Naujoji Komisijos strategija neveiksnių paskolų problemai spręsti nėra tinkama COVID-19 pandemijos laikais

EESRK palankiai vertina naują Komisijos veiksmų planą dėl neveiksnių paskolų, tačiau mano, kad jame nėra naujų pasiūlymų, kurie būtų tinkami COVID-19 laikams, todėl Europa ypatingą laikmetį turės išgyventi vadovaudamasi įprastam laikmečiui parengtomis taisyklėmis.

Kovo 25 d. plenarinėje asamblėjoje priimtoje nuomonėje EESRK nagrinėjo neveiksnių paskolų problemos sprendimo strategiją. Europos Komisija išdėstė, kas jai kelia didžiausią susirūpinimą, susijusį su konkrečiais ekonomikos sektoriais, pavyzdžiui, bankais, kredito pirkėjais, kredito administratoriais. Tačiau EESRK savo nuomonėje išdėstė platesnės Europos visuomenės požiūrį.

„EESRK labai rūpi bankų sektoriaus stabilumas“, – kalbėjo nuomonės pranešėjas Kęstutis Kupšys. „Tačiau mums rūpi ir įsiskolinusios įmonės, kurios nebegali sumokėti skolų, taip pat perspektyvios įmonės, kurioms gali prireikti papildomų pinigų iš bankų. Negalime pamiršti ir pažeidžiamiausių piliečių, kurie yra prasiskolinę ir rizikuoja tapti vadinamųjų „maitvanagių fondų“ aukomis. Galiausiai, turime atsižvelgti į visus mokesčių mokėtojus: kai, o tiksliau, jei viešosios lėšos bus naudojamos neveiksnių paskolų portfeliams pirkti, būtent jie sumokės už bankų gelbėjimą paskolų negrąžinimo atveju“,– teigė K. Kupšys.

EESRK rekomenduoja pirmiausia ir svarbiausia šalinti gilumines neveiksnių paskolų priežastis, siekiant užkirsti kelią jų susikaupimui ateityje. Veiksmingiausias būdas to pasiekti yra užtikrinti nuolatinį konkurencingumo stiprinimą, orientuojantis į veiklos tęstinumą ir ekonomikos atgaivinimą, kartu kuriant tvirtas socialinės apsaugos sistemas, kovojant su skurdu, pernelyg dideliu įsiskolinimu ir nedarbu, garantuojant deramą darbo užmokestį ir įgyvendinant anticiklines ekonominės politikos priemones krizių metu.

Atsižvelgiant į koronaviruso poveikį ES ekonomikai, prognozuojama, kad neveiksnių paskolų apimtis padidės visoje ES. Siekiant sušvelninti neigiamas pasekmes, EESRK ragina taikant paramos priemones kredito įstaigoms kartu skirti valstybinių pagalbos priemonių ir skolininkams, kurie patiria finansinių sunkumų vien dėl pandemijos.

Nors Komisija siūlo plėtoti finansinių sunkumų paveikto turto antrines rinkas, EESRK mano, kad poreikis sukurti visos ES tarpvalstybinę neveiksnių paskolų rinką yra perdėtas. Būtų pavojinga skolų išieškotojams suteikti veikti visoje ES leidžiantį „pasą“, kai nei „buveinės“, nei „priimančioji“ šalis nevykdo tinkamos priežiūros. Šį žingsnį būtų galima pateisinti tik tuo atveju, jei būtų nustatytas atsvaros priemonių rinkinys, padedantis apsaugoti sunkumų patiriančius skolininkus – tam tikras ES masto vartotojų apsaugos „standartas“ skolų išieškotojams.

Be to labai abejotina, ar kredito pirkėjų tarpvalstybinės operacijos duoda apčiuopiamos ekonominės naudos visai ekonominei sistemai, o ne tik bankams, kredito pirkėjams ir kredito administratoriams.

Kalbant apie neveiksnių paskolų pardavimą turto valdymo įmonėms (kurios šnekamojoje kalboje taip pat yra vadinamos „blogais bankais“), EESRK mano, kad tai turėtų likti išimtimi. Pirmenybė turi būti teikiama kredito įstaigos ir skolininko sudaromiems dvišaliams pertvarkymo susitarimams, kuriuose sprendimas turėtų būti orientuotas į veiklos tęstinumą ir ekonomikos atgaivinimą.

Pasak Kęstučio Kupšio, Europos Komisijos dokumente trumparegiškai ir technokratiškai sprendžiamas klausimas, kasdien vietoje iškylantis daugeliui visuomenės grupių. „Norime aiškiai parodyti, kad neveiksnių paskolų klausimas neturėtų būti susietas su finansinio stabilumo išsaugojimo klausimais“, – teigė jis. „Mūsų įsitikinimu, neveiksnių paskolų problemą reikia spręsti bankų viduje, o ne paprasčiausiai į rinką išmetant paskolas tada, kai jos tampa neveiksniomis. Paskolų negalima paversti preke!“ (na)