Atstatymas po pandemijos turi tapti galimybe atkurti Europą ant naujų demokratinio dalyvavimo pamatų. Būtų didžiulė klaida, jei saujelė žmonių nulemtų tokio didelio skaičiaus piliečių likimus ir ateitį – tai buvo galima išgirsti per 2021 m. EESRK pilietinės visuomenės dienas.

EESRK pilietinės visuomenės dienos pavadinimu „Tvarus atsigavimas Europos piliečių ateičiai“ vyko kovo 1–5 d. Penkias dienas trukusiose interaktyviose virtualiose diskusijose dalyvavo daugiau kaip 1 400 dalyvių, o jas stebėti žiūrovai jungėsi net ir iš tolimiausių regionų Afrikoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

Kalbėjusieji vis dėlto įžvelgė teigiamą pandemijos aspektą, nes, nepaisant to, kad dėl pandemijos buvo atidėta konferencija dėl Europos ateities, ji atskleidė pilietinės visuomenės organizacijų kaip valdžios institucijų, bandančių įveikti didžiulę krizę, pagrindinių sąjungininkių vaidmenį. Jie kėlė klausimą, ar tai nėra geriausias įrodymas, kad pilietinė visuomenė nusipelnė vietos prie stalo, prie kurio bus sprendžiama Europos ateitis.

„Džiaugiuosi, kad Komisija tiek reikšmės teikia piliečių dalyvavimui Konferencijoje dėl Europos ateities“, – sakė EESRK pirmininkė Christa Schweng. „Būkite tikri, kad Komitetas įneš didelį indėlį į debatus, įtraukdamas darbuotojus, darbdavius ir organizuotą pilietinę visuomenę, kurie bus kaip informacijos skleidėjai ir ambasadoriai, perkelsiantys diskusijas į mūsų narių organizacijas.“

Pabrėždama jaunimo organizacijų vadovaujamą vaidmenį praktinių seminarų metu, ryšių grupės, kuri bendrai organizavo renginį, bendrapirmininkė Brikena Xhomaqi paskelbė renginio pabaigą, paraginusi „visus siekti kartų solidarumo ir juo kaip raktu pasinaudoti siekiant tvaraus atsigavimo Europos ateities labui“.

Aštuonių praktinių seminarų išvadose buvo pasiūlytos gairės, kaip sukurti geresnę ateitį Europos piliečiams, be kita ko pabrėžiant, kad reikia:

• stiprinti tarpines organizacijas (pilietinės visuomenės organizacijas, partijas, profesines sąjungas ir kt.), skatinti pilietinį ugdymą ir skaitmeninį švietimą, taip pat steigti asamblėjas, kuriose sprendimus priimtų piliečiai;
• didinti informuotumą apie socialinę ekonomiką kaip apie tvaraus atsigavimo požiūriu perspektyvų verslo modelį, kuriuo siekiama daugiau nei pelno ir kuris padeda kovoti su nelygybe ir klimato kaita, pasinaudojant tam skirtomis ekonomikos gaivinimo plano ir priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis;
• investuoti į kultūrą ir švietimą ir taip kurti atsparesnę ir tvaresnę ateitį Europai. Investuoti į materialiąją infrastruktūrą nepakanka: atsigavimas pirmiausia turi būti orientuotas į žmones;
• depolitizuoti ir geriau išnagrinėti galimybę įdiegti visuotinių bazinių pajamų ir darbo garantijos sistemas, nes tai įgyvendinamas sprendimas, naudingas žmonėms ir planetai; 
• suteikti jaunimui galimybę prasmingai dalyvauti ir įsitraukti į veiklą visoje Europoje, taip pat leisti jauniems žmonėms išsakyti savo nuomonę ne tik jaunimui aktualiais klausimais, bet ir įvairiomis politikos temomis;
• užtikrinti, kad Europos žaliuoju kursu būtų veiksmingiau prisidedama prie skurdo, neteisybės ir lyčių nelygybės panaikinimo;
• spartinti pastatų renovavimą Europoje informuojant apie jo keliamus iššūkius ir suteikiamas galimybes ir sutelkiant pilietinės visuomenės grupes, pavyzdžiui, pastatų savininkų ir architektų atstovus siekiant renovacijos bangos Europoje tikslų;
• glaudžiai įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į nacionalinių ekonomikos gaivinimo planų įgyvendinimą, pakeičiant pasirengimo etape nusistovėjusią tendenciją dalyvauti ribotai. Savanoriškos veiklos vertę politikos formuotojai turi suvokti ne tik pagal investuotų valandų skaičių, bet ir kaip Europos vertybių išraišką bei pavyzdį kitiems, kokių pokyčių visuomenėje norime, kad Europa būtų grindžiama solidarumu, įtrauktimi ir demokratiniais principais.

Visos pilietinės visuomenės dienų išvados netrukus bus paskelbtos EESRK interneto svetainėje. (dm)