EESRK info

Visos Europos vidurinių mokyklų moksleiviai Europos Komisijos vykdomajam pirmininkės pavaduotojui Fransui Timmermansui pateikė konkrečius pasiūlymus dėl klimato politikos – toks buvo 2021 m. kovo 18–19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto surengto virtualaus jaunimo aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimais rezultatas.

„Jauniesiems europiečiams turi būti suteikta galimybė pasisakyti dėl ES ateities: be jūsų raginimų imtis veiksmų nebūtų buvę Europos žaliojo kurso“, – pasakė F. Timmermans, sveikindamas 2021 m. renginio „Tavo Europa, tavo balsas!“ dalyvius. „Man didžiulį įspūdį daro tai, kad jūs puikiai suprantate klimato kaitos problemą, ir tai, kaip jūs teikiate pasiūlymus. Būtent taip reikia gyventi, suprasti vienas kitą, juk labai sunku nekęsti žmogaus, kurį gali suprasti,“ – sakė Komisijos narys.

Pasibaigus dvi dienas trukusioms gyvoms virtualioms diskusijoms, #YEYS2021 dalyvavę 234 16–18 metų moksleiviai iš 28 šalių, paraleliai dirbę 45 virtualiuose derybų kambariuose, parengė konkrečias rekomendacijas, kurias pateikė baigiamojoje plenarinėje sesijoje.

Kaip ir Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP), mokiniai turėjo įsijausti į suinteresuotųjų subjektų grupės darbą ir bendradarbiauti su kitomis grupėmis, kad parengtų planą, kaip iki amžiaus pabaigos apriboti visuotinį atšilimą iki saugaus lygio, kuris būtų gerokai mažesnis nei 1,5°C. Šios grupės atstovavo tam tikriems sektoriams ir pramonės šakoms, kurių veikla ir pozicija daro poveikį visuotiniam atšilimui.

Moksleivių pasiūlymuose raginama:

• miestuose sodinti medžius ir įrengti vertikaliuosius sodus;
• įgyvendinti „ekologiško Manhatano projektą“ ES, daug investuojant į naujas technologijas;
• investuoti į didesnį plačiosios visuomenės švietimą;
• įgyvendinti konkrečioms šalims pritaikytas politikos priemones, atsižvelgiant į šių šalių aplinkybes;
• remti miškų sodinimą kaip vieną veiksmingiausių ilgalaikių anglies dioksido absorbavimo būdų;
• diegti vandenilio ir biodujų įrangą palaipsniui atsisakant iškastinio kuro;
• mažinti atotrūkį tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių.

Jaunųjų europiečių parengtame galutiniame plane, kurį pristatė aštuoni moksleiviai, numatoma, kad iki 2100 m. temperatūra padidės + 1,4°C, taigi bus pasiektas užduoties tikslas.

Už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininkės pavaduotojas Cillian Lohan baigė renginį šiais pastebėjimais: „Tikiuosi, kad renginyje „Tavo Europa, tavo balsas“ įgyta patirtis jums įkvėpė norą būti aktyviais piliečiais. Jūsų dalyvavimas reikalingas tam, kad demokratija būtų tvirta. Jaunimo judėjimas parodė, kad pokyčiai gali prasidėti gatvėse. Šiandien padedame tiems, kuriems reikia aktyvesnių veiksmų, kad jų balsas būtų išgirstas valdžios koridoriuose.“

Daugiau informacijos apie 2021 m. renginį „Tavo Europa, tavo balsas!“ rasite oficialiame renginio tinklalapyje. (ks)

Kovo 20 d. renginio „Tavo Europa, tavo balsas!“ (YEYS) metu EESRK suorganizavo papildomą virtualų renginį „Sisteminių pokyčių kūrimas“, kuriame ekspertai, aktyvistai ir nuomonės formuotojai pasidalijo savo žiniomis ir patirtimi apie klimato kaitą sisteminių pokyčių kontekste.

Šiam renginiui pirmininkavo už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininkės pavaduotojas Cillian Lohan, kuris taip pristatė temą: „Klimato kaita vis intensyvėja ir kiekvienam mūsų atskirai sunku surasti išeitį; tokiam iššūkiui reikia esminių kultūros, elgsenos ir vertybių pokyčių.“

Renginio metu vyko keturios podiumo diskusijos, kuriose buvo kalbama apie sisteminių pokyčių būtinybę klimato kaitos problemai spręsti.

Pirmąją diskusiją vaizdo pranešimu pradėjo už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, pabrėžęs, jog būtina taikyti kompleksinį požiūrį: „Klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, išteklių mažėjimas ir tarša yra tarpusavyje susiję ir šiuos klausimus turime spręsti drauge. Europos Komisijos atsakas yra žaliasis kursas, tačiau savo vaidmenį turi atlikti ir piliečiai, nes sisteminiams pokyčiams pasiekti mums reikia naujų idėjų.“

Klimato aktyvistė Josephine Becker paminėjo klimato teisingumo koncepciją: „Europa iš dalies yra atsakinga už šią klimato krizę, todėl mes privalome imtis veiksmų.“

Antroje diskusijoje Ateities forumo vyresnioji planavimo strategė Corina Angheloiu išdėstė savo nuomonę apie tinkamiausią būdą sisteminiams pokyčiams pradėti: „Pagrindinis sisteminių pokyčių atskaitos taškas yra vertybės; dabartinės ekonominės sistemos orientuotos į veiksmingumą, tačiau jeigu sistemą paremtume teisingumu, sulauktume ir rezultatų.“

Jungtinių Tautų jaunimo patariamosios grupės dėl klimato kaitos pirmininkė Nisreen Elsaim sakė: „Dabartinės ekonominės ir politinės sistemos neatitinka mūsų tikslų ir kenkia mūsų aplinkai. Į rezultatus orientuotas valdymas neveikia.“

„Hot or Cool“ instituto valdantysis direktorius Lewis Akenji per trečiąją diskusiją paaiškino, kaip dabartinės sistemos daro įtaką žmonių gyvenimo būdui ir transporto, darbo, maisto ir kt. pasirinkimui: „Mes didiname nelygybę ir vartojame per daug; dabartinės ekonominės ir politinės sistemos mūsų netenkina.“

Klimato aktyvistė Saoi O'Connor kalbėjo apie sprendimus priimančių asmenų vaidmenį: „Lyderiai ir politikai gali kalbėti apie skaičius ir politiką, tačiau nepanašu, kad jie atsižvelgtų į žmonių tikrovę.“

Paskutinėje renginio diskusijoje buvo kalbama apie konkrečius sisteminių pokyčių iniciatyvų pavyzdžius. Interneto paieškos sistemos Ecosia įkūrėjas ir vykdomasis direktorius Christian Kroll papasakojo, kad visas jo įmonės pelnas panaudojamas įvairių rūšių medžiams sodinti, tuo pagerinant vietos bendruomenių gyvenimą visame pasaulyje.

Lėtos mados šalininkė ir nuomonės formuotoja Juliet Bonhomme pabrėžė, kad vartotojai gali daryti įtaką savo sprendimais: „Mūsų pinigai yra mūsų galia.“

Renginį per „Facebook“ stebėjo daugiau kaip 100 žmonių iš visos Europos. Su sisteminių pokyčių tema jie taip pat galėjo susipažinti peržiūrėję Sophie Ong ir Tiboro Mikloso kūrinius, kuriuos diskusijų įkvėpti menininkai pristatė iš karto po renginio. (dgf)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas buvo pakviestas prisijungti prie konferencijos, kurioje bus nubrėžta būsimos ES raidos kryptis, valdymo organo.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo 2019 m. liepos mėn. politinėse gairėse, skirtose tuomet būsimai Europos Komisijai, paragino surengti Konferenciją dėl Europos ateities, kad piliečiai galėtų išsakyti savo nuomonę apie būsimą ES raidą.

Remdamiesi šiomis gairėmis, trijų pagrindinių ES institucijų (Europos Parlamento, Europos Komisijos ir ES Tarybos) pirmininkai 2021 m. kovo 10 d. pasirašė bendrą deklaraciją dėl Konferencijos dėl Europos ateities, kurioje jie apibrėžė tikslią jos paskirtį (bendradarbiavimas su piliečiais), turinį (užtikrinti dvejopą – žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinti Europos atsparumą, konkurencingumą bei solidarumą) ir terminus (išvados turėtų būti parengtos iki 2022 m. pavasario).

Konferencijos dėl Europos ateities valdymą užtikrins vykdomoji valdyba, nes ji prižiūrės Konferencijos darbą ir tiesiogiai atsiskaitys Konferencijos plenarinei asamblėjai.

EESRK, kaip Europos pilietinės visuomenės namai ir tiltas, jungiantis Europos institucijas ir organizuotą pilietinę visuomenę, buvo pakviestas prisijungti prie šios vykdomosios valdybos.

EESRK pirmininkė Christa Schweng dalyvavo visuose valdybos posėdžiuose.

EESRK šiuo metu tobulina Konferencijai dėl Europos ateities skirtą savo indėlį ir gali remtis bent trimis savo pagrindiniais ramsčiais:

• savo 329 nariais, atstovaujančiais visiems socialiniams sluoksniams (darbdaviams, profesinėms sąjungoms ir plačiajai pilietinei visuomenei) visose 27 valstybėse narėse,
• savo sukurtu tinklu su nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis ir
• savo ryšių grupe – pilietinės visuomenės organizacijų tinklu, kuris, nors ir nėra tiesiogiai atstovaujamas EESRK, palaiko glaudžius ryšius su juo, dar labiau padidindamas pasiekiamą auditoriją.

EESRK yra labiau nei bet kada anksčiau įsitikinęs, kad konkrečiai ir veiksmingai prisidėdamas prie Konferencijos dėl Europos ateities jis gali iš tiesų pakeisti padėtį ir užtikrinti, kad Europos pilietinės visuomenės balsas skambėtų garsiai ir aiškiai. (sm)

Per pirmąjį karantiną, kuris buvo įvestas dėl COVID-19 pandemijos, nuotoliniu būdu dirbančių asmenų skaičius ES staiga išaugo nuo 5 iki 40 proc. Praėjus metams, kai ir toliau dirbama nuotoliniu būdu, vis dar sunku tinkamai įvertinti šios darbo formos poveikį darbdaviams, darbuotojams ir visai visuomenei. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia daugiau mokslinių tyrimų ir ilgalaikės perspektyvos, kad būtų galima pasinaudoti šios darbo formos teikiama nauda ir sumažinti jos keliamą riziką.

Nepaisant akivaizdžių galimybių, kurių nuotolinis darbas suteikia tiek darbuotojams, tiek darbdaviams (didesnis našumas, lankstesnis darbo organizavimas ir didesnė autonomija), jis vis dėlto dali daryti neigiamą poveikį profesiniam ir asmeniniam darbuotojų gyvenimui. Pandemijos metu ribos tarp šių dviejų gyvenimo sričių kartais išnyksta dėl pernelyg didelio darbo krūvio, ilgų darbo valandų ir poilsio trūkumo.

Vyraujant „nuolatinio prisijungimo“ kultūrai daugeliui darbuotojų sunku atsijungti, o tai vėliau gali atsiliepti žmonių psichikos ir fizinei sveikatai, taip pat gerai savijautai. Kaip EESRK pažymėjo kovo mėn. vykusioje plenarinėje sesijoje priimtose dviejose nuomonėse dėl nuotolinio darbo, ypač moterys patiria neigiamą darbo namuose poveikį, nes joms dažniau tenka darbą namuose suderinti su namų ruoša.

EUROFOUND tyrimo duomenimis, 30 proc. „reguliariai“ nuotoliniu būdu dirbančių asmenų kasdien arba keletą kartų per savaitę dirbo pasibaigus darbo laikui ir apie 20 proc.jų dirbo daugiau kaip 48 val. per savaitę. Apie 40 proc. „reguliariai“ nuotoliniu būdu dirbančių asmenų ilsisi mažiau nei 11 val. per parą.

Todėl tam, kad būtų galima sumažinti nuotolinio darbo keliamą riziką ir sustiprinti jo teikiamą naudą popandeminiu laikotarpiu, EESRK ragina socialinius partnerius valstybėse narėse parengti kiekvienai šaliai pritaikytas taisykles atsižvelgiant į konkrečių sektorių ir įmonių padėtį, vykdant esamą socialinį dialogą ir taikant kolektyvinių derybų sistemas.

Nuotolinį darbą reikėtų tinkamai reguliuoti. Svarbu užtikrinti galimybę pasibaigus COVID-19 krizei jį atšaukti ir rinktis savanoriškai. Asmeninės ir kolektyvinės nuotoliniu būdu dirbančių asmenų teisės ir darbo krūvis turėtų būti tokie pat, kaip ir darbdavio patalpose dirbančių kolegų. EESRK nurodė, kad nuotolinio darbo tvarka turi būti nustatyta raštu, užtikrinant vienodą požiūrį ir vienodas darbuotojų sveikatos ir saugos sąlygas.

„Darbas iš namų tampa vienu iš ateities darbo rinkų požymių, tačiau negalime leisti, kad tai skatintų socialinę regresiją ir darbuotojų izoliaciją. Tokia darbo forma gali padėti žmonėms derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, tačiau negalime leisti, kad namuose dirbantys asmenys būtų diskriminuojami ar su jais būtų elgiamasi kitaip, nei su darbuotojais, nusprendusiais dirbti biure“, – pažymėjo nuomonės „Nuotolinio darbo iššūkiai“ pranešėjas Carlos Manuel Trindade.

EESRK nurodė, kad atsižvelgiant į greitą šios darbo formos plėtrą ir pandemijos metu įgytą patirtį reikėtų įvertinti esamas ES sutartis dėl nuotolinio darbo siekiant įsitikinti, kad jos vis dar yra veiksmingos naujomis aplinkybėmis.

Tai visų pirma pasakytina apie ES lygmeniu socialinių partnerių pasirašytus 2002 m. Pagrindų susitarimą dėl nuotolinio darbo ir 2020 m. Pagrindų susitarimą dėl skaitmeninimo. Į juos turėtų atsižvelgti valstybės narės ir socialiniai partneriai, rengdami nacionalines sistemas įmonėms ir darbuotojams, naudojantiems šią darbo formą.

Be to, vadovaujantis SESV nuostatomis ir (arba) valstybių narių lygmeniu galėtų būti imtasi Europos teisėkūros iniciatyvos siekiant apsaugoti ir įgyvendinti teisę atsijungti.

ES ir valstybės narės taip pat turėtų pasinaudoti galiojančiais teisės aktais, pavyzdžiui, Darbo laiko direktyva ir Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva, kuri yra visapusiškai taikytina nuotoliniam darbui. Šias direktyvas reikėtų perkelti į nacionalinę teisę ir atitinkamai įgyvendinti, o tai neabejotinai „padės pagerinti nuotoliniu būdu dirbančių asmenų darbo sąlygas“.

EESRK taip pat atkreipė dėmesį į pavojų, kylantį dėl to, kad nuotolinis darbas sudaro dvigubą apmokamo ir neapmokamo darbo naštą. Tarp vyrų ir moterų vis dar nėra vienodo namų ruošos darbų pasiskirstymo ir ši našta daugiausia tenka moterims, o tai sumažina jų galimybes našiai dirbti mokamą darbą ir gali pakenkti jų profesinėms perspektyvoms.

„Tiek visa visuomenė, tiek įmonės turėtų dėti visas įmanomas pastangas, kad sugriautų šiuos lyčių stereotipus ir pripažintų moteris visavertėmis darbuotojomis, taip papildant daugelį kitų jų atliekamų vaidmenų bei savybių. Šių išankstinių nuostatų ekonominė ir socialinė kaina visuomenei yra labai didelė“, – pažymėjo nuomonės pranešėja Milena Angelova.

Atsižvelgdamas į tai EESRK taip pat paragino parengti „Priežiūros kursą Europai“, pabrėždamas, kad prieinama, pasiekiama ir įperkama priežiūros infrastruktūra ir paslaugos vaikams, specialiųjų poreikių turintiems ir vyresnio amžiaus asmenims yra dar viena itin svarbi išankstinė sąlyga lyčių požiūriu vienodam nuotoliniam darbui užtikrinti.

Kovo 24 d. EESRK surengė diskusiją dalyvaujant už lygybę atsakingai Europos Komisijos narei Helenai Dalli dėl naujos Neįgaliųjų teisių strategijos, kurią neseniai paskelbė Europos Komisija.

2021–2030 m. laikotarpiui skirta strategija siekiama ES užtikrinti visapusišką JT neįgaliųjų teisių konvencijos (JT NTK) įgyvendinimą. JT NTK yra proveržio sutartis, kuri, gindama žmogaus teises, pakeitė negalios suvokimą ir visuomenę įpareigojo šalinti kliūtis, neleidžiančias šiems asmenims visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

„Palankiai vertiname naują ES neįgaliųjų teisių strategiją. Apie 87 mln. žmonių ES turi tam tikrą negalią ir daugiau kaip pusė jų jaučiasi diskriminuojami“, – įžanginėje kalboje pažymėjo EESRK pirmininkė Christa Schweng.

Ji priminė, kad EESRK buvo pirmoji institucija, 2019 m. priėmusi nuomonę savo iniciatyva, kurioje ragino naują Darbotvarkę dėl neįgaliųjų teisių visapusiškai suderinti su JT NTK: „Labai džiaugiuosi, kad į daugelį tuo metu mūsų pateiktų rekomendacijų atsižvelgta prieš keletą savaičių pateiktoje ES neįgaliųjų teisių strategijoje.“

Tiek savo nuomonėse, tiek teminės tyrimo grupės dėl neįgaliųjų teisių, kuri buvo įsteigta stebėti, kaip valstybėse narėse įgyvendinama JT NTK, darbu EESRK primygtinai ragino užtikrinti visapusišką JT NTK įgyvendinimą.

Nuomonė 2020–2030 m. ES darbotvarkės dėl neįgaliųjų teisių kūrimas nėra vienintelis EESRK dokumentas šiuo klausimu – Komitetas taip pat yra priėmęs keletą kitų dokumentų, pavyzdžiui, informacinį pranešimą ir nuomonę dėl neįgaliųjų teisės balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. EESRK naująją strategiją išnagrinės atskiroje nuomonėje, kuri bus pristatyta liepos mėn. plenarinėje sesijoje.

„Praėjus dešimčiai metų po to, kai ES ratifikavo JT NTK, atėjo metas sustiprinti Europos veiksmus neįgaliųjų politikos srityje. Mūsų tikslas – ES ir už jos ribų paskatinti teigiamus pokyčius neįgaliųjų gyvenime, kad jie, be jokių išimčių, galėtų dalyvauti lygiomis teisėmis su visais“, – kalbėjo Komisijos narė H. Dalli.

EESRK nariai palankiai įvertino naująją strategiją, tačiau įspėjo, kad ją įgyvendinant ES ir valstybės narės turi atsižvelgti į pražūtingas pandemijos pasekmes neįgaliesiems, ypač užimtumo ir švietimo srityse, nes egzistuojanti nelygybė didėja. (ll)

Geležinkelių transporto klausimu vis dar reikia pažangos politikos, reguliavimo ir kultūros srityse, nors per 25 liberalizavimo metus daug nuveikta atveriant rinkas ir siekiant techninio suderinimo. Tai pagrindinė EESRK kovo mėn. plenarinėje sesijoje priimtos nuomonės dėl bendros Europos geležinkelių erdvės mintis.

EESRK pabrėžia, kad reikia nešališkos bendros Europos geležinkelių erdvės ir jos laimėjimų analizės, o 2021-ieji Europos geležinkelių metai galėtų tapti puikia proga apžvelgti poslinkius ir užsibrėžti naujus ateities tikslus.

Kalbėdamas plenarinės sesijos diskusijoje nuomonės pranešėjas Stefan Back pareiškė: „Geležinkeliams reikia, kad keistųsi kultūra ir požiūris, kuris pirmiausia orientuojamas į vartotojų poreikius tiek keleivinio, tiek krovininio transporto srityje. 2021-aisiais – Europos geležinkelių metais – turėtų būti pasinaudota siekiant skatinti šiuos elgsenos pokyčius, plėtoti sklandesnį operatorių ir klientų bendradarbiavimą ir kuo geriau išnaudoti skaitmeninimo teikiamas galimybes.“

COVID-19 pandemija sustabdė arba įšaldė projektus, tad dabar reikia atsigriebti už prarastą laiką. Valstybės pagalba tebėra būtina norint užtikrinti pagrindines paslaugas po krizės, o viešųjų paslaugų sutartys gali visiems garantuoti prieinamas, įperkamas ir įtraukias keleivių vežimo paslaugas. EESRK nuomone, tai yra viena veiksmingiausių ir efektyviausių priemonių keleivių vežimui geležinkeliais skatinti. (mp)

Neseniai priimtoje nuomonėje EESRK pareiškė, kad norint pasiekti 2050 m. ES energetikos ir klimato tikslus, reikia daug spartesnės pertvarkos kuriant energetikos sąjungą, tačiau perspėjo, jog pavojinga nepaisyti socialinės ir ekonominės situacijos atskirose valstybėse narėse.

Komiteto teigimu, jeigu nebus atsižvelgta į socialines ir ekonomines sąlygas skirtingose valstybėse narėse, visuomenei gali būti sunku pritarti investicijoms ir reformoms, kuriomis skatinama energetikos pertvarka.

Lutz Ribbe parengtoje ir kovo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK išdėstė savo poziciją dėl 2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitų ir nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vertinimo, sakydamas, kad nors 2020 m. energetikos ir klimato srities tikslai iš esmės buvo įgyvendinti, tai negali kelti pasitenkinimo.

Ateinančių 30 metų, pradedant 2020-aisiais, tikslai turi būti daug platesnio užmojo ir energetikos sąjungoje didžiausias dėmesys iš tiesų turi būti skiriamas piliečiams.

L. Ribbe pareiškė: „Energetikos pertvarkai pavojų keltų tai, jeigu politikai žadėtų, kad joje galės dalyvauti didelė visuomenės dalis, tačiau iš tikrųjų rimtai nevertintų šio pažado ir jo netesėtų.“ (mp)

EESRK palankiai vertina naują Komisijos veiksmų planą dėl neveiksnių paskolų, tačiau mano, kad jame nėra naujų pasiūlymų, kurie būtų tinkami COVID-19 laikams, todėl Europa ypatingą laikmetį turės išgyventi vadovaudamasi įprastam laikmečiui parengtomis taisyklėmis.

Kovo 25 d. plenarinėje asamblėjoje priimtoje nuomonėje EESRK nagrinėjo neveiksnių paskolų problemos sprendimo strategiją. Europos Komisija išdėstė, kas jai kelia didžiausią susirūpinimą, susijusį su konkrečiais ekonomikos sektoriais, pavyzdžiui, bankais, kredito pirkėjais, kredito administratoriais. Tačiau EESRK savo nuomonėje išdėstė platesnės Europos visuomenės požiūrį.

„EESRK labai rūpi bankų sektoriaus stabilumas“, – kalbėjo nuomonės pranešėjas Kęstutis Kupšys. „Tačiau mums rūpi ir įsiskolinusios įmonės, kurios nebegali sumokėti skolų, taip pat perspektyvios įmonės, kurioms gali prireikti papildomų pinigų iš bankų. Negalime pamiršti ir pažeidžiamiausių piliečių, kurie yra prasiskolinę ir rizikuoja tapti vadinamųjų „maitvanagių fondų“ aukomis. Galiausiai, turime atsižvelgti į visus mokesčių mokėtojus: kai, o tiksliau, jei viešosios lėšos bus naudojamos neveiksnių paskolų portfeliams pirkti, būtent jie sumokės už bankų gelbėjimą paskolų negrąžinimo atveju“,– teigė K. Kupšys.

EESRK rekomenduoja pirmiausia ir svarbiausia šalinti gilumines neveiksnių paskolų priežastis, siekiant užkirsti kelią jų susikaupimui ateityje. Veiksmingiausias būdas to pasiekti yra užtikrinti nuolatinį konkurencingumo stiprinimą, orientuojantis į veiklos tęstinumą ir ekonomikos atgaivinimą, kartu kuriant tvirtas socialinės apsaugos sistemas, kovojant su skurdu, pernelyg dideliu įsiskolinimu ir nedarbu, garantuojant deramą darbo užmokestį ir įgyvendinant anticiklines ekonominės politikos priemones krizių metu.

Atsižvelgiant į koronaviruso poveikį ES ekonomikai, prognozuojama, kad neveiksnių paskolų apimtis padidės visoje ES. Siekiant sušvelninti neigiamas pasekmes, EESRK ragina taikant paramos priemones kredito įstaigoms kartu skirti valstybinių pagalbos priemonių ir skolininkams, kurie patiria finansinių sunkumų vien dėl pandemijos.

Nors Komisija siūlo plėtoti finansinių sunkumų paveikto turto antrines rinkas, EESRK mano, kad poreikis sukurti visos ES tarpvalstybinę neveiksnių paskolų rinką yra perdėtas. Būtų pavojinga skolų išieškotojams suteikti veikti visoje ES leidžiantį „pasą“, kai nei „buveinės“, nei „priimančioji“ šalis nevykdo tinkamos priežiūros. Šį žingsnį būtų galima pateisinti tik tuo atveju, jei būtų nustatytas atsvaros priemonių rinkinys, padedantis apsaugoti sunkumų patiriančius skolininkus – tam tikras ES masto vartotojų apsaugos „standartas“ skolų išieškotojams.

Be to labai abejotina, ar kredito pirkėjų tarpvalstybinės operacijos duoda apčiuopiamos ekonominės naudos visai ekonominei sistemai, o ne tik bankams, kredito pirkėjams ir kredito administratoriams.

Kalbant apie neveiksnių paskolų pardavimą turto valdymo įmonėms (kurios šnekamojoje kalboje taip pat yra vadinamos „blogais bankais“), EESRK mano, kad tai turėtų likti išimtimi. Pirmenybė turi būti teikiama kredito įstaigos ir skolininko sudaromiems dvišaliams pertvarkymo susitarimams, kuriuose sprendimas turėtų būti orientuotas į veiklos tęstinumą ir ekonomikos atgaivinimą.

Pasak Kęstučio Kupšio, Europos Komisijos dokumente trumparegiškai ir technokratiškai sprendžiamas klausimas, kasdien vietoje iškylantis daugeliui visuomenės grupių. „Norime aiškiai parodyti, kad neveiksnių paskolų klausimas neturėtų būti susietas su finansinio stabilumo išsaugojimo klausimais“, – teigė jis. „Mūsų įsitikinimu, neveiksnių paskolų problemą reikia spręsti bankų viduje, o ne paprasčiausiai į rinką išmetant paskolas tada, kai jos tampa neveiksniomis. Paskolų negalima paversti preke!“ (na)

Kovo mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę, kurioje siūloma remti investicijas į svarbiausių žaliavų žvalgymą, gavybą ir į iš atliekų gautų antrinių žaliavų naudojimą, nes tai labai svarbu ES pereinant prie žaliosios ekonomikos.

2020 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija priėmė Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planą, kuriuo siekia sumažinti priklausomybę nuo pirminių svarbiausiųjų žaliavų ir ES stiprinti žaliavų vidaus gavybą. Savo nuomonėje EESRK pritaria šiam požiūriui ir teigia, jog „visokeriopai remia žaliąją pertvarką ir mano, kad žaliųjų technologijų diegimui būtinų žaliavų gavyba yra labai svarbus etapas“.

Tačiau EESRK ragina imtis papildomų priemonių, kad šis požiūris taptų įmanomas, nes žvalgymas ir gavyba yra itin rizikinga veikla. Pranešėjas Dumitru Fornea išdėstė tokią nuomonę: „Tiek pirminių, tiek antrinių žaliavų gavybos skatinimas yra būtinas, todėl mums reikia padėti investuoti į gavybos sektorių ir spartinti atliekų, kurios galimai turi vertingų medžiagų, analizę.“

Bendrapranešėjis Michal Pintér pareiškė, kad ši parama gali būti įvairių formų: „Mums reikia remti investicijas teikiant paskolų garantijas, taikant nusidėvėjimo mechanizmus ir valstybės pagalbą, tačiau taip pat parengiant supaprastintą leidimų kasybos veiklai suteikimo procesą.“

Nuomonėje taip pat pabrėžiama, kaip svarbu plėsti svarbiausiųjų žaliavų apibrėžtį – tradiciškai jos suprantamos, kaip medžiagos, kurias tiekia kasybos sektorius. EESRK nuomone, tai pernelyg siaura apibrėžtis, ribojanti žaliosios energijos augimą, nes medienos medžiagas galima efektyviai naudoti įvairesnėms paskirtims nei anksčiau.

Žaliavų sektorius turi didžiulį ekonominį potencialą. ES jame sukurta maždaug 350 000 darbo vietų ir daugiau kaip 30 mln. darbo vietų yra apdirbamosios pramonės šakose, kurios priklausomos nuo patikimos ir nekliudomos galimybės gauti mineralinių žaliavų. EBPO prognozuoja, kad iki 2060 m. visame pasaulyje medžiagų naudojimas padvigubės, o metalų naudojimas turėtų išaugti net 150 proc. Labai tikėtina, kad tai padidins spaudimą planetos ištekliams ir sukels grėsmę laimėjimams pasaulinės gerovės srityje.

Todėl nuomonėje pabrėžiama, kad labai svarbu į metodiką, kuria remiantis bus sudaromas svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų sąrašas, įtraukti naujus aspektus. EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų įvertinti „šalių, iš kurių į Europą ketinama įvežti žaliavas, žmonių ir ekonomikos poreikius ir interesus“. Todėl reikėtų nustatyti atitinkamus kriterijus, kuriuos taikant būtų galima patikrinti, ar tokių žaliavų tiekimo pasaulinės grandinės atitinka etikos principus. (ks)

Kovo mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė nuomonę, kurioje siūlo nustatyti tikslesnius ir veiksmingesnius naujojo Baterijų reglamento įgyvendinimo valdymo mechanizmus ir priemones, įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus. EESRK nuomone, taip būtų sukurtas Sąjungos pagrindas, kuris ES būtų taikomas visam baterijų gyvavimo ciklui.

2020 m. gruodžio 10 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų. Pasiūlymas atitinka Europos žaliojo kurso nuostatas, kuriomis skatinamas ES ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.

EESRK priimtoje nuomonėje pritariama reglamente išdėstytoms nuostatoms: savo naujais baterijų tvarumo standartais Komisija ir pasauliniu mastu skatins žaliąją pertvarką ir parengs planą dėl kitų iniciatyvų, kurios bus skelbiamos pagal jos tvarių produktų politiką.

Tačiau savo nuomonėje EESRK ragina nustatyti tikslesnius ir veiksmingesnius naujojo reglamento įgyvendinimo valdymo mechanizmus ir priemones, įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus. Kaip teigė pranešėjas Bruno Choix, „siūlomu reglamentu siekiama sukurti Sąjungos sistemą, kuri apimtų visą baterijų gyvavimo ciklą, įskaitant suderintas ir platesnio užmojo taisykles dėl baterijų, jų sudedamųjų dalių, baterijų atliekų ir perdirbtųjų medžiagų. Šiuo reglamentu Komisija ketina skatinti inovacijas ir ES technologinės kompetencijos plėtrą ir realizavimą“.

Bendrapranešėjis Frank Uhlig paaiškino, kad ši parama gali būti įvairi: „Kalbant apie deramą stropumą stebint baterijų tiekimo grandinę, reikalaujame visiško skaidrumo įgyvendinant šią stebėsenos sistemą. Baterijų perdirbimas, atnaujinimas ir pakartotinis naudojimas padeda užtikrinti pradinės vertės grandinės saugumą. Būtina remti ekologiniam projektavimui skirtus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.“

EESRK rekomenduoja spręsti problemas šioje srityje stiprinant Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (OSHA) vaidmenį ir išteklius.

EESRK siūlo, kad, siekiant skatinti baterijų pakartotinį naudojimą, atnaujinimą ar antrinį naudojimą ir perdirbimą, kartu su sąvoka „gyvavimo ciklo pabaiga“ būtų vartojama sąvoka „naudojimo pabaiga“.

ES rinkai pateikiamos baterijos turėtų tapti tvarios, labai efektyvios ir saugios per visą savo gyvavimo ciklą. Tai reiškia, kad baterijos turi būti gaminamos darant mažiausią galimą poveikį aplinkai, naudojant medžiagas, kurios gaunamos visiškai laikantis žmogaus teisių ir socialinių ir ekologinių standartų. Baterijos turi būti ilgalaikės ir saugios, o naudojimo pabaigoje reikėtų keisti jų paskirtį, jas apdoroti arba perdirbti, sugrąžinant vertingas medžiagas į ekonomiką. (ks)

Paskelbusi naują planą Europos Komisija parodė esanti pasiryžusi užtikrinti, kad Europa neužleistų pozicijų JAV ir Azijai tiek fundamentaliųjų, tiek taikomųjų mokslinių tyrimų, patentų ir aukštųjų technologijų produktų bei paslaugų srityse, teigiama EESRK kovo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) teigimu, stipriausias siūlomos naujos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) elementas yra siekis sparčiai paversti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus tvariu verslu ir tvariomis darbo vietomis.

„Tikrai būtina, kad naujoji EMTE nebūtų vien šiek tiek daugiau to paties,“ – pareiškė nuomonės pranešėjas Paul Rübig.  „Šis naujas kursas sustiprins mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį kaip tik tuo metu, kai inovacijos taps esminiu lūžio veiksniu ne tik COVID sukrėstai Europos ekonomikai, bet ir planetos išlikimui.“

Europos mokslinių tyrimų srityje mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros rezultatai į inovatyvius produktus ir paslaugas perkeliami lėčiau nei JAV ir Azijoje. Europa atsilieka nuo Azijos patentų srityje (2019 m. Azija pateikė 65 proc. pasaulinių patentų paraiškų, Europa – tik 11,3 proc.), ypač skaitmeninių paslaugų versle ir technologijų vystymo postūmio inovacijų, t. y. naujų produktų, kuriuos skatina naujų technologijų moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, srityje. Apskritai per pastaruosius 20 metų Azija, ypač Kinija ir Korėja, labai pagerino savo mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų rezultatus. Nauja EMTE investicijomis ir didesniu judumu turėtų padėti Europai pasivyti konkurentus.

EESRK pritaria Komisijos planui, bet atkreipia dėmesį į penkis svarbius sektorius, kurie nepateko į strateginių technologijų sąrašą, nors yra būtini Europos klestėjimui:

• skaitmeniniai verslo modeliai,
• prekių ir maisto gamybos technologijos,
• klinikinių mokslinių tyrimų, farmacijos ir biotechnologijų sektorius,
• kosminės technologijos,
• švarus vanduo ir sanitarinės sąlygos.

Kita svarbi EESRK nuomonės tezė yra ta, kad reikia subalansuoti kompetenciją ir spartą mokslinių tyrimų technologijų plėtros rezultatus perkeliant į inovatyvius produktus ir paslaugas. Versle greitis yra būtinas, tuo tarpu mokslininkai siekia kompetencijos ir prašo skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms daugiau laiko ir pinigų. Komisijos mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų politika turėtų tarpusavyje suderinti abu šiuos aspektus. (dm)

Kaimo vietovės turėtų tapti patrauklesnės jaunimui ir įmonėms. Taip pagerėtų visų europiečių gyvenimo kokybė ir jie galėtų rinktis, kur norėtų gyventi ir dirbti. Tai buvo viena iš svarbiausių kovo 8 d. EESRK vykusių diskusijų Holistinės tvarios kaimo ir miesto plėtros strategijos kūrimas išvadų.

Europos miesto ir kaimo vietovės vystosi nevienodai. Labai svarbu skatinti politiką, kuri sustabdytų šią tendenciją, užtikrintų teisingą ir tvarų perėjimą prie gerovės ekonomikos visose vietovėse ir skatintų tolygesnį gyventojų pasiskirstymą. Visų pirma kaimo vietovės, kurios atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant ekonominę ir socialinę sanglaudą, regionų atsparumą ir teikiant daugybę paslaugų per įvairias vietos ekosistemas (įskaitant maisto gamybą), turėtų tapti patrauklesnės jaunimui ir įmonėms.

EESRK Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus (NAT) pirmininkas Peter Schmidt pažymėjo: „Ekonomikos gaivinimo po COVID-19 krizės laikotarpis suteikia puikią galimybę parengti strategijas, kurios užtikrintų, kad nė viena vietovė ir nė vienas pilietis nebūtų paliktas nuošalyje vykdant teisingą pertvarką, kad Europos Sąjunga taptų neutralaus poveikio klimatui, tvari ir klestinti.“

„Dabar, kai Europos Sąjunga patvirtino drąsų ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkinį, skirstant lėšas būtina atsižvelgti į atotrūkį tarp ES vietovių“, – patikino EESRK narys ir Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriaus pirmininkas Stefano Palmieri.

Komisijos pirmininkės pavaduotojos Dubravkos Šuicos kabineto atstovė Deša Srsen pabrėžė: „Remdamiesi ilgalaike kaimo vizija, kurią Komisija planuoja patvirtinti birželio mėn., siekiame suteikti postūmį kaimo vietovėms.“

EESRK nuomonės Integruotas požiūris į ES kaimo vietoves pranešėjas Josep Puxeu Rocamora pabrėžė, kokia sudėtinga yra kaimo ir pažeidžiamų vietovių integracija, nes ji susijusi su visomis ES politikos sritimis. „Siekiant šių vietovių vystymosi siūlome teritorines sutartis, kurios būtų dalyvaujamojo pobūdžio, pritaikytos prie vietovių ypatumų ir padėtų išsaugoti jų istorinį, kultūrinį ir gamtos paveldą“, – pažymėjo jis. (mr)

Tikslių duomenų rinkimas ir tinkamos valstybių narių politikos priemonės yra būtini veiksmingam ES kovos su rasizmu veiksmų plano įgyvendinimui ir rasizmo ir etninės diskriminacijos atvejų, kurių ypač padaugėjo per COVID-19 pandemiją Europoje, išaiškinimui.

Ketvirtadalis europiečių mano esą diskriminuojami mažiausiai vienoje savo gyvenimo srityje, rasinė ir etninė diskriminacija labai išaugo užimtumo srityje, todėl būtina skubiai imtis priemonių ir atnaujinti kovos su rasizmu teisės aktus visoje ES ir užtikrinti jų vykdymą – prie tokios išvados buvo prieita kovo 18 d. EESRK surengtame virtualiame klausyme.

Klausyme „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ dalyvavo pranešėjai iš ES institucijų ir Europos žmogaus teisių ir kovos su rasizmu platformų. Jų pateikti skaičiai parodė liūdną padėties vietos lygmeniu vaizdą.

Šiai temai skirtos EESRK nuomonės pranešėjas Cristian Pîrvulescu pabrėžė, kad ES kovos su rasizmu veiksmų planas yra labai savalaikis, nes jis skelbiamas dėl pandemijos gilėjant nelygybei ir didėjant diskriminacijai.

Europos Komisijos atstovas Thibault Balthazar pabrėžė, kad valstybėms narėms tenka svarbus vaidmuo ir paragino jas priimti nacionalinius veiksmų planus, į šį procesą įtraukiant pilietinę visuomenę ir už lygybę atsakingas institucijas. Aleksandra Wesoły pristatė ES priemones, tokias kaip Informacijos apie radikalizaciją tinklas, ir kitas platformas, kurios padeda kovoti su radikalizacija ir ekstremistiniais naratyvais. Maria Daniella Marouda pareiškė, kad tyrimas „Europos Komisija prieš rasizmą ir netoleranciją“ atskleidė pažangą kovai su diskriminacija skirtų teisės aktų srityje.

Pagrindinių teisių agentūros atstovė Joanna Goodey pabrėžė, kad nors teisės aktai ir egzistuoja, trūksta duomenų, todėl norint, kad veiksmų planas būtų sėkmingas, reikia patikimai ir nuolat rinkti duomenis.

Regionų komiteto nuomonės dėl ES kovos su rasizmu veiksmų plano pranešėja Yoomi Renström pabrėžė, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi būti pripažintos strateginėmis partnerėmis kuriant, įgyvendinant ir stebint nacionalinius veiksmų planus.

Rumunijos kovos su diskriminacija tarybos pirmininkas Csaba Asztalos pažymėjo, kaip svarbu turėti prieinamas duomenų bazes ir aiškios komunikacijos strategijas, tuo tarpu „SOS Racisme“ atstovė Marie Mescam sakė, kad ES reikia skubiai sukurti dialogo erdvę, kurioje pilietinė visuomenė, už lygybę atsakingos institucijos ir kovos su rasizmu organizacijos galėtų keistis patirtimi ir žiniomis.

Už propagavimo veiklą atsakinga Europos kovos su rasizmu vyresnioji pareigūnė Juliana Wahlgren išreiškė viltį, kad pilietinės visuomenės organizacijoms priklausančių rasinių ir etninių mažumų atstovų, turinčių svarbios patirties, įtraukimas bus naudingas veiksmingam plano įgyvendinimui. (mt)

Kovo mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinėje sesijoje vyko diskusija su Europos Komisijos nariu, atsakingu už kaimynystę ir plėtrą, Olivériu Várhelyi, kurios metu aptarta dabartinė Vakarų Balkanų partnerių stojimo į ES padėtis. EESRK narių įsitikinimu, Vakarų Balkanų partnerių integracija į ES yra geostrateginė investicija į taiką ir ekonomikos augimą.

EESRK pirmininkė Christa Schweng diskusiją pradėjo pabrėždama, kad EESRK Vakarų Balkanų stojimui į ES teikia didelės reikšmės: „Mūsų Komiteto nuomone, Vakarų Balkanai yra trūkstama dėlionės dalis, kad išsipildytų Europos Sąjungos siekis sukurti vieningą ir tvarią Europą – ateičiai pritaikytą Europą“, – pažymėjo ji.

Óliver Várhelyi paminėjo COVID-19 pandemijos pasekmes Vakarų Balkanams ir pabrėžė, kad „Europos Komisija yra pasiryžusi šiuo sunkiu metu visomis priemonėmis toliau remti mūsų artimiausius kaimynus“. Ó. Várhelyi taip pat pristatė Komisijos Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą – 9 mlrd. EUR iniciatyvą, kuria siekiama dviejų tarpusavyje susijusių tikslų – suteikti postūmį ekonomikos atsigavimui ir gerinti šio regiono konvergenciją su Europos Sąjunga. „Pagal šį planą siekiama ne tik paskatinti regiono ekonominį vystymąsi, atsparumą ir konkurencingumą, bet ir socialinę sanglaudą. To turime siekti drauge“, – pabrėžė Ó. Várhelyi.