur jos teikiamos. Valstybės pagalba šiam sektoriui neturėtų būti laikoma iškreipiančia konkurenciją.

Kitas svarbus pasiūlymas susijęs su didžiausia leistina valstybės pagalbos suma. EESRK teigia, kad pranešimo apie pagalbą Komisijai viršutinė riba (šiuo metu – 500 000 EUR per trejus fiskalinius metus), dėl kurios šioms paslaugoms taikomas ilgas ir sudėtingas procesas, turėtų būti didesnė nei kitoms bendrojo ekonominio intereso paslaugoms. Tai būtų pateisinama atsižvelgiant į jų vaidmenį užtikrinant viešąjį interesą, ribotą poveikį tarpvalstybinei prekybai ir sugrįžusią infliaciją. (dm)

Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) pasiūlytoje ir gegužės mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rekomenduoja Europos Komisijai ir nacionalinėms vyriausybėms, konsultuojantis su pakuočių pramonės suinteresuotaisiais subjektais, imtis būtinų priemonių, kad viso produktų gyvavimo ciklo metu būtų didinamas šios pramonės tvarumas.

Šiuo metu naudojami didžiuliai kiekiai pakavimo medžiagų, skirtų visų rūšių prekių saugai, higienai, gabenimui, saugojimui, pateikimui ir panaudojimui tiek pramoninėms reikmėms, statyboms, ryšių sistemoms, tiek individualiam vartojimui, daugiausiai yra gaminami iš anglies arba metalo pluoštų, kurių ištekliai yra riboti.

„Siekiant skatinti žiedinę ekonomiką, būsimoje ES teisėkūroje reikėtų sutelkti dėmesį į visą produktų gyvavimo ciklą. Siekiant tvarios ateities pakavimo pramonės srityje itin svarbi gamyba, vartojimas ir atliekų tvarkymas,“– teigė nuomonės pranešėjas Matteo Carlo Borsani.

Nuomonėje pateikiamas pageidautinų žaliavų sąrašas. Iš natūralių pluoštų ir kitų natūralių medžiagų pagamintos pakuotės gali veiksmingai augimą atsieti nuo išteklių eikvojimo. Atsinaujinančiosios medžiagos yra patvarios, patrauklios, tinkamos perdirbti ir biologiškai skaidžios.

Be to, kinta vartotojų požiūris į pakuotes ir jų elgsena su jomis. Kalbant apie pakuotes, svarbu, kad vartotojai ir pramonė pakeistų savo įpročius.

Be to, EESRK taip pat ragina pakuočių pramonėje įgyvendinti Europos socialinį dialogą, kuriame dalyvautų profesinių sąjungų ir darbdavių federacijos. Atsižvelgiant į pakuočių svarbą visose ekonomikos srityse, nuomonėje taip pat pabrėžiama, kad Europos Komisija turėtų įsteigti metinį forumą dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Forumas suburtų suinteresuotuosius subjektus ir Europos institucijų atstovus stebėti, kaip įgyvendinama ši direktyva, ir nustatyti geriausią patirtį, susijusią su tvarių pakuočių reglamentavimu. (ks/rl)

Gegužės mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą dėl tvarių anglies dioksido ciklų ir išreiškia nuomonę, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) turi būti strateginė sistema, kuri sudarytų sąlygas pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų žemės ūkio sektoriuje.

Reaguodama į būtinybę skubiai imtis veiksmų klimato kaitos srityje, Europos Sąjunga teisės aktais nustatė tikslą iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Kad būtų pasiektas šis plataus užmojo tikslas, reikia sukurti tvarius ir klimatui atsparius anglies dioksido ciklus tokiais svarbiais veiksmais kaip anglies regeneravimas iš atliekų srautų, tvarių biomasės šaltinių arba tiesiai iš atmosferos, ir tokiais anglies dioksido šalinimo sprendimais kaip anglies dioksido (CO₂) surinkimas iš atmosferos ir ilgalaikis jo saugojimas.

„Siekiant anglies dioksido poveikio neutralumo reikia sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, rasti žaliųjų alternatyvų iškastinei angliai ir gausinti anglies dioksido absorbentus“, – sakė nuomonės pranešėjas Arnold Puech d’Alissac. Jis pridūrė, kad EESRK remia Europos Komisijos komunikate pasiūlytus dviejų rūšių sprendimus, padėsiančius absorbuoti ir sekvestruoti anglies dioksidą: gamtos procesais pagrįstus sprendimus (anglies dioksido sekvestracija) ir pramoninius technologinius sprendimus.

Todėl sprendžiant šiuos klausimus EESRK ragina Europos Komisiją laikytis kompleksinio požiūrio: norint padidinti anglies dioksido absorbentų kiekį ir pakeisti kuo daugiau iškastinės anglies išteklių, bus būtina gaminti daugiau biomasės, o tai darys poveikį žemės sektoriui. Žemės sektorius gali aktyviai dalyvauti kovoje su klimato kaita ir kartu padėti užtikrinti platesnį perėjimą prie tvarios maisto sistemos.

Anglies dioksido sekvestracija turėtų būti laikoma ne tik komercine galimybe, bet ir esminiu ateities Europos žemės ūkio elementu bei kovos su klimato kaita priemone – už suteiktą paslaugą, t. y. už atmosferoje esančio anglies dioksido sekvestraciją, turi būti atlyginama anglies dioksido kreditais, tačiau jie taip pat turi būti skiriami už perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio žemės ūkio.

Komitetas taip pat pabrėžia esminį BŽŪP vaidmenį – ji turi būti politiniu pagrindu perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio žemės ūkio, kuriame būtų išmetama mažiau ir sekvestruojama daugiau teršalų. Tačiau EESRK taip pat pabrėžia, kad anglies dioksido saugojimas neturėtų būti BŽŪP sąlyga ir kad reikia sukurti ir remti tam skirtą rinką. EESRK mano, kad anglies dioksido sekvestracijai plėtoti reikės aiškios teisinės sistemos, kuriai pritartų valstybės narės, atsižvelgiant į investicijų ir paramos, kurią valstybės narės gali suteikti, lygio skirtumus. (ks)

Energetinė nepriklausomybė yra nepaprastai svarbi Europos ateičiai: ES turi kuo greičiau pasirūpinti savo energetiniu saugumu, atsisakyti Rusijos dujų ir iš esmės paspartinti perėjimą prie švarios energijos. Tokia yra pagrindinė gegužės mėn. plenarinėje sesijoje priimtos nuomonės „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“, kurią parengė Thomas Kattnig, Alena Mastantuono ir Simo Tiainen, išvada.

EESRK pritaria Europos Komisijos komunikatui „REPowerEU“, kurį kolegija patvirtino tą pačią dieną, kai buvo priimta nuomonė, ir mano, kad jis atitinka žaliojo kurso ir Europos energetikos sąjungos tikslus. Be to, pasiūlyme nustatomi nauji veiksmai, kuriais siekiama padidinti žaliosios energijos gamybą, įvairinti tiekimą ir mažinti rusiškų dujų paklausą, kuri dėl manipuliavimo rinka lėmė didžiulį kainų augimą elektros energijos rinkoje.

Komitetas taip pat perspėja, kad ES turi veikti itin atsargiai keisdama Rusijos dujas kitais ištekliais, atsižvelgti į jų aplinkosauginį poveikį ir pavojų vėl tapti priklausoma, šį kartą nuo trečiųjų šalių, kurioms nėra priimtinos Europos vertybės.

Dabartinė geopolitinė padėtis, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, dar labiau padidino keletą pastarųjų mėnesių ES fiksuojamą precedento neturintį energijos kainų šuolį. Todėl labai svarbu nedelsiant imtis veiksmų didelių kainų poveikiui Europos namų ūkiams, ūkininkams, įmonėms ir pramonei sušvelninti. (mp)

2020 m. rugpjūčio mėn. Aliaksandro Lukašenkos autoritarinis režimas Baltarusijoje pradėjo masinį puolimą prieš pilietinę visuomenę, nepriklausomus žurnalistus, tinklaraštininkus ir rašytojus. EESRK paskelbė informacinį pranešimą apie žiniasklaidos padėtį Baltarusijoje ir jame pateikė rekomendacijų, kaip padėti šios šalies žiniasklaidos įmonėms ir žurnalistams, kurie buvo priversti bėgti iš šalies, ir tiems, kurie liko Baltarusijoje, kovoti su režimu.

Pranešėja EESRK narė Tatjana Babrauskienė gegužės mėn. plenarinėje sesijoje pristatydama informacinį pranešimą „Baltarusijos nepriklausomos žiniasklaidos rėmimas“, pažymėjo, kad rengiant pranešimą daug prisidėjo ekspertė, nepriklausoma baltarusių žurnalistė Hanna Liubakova, ir pabrėžė: „Svarbu pripažinti, kokį neįtikėtiną darbą atlieka Baltarusijos žurnalistai, kurie dažnai rizikuoja savo gyvybe ir savo šeimų saugumu vien tam, kad papasakotų mums tiesą. Privalome juos apsaugoti ir remti.“

Kadangi žiniasklaidos padėtis Baltarusijoje yra Europos problema, EESRK siūlo, kad valstybės narės ne tik bendradarbiautų su nepriklausomomis Baltarusijos žiniasklaidos agentūromis, bet ir padėtų skleisti informaciją ir pranešti naujienas iš šios šalies.

Informaciniame pranešime pateikiamos konkrečios rekomendacijos ir pasauliui parodomas pavyzdys, kaip remti žiniasklaidos laisvę krizės metu:
•    taikyti bevizį režimą Baltarusijos žurnalistams, ieškantiems prieglobsčio nuo represijų;
•    ES šalyse sukurti Europos ir nacionalinius fondus, kurie remtų laisvą Baltarusijos žiniasklaidą ir žurnalistus;
•    teikti teisinę, finansinę ir psichologinę paramą priespaudą patiriantiems žurnalistams;
•    integruoti Baltarusijos nepriklausomus žurnalistus ES valstybėse narėse, juos įdarbinant ar skiriant jiems stipendijas;
•    panaikinti biurokratinius reikalavimus ES finansinei paramai gauti;
•    numatyti IT priemones, kuriomis suteikiama prieiga prie interneto, ir skaitmenines priemones, skirtas apeiti cenzūrą.

EESRK surengto klausymo „Jaunimo politika Vakarų Balkanuose – Vakarų Balkanų inovacijų darbotvarkės dalis“ dalyviai dar kartą patvirtino jaunimo svarbą regiono ateičiai. Jie taip pat atkreipė dėmesį į „protų nutekėjimo“ problemą ir į tai, kaip ją pakeitus į „protų apykaitą“ būtų galima paskatinti ekonomikos augimą ir vystymąsi Vakarų Balkanuose.

EESRK narė Dragica Martinović Džamonja teigė: „Jaunimas yra gyvybiškai svarbus vystymosi šaltinis ir esminis taikos ir stabilumo veiksnys.“

Panašiai kalbėjo ir EESRK narys Andrej Zorko: „Jaunimas turėtų būti ne projekto objektas, bet iš tiesų aktyvus politikos formavimo proceso dalyvis“.

Projekto „Tirana – 2022 m. Europos jaunimo sostinė“ direktorė Dafina Peci pabrėžė jaunimo ir pilietinės visuomenės organizacijų svarbą ir pristatė Vakarų Balkanų jaunimo platformos, kuri jau daugelį metų veikia šešiose Vakarų Balkanų šalyse, veiklą.

Protų nutekėjimą galima pakeisti protų įtekėjimu

Dėl nepakankamo išsilavinimo, įgūdžių stokos, prastų įsidarbinimo sąlygų ir ribotų galimybių kyla pavojus, kad klestinti jaunimo ateitis nebus užtikrinta.

Regioninio jaunimo bendradarbiavimo biuro (RYCO) generalinis sekretorius Albert Hani pažymėjo, kad vidutiniškai 52 proc. jaunų žmonių norėtų gyventi už regiono ribų. „Jei vyriausybės nori įtikinti jaunimą pasilikti, jos turi parodyti, kad yra įsipareigojusios atsižvelgti į jaunimo poreikius ir prioritetus“, – sakė jis.

Belgrado atvirosios mokyklos projektų vadovė Milica Škiljević pabrėžė, kad trūksta informacijos apie karjeros ir įsidarbinimo galimybes. 

Regioninio bendradarbiavimo tarybos projekto „Vakarų Balkanų jaunimo laboratorija“ grupės vadovas Ognjen Marković paaiškino, kokią pridėtinę vertę turi jaunų žmonių dalyvavimas, nes jie gali suteikti žinių ir patirties, jei jiems sudaromos vienodos sąlygos su politikos formuotojais.

Jaunimo garantijų iniciatyva Vakarų Balkanuose kartu su jaunimo tinklais ir nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais galėtų tapti reformų proceso pradžia ir sustiprinti regiono jaunosios kartos įsidarbinimo galimybes. (at)

Gegužės 29 d. EESRK pirmininkės pavaduotoja Giulia Barbucci, kartu su kitų ES institucijų atstovais, įskaitant ir Europos Parlamento pirmininkę Robertą Metsolą, dalyvavo 42-ajame Briuselio 20 km maratone.

G. Barbucci nuomone, šis renginys yra nepaprastai svarbus, o ypač dabar. „Sėkmingas 20 km Briuselio bėgimas, kuriame dalyvavo 33 tūkst. Europos piliečių ir ES institucijų atstovų, vieningai palaikančių Ukrainą, pasiuntė aiškią žinutę už taiką“, – pareiškė EESRK pirmininkės pavaduotoja.

Šiais metais Briuselio maratone dalyvavo daugiau kaip 33 tūkst. bėgikų iš 137 šalių, o taip pat 800 grupės „Running for Europe“ narių, ES institucijų darbuotojų. Kaip ir 2021 m., bėgimą laimėjo belgas Amaury Paquet, kuris 20 km distanciją įveikė per 1 val. ir 1 sekundę.

Šių metų renginiu norėta parodyti, kad Europos Sąjunga yra vieninga su Ukraina. Per maratoną surinktos lėšos bus skirtos Ukrainos nacionalinei skautų organizacijai, kad ji galėtų pirkti maisto, medikamentų, miegmaišių ir kitų būtinų reikmenų, o taip pat psichologinės paramos konflikto paveiktiems žmonėms ir bendruomenėms koordinavimui. (ehp)