EESRK info

EESRK pirmininkės Christos Schweng pareiškimas

Džiaugiuosi Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos pasirašyta bendra deklaracija, kurioje išdėstomą, kokia bus ir kaip vyks Konferencija dėl Europos ateities. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, pakviestas dalyvauti stebėtojo teisėmis, tikisi aktyviai prisidėti prie Konferencijos diskusijų.

Džiugu, jog buvo patvirtinta, kad pilietinei visuomenei tenka svarbus vaidmuo ir kad ji dalyvaus Konferencijoje. EESRK tikisi, jog glaudžiai bendradarbiaudamas su šimtais organizacijų, kurioms atstovauja mūsų nariai, parengs svarų ir vertingą indėlį. Mes esame pasiruošę savo pagal principą „iš apačios į viršų“ sukaupta kompetencija papildyti darbą, skirtą naujam, įtikinamam ES naratyvui.

Konferencija dėl Europos ateities suteikia unikalią galimybę Europos Sąjungos visuomenėms. Įmonės, darbuotojai, ūkininkai, vartotojai ir NVO pagaliau galės struktūruotai įsitraukti į būsimos ES politikos formavimą ir daryti šiam procesui įtaką. To labai reikia, kad visi jie pajustų atsakomybę už savo Europos Sąjungą. Tikslą formuoti Europos Sąjungos ateitį taip, kad ji iš COVID-19 krizės išsivaduotų sustiprėjusi, pasieksime tik aktyviai įtraukdami piliečius ir kitus suinteresuotuosius subjektus iš visų visuomenės sluoksnių.

Dėl pandemijos diskusija apie Europos ateitį ir jos iššūkius tapo dar svarbesnė ir savalaikiškesnė. Turime pasimokyti iš šios krizės ir dar giliau apsvarstyti, kaip padidinti mūsų visuomenių ir ekonomikų atsparumą. Kitos svarbios Konferencijos temos pirmiausia galėtų apimti atsparios Europos po COVID-19 viziją: kokia turėtų būti ekonomiškai klestinti, socialiai įtrauki ir aplinką tausojanti Europa, kuri išspręstų nacionalinio suverenumo ir būtinybės surasti bendrus europinius sprendimus dilemą.

Atstatymas po pandemijos turi tapti galimybe atkurti Europą ant naujų demokratinio dalyvavimo pamatų. Būtų didžiulė klaida, jei saujelė žmonių nulemtų tokio didelio skaičiaus piliečių likimus ir ateitį – tai buvo galima išgirsti per 2021 m. EESRK pilietinės visuomenės dienas.

EESRK pilietinės visuomenės dienos pavadinimu „Tvarus atsigavimas Europos piliečių ateičiai“ vyko kovo 1–5 d. Penkias dienas trukusiose interaktyviose virtualiose diskusijose dalyvavo daugiau kaip 1 400 dalyvių, o jas stebėti žiūrovai jungėsi net ir iš tolimiausių regionų Afrikoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

Kalbėjusieji vis dėlto įžvelgė teigiamą pandemijos aspektą, nes, nepaisant to, kad dėl pandemijos buvo atidėta konferencija dėl Europos ateities, ji atskleidė pilietinės visuomenės organizacijų kaip valdžios institucijų, bandančių įveikti didžiulę krizę, pagrindinių sąjungininkių vaidmenį. Jie kėlė klausimą, ar tai nėra geriausias įrodymas, kad pilietinė visuomenė nusipelnė vietos prie stalo, prie kurio bus sprendžiama Europos ateitis.

„Džiaugiuosi, kad Komisija tiek reikšmės teikia piliečių dalyvavimui Konferencijoje dėl Europos ateities“, – sakė EESRK pirmininkė Christa Schweng. „Būkite tikri, kad Komitetas įneš didelį indėlį į debatus, įtraukdamas darbuotojus, darbdavius ir organizuotą pilietinę visuomenę, kurie bus kaip informacijos skleidėjai ir ambasadoriai, perkelsiantys diskusijas į mūsų narių organizacijas.“

Pabrėždama jaunimo organizacijų vadovaujamą vaidmenį praktinių seminarų metu, ryšių grupės, kuri bendrai organizavo renginį, bendrapirmininkė Brikena Xhomaqi paskelbė renginio pabaigą, paraginusi „visus siekti kartų solidarumo ir juo kaip raktu pasinaudoti siekiant tvaraus atsigavimo Europos ateities labui“.

Aštuonių praktinių seminarų išvadose buvo pasiūlytos gairės, kaip sukurti geresnę ateitį Europos piliečiams, be kita ko pabrėžiant, kad reikia:

• stiprinti tarpines organizacijas (pilietinės visuomenės organizacijas, partijas, profesines sąjungas ir kt.), skatinti pilietinį ugdymą ir skaitmeninį švietimą, taip pat steigti asamblėjas, kuriose sprendimus priimtų piliečiai;
• didinti informuotumą apie socialinę ekonomiką kaip apie tvaraus atsigavimo požiūriu perspektyvų verslo modelį, kuriuo siekiama daugiau nei pelno ir kuris padeda kovoti su nelygybe ir klimato kaita, pasinaudojant tam skirtomis ekonomikos gaivinimo plano ir priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis;
• investuoti į kultūrą ir švietimą ir taip kurti atsparesnę ir tvaresnę ateitį Europai. Investuoti į materialiąją infrastruktūrą nepakanka: atsigavimas pirmiausia turi būti orientuotas į žmones;
• depolitizuoti ir geriau išnagrinėti galimybę įdiegti visuotinių bazinių pajamų ir darbo garantijos sistemas, nes tai įgyvendinamas sprendimas, naudingas žmonėms ir planetai; 
• suteikti jaunimui galimybę prasmingai dalyvauti ir įsitraukti į veiklą visoje Europoje, taip pat leisti jauniems žmonėms išsakyti savo nuomonę ne tik jaunimui aktualiais klausimais, bet ir įvairiomis politikos temomis;
• užtikrinti, kad Europos žaliuoju kursu būtų veiksmingiau prisidedama prie skurdo, neteisybės ir lyčių nelygybės panaikinimo;
• spartinti pastatų renovavimą Europoje informuojant apie jo keliamus iššūkius ir suteikiamas galimybes ir sutelkiant pilietinės visuomenės grupes, pavyzdžiui, pastatų savininkų ir architektų atstovus siekiant renovacijos bangos Europoje tikslų;
• glaudžiai įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į nacionalinių ekonomikos gaivinimo planų įgyvendinimą, pakeičiant pasirengimo etape nusistovėjusią tendenciją dalyvauti ribotai. Savanoriškos veiklos vertę politikos formuotojai turi suvokti ne tik pagal investuotų valandų skaičių, bet ir kaip Europos vertybių išraišką bei pavyzdį kitiems, kokių pokyčių visuomenėje norime, kad Europa būtų grindžiama solidarumu, įtrauktimi ir demokratiniais principais.

Visos pilietinės visuomenės dienų išvados netrukus bus paskelbtos EESRK interneto svetainėje. (dm)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai įvertino naują Migracijos ir prieglobsčio paktą, tačiau teigia, kad jame pateiktus pasiūlymus bus sunku įgyvendinti ir jie negali būti laikomi aiškiu žingsniu kuriant atsparią ir į ateitį orientuotą bendrą ES migracijos ir prieglobsčio strategiją. Dviejose nuomonėse nagrinėdamas keletą pasiūlymų dėl reglamentų, kuriais reguliuojamas prieglobsčio valdymas ir prieglobsčio procedūros, EESRK teigia, kad naujuoju paktu gali būti neįmanoma užtikrinti teisingo ir veiksmingo prieglobsčio prašymų nagrinėjimo.

Atvirkščiai, atsakomybės našta ir nepatogumai šalims, į kurias atvykstama pirmiausia, tik didės, nes siūlomas solidarumo mechanizmas, kuris turėtų padėti reguliuoti migracijos srautus prie sienų, yra grindžiamas hipotetine, savanoriška solidarumo sistema.

Tai reiškia, kad pagal šį mechanizmą valstybės narės galės pasirinkti, ar dalyvauti neteisėtai atvykusių asmenų perkėlimo ES ar remiamo grąžinimo procese. Tačiau nekalbama apie paskatas, kuriomis šalys būtų raginamos dalyvauti, taip pat nėra aiškių kriterijų, kiek kiekviena šalis turėtų prisidėti.

Taikant naujus pakte pateikiamus pasiūlymus dėl išankstinio patikrinimo ir pasienio kontrolės, kurie, tikėtina, sukels sudėtingas ir ilgas procedūras prie išorinių ES sienų, ir šį mechanizmą, pirmojo atvykimo šalys gali virsti dideliais centrais, kuriuose migrantai laikomi prieš išvykimą ar priimami sulaikyti migrantai, taip pat didinti žmogaus teisių pažeidimų ir spaudimo priimančioms bendruomenėms tikimybę.

„Džiaugiamės, kad pakte siūlomuose reglamentuose remiamasi solidarumo ir sąžiningo atsakomybės pasidalijimo principais, tačiau valstybėms, į kurias atvykstama pirmiausia, tenkantys įsipareigojimai yra neproporcingi“,– sakė nuomonės dėl prieglobsčio valdymo pranešėjas Dimitris Dimitriadis.

Nuomonės dėl prieglobsčio procedūrų pranešėjas Panagiotis Gkofas baiminasi, kad siūlomais reglamentais galiausiai didžiausia našta teks Pietų Europos valstybėms: „Jos galiausiai de facto bus priverstos atmesti daugelį prieglobsčio prašymų, net ir tuos, kurie atitinka sąlygas prieglobsčiui gauti, norėdamos išvengti migrantų, laikomų kartu nežmoniškomis sąlygomis, skaičiaus didėjimo.“

„Neišvengiamai atsitiks taip, kad reglamentai nebus taikomi ir nebus nepasiektas numatytas rezultatas“,– pasakė jis. (ll)

Skaitmeninius finansus būtina skubiai reglamentuoti ir spręsdama šį klausimą Europos Komisija yra teisingame kelyje. Tokia yra pagrindinė mintis, nuskambėjusi trijose vasario mėn. plenarinėje sesijoje priimtose EESRK nuomonėse, kuriose Komitetas reiškia paramą naujausiems Komisijos pasiūlymams dėl skaitmeninių finansų sektoriaus reguliavimo.

Petru Sorin Dandea ir Jörg Freiherr Frank von Fürstenwerth parengtoje nuomonėje Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui dėl skaitmeninių finansų strategijos ir pabrėžia, kad didžiausių dėl skaitmeninimo ES finansų sektoriui kylančių uždavinių sprendimo reikia imtis nedelsiant. Skaitmeninimas atveria didelių galimybių, tačiau kelia ir tam tikrų pavojų, kurių negalima nepaisyti ir dėl kurių reikia skubiai imtis veiksmų.

Panašiai kalbama ir Giuseppe Guerini parengtoje nuomonėje, kurioje EESRK reiškia pritarimą dviem Europos Komisijos iniciatyvoms dėl kriptoturto rinkų ir paskirstytojo registro technologija grindžiamoms rinkos infrastruktūroms skirtos bandomosios tvarkos. Šioje srityje būtina imtis skubių veiksmų siekiant tinkamai reglamentuoti vis labiau plintantį ir vis dažniau naudojamą praktikoje, nuolat besivystantį ir sparčiai kintantį technologinį reiškinį.

Galiausiai Antonio García del Riego parengtoje nuomonėje Komitetas reiškia pritarimą Komisijos pasiūlymui dėl Skaitmeninės veiklos atsparumo (DORA), kadangi juo siekiama suteikti teisinio aiškumo dėl informacijos ir ryšių technologijų rizikos nuostatų, sumažinti reguliavimo sudėtingumą, nustatyti bendrą IRT rizikai mažinti skirtų standartų rinkinį ir padėti pasiekti suderintą požiūrį į priežiūrą. Pasiūlymu taip pat siekiama suteikti teisinio tikrumo ir būtiną apsaugą finansų įmonėms ir IRT paslaugų teikėjams. (mp)

Nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai būtų veiksmingesni ir efektyvesni, jei pilietinės visuomenės organizacijos būtų įtraukiamos greičiau ir plačiau. Tai pagrindinė vasario mėn. EESRK plenarinėje sesijoje priimtos rezoliucijos Organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų procesuose. Kas veiksminga, o kas ne?, pristatytos diskusijoje su EESRK pirmininke Christa Schweng ir už biudžetą ir administravimą atsakingu Europos Komisijos nariu Johannesu Hahnu, mintis.

Komentuodama nuveiktą darbą, Christa Schweng pasakė: „Ši rezoliucija, kurioje analizuojami įvairūs ekonominiai ir visuomeniniai aspektai, mums suteikia galimybę pasiųsti aiškią žinią dėl organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo svarbos. Ekonomikos gaivinimo planai turi duoti rezultatų, kad būtų iš tikrųjų remiamas atsigavimas po dabartinės krizės, taip pat sąžininga ir teisinga žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Antra, pradėjus naudoti lėšas, EESRK nariai gali labai gerai įvertinti, ar pinigai leidžiami veiksmingai ir ar jie pasiekia tas įmones, pilietinės visuomenės organizacijas ir tuos darbuotojus, kuriems jų reikia.“

Johannes Hahn savo ruožtu teigė, kad taisyklės nustatytos ir kad Komisija toliau ragins suinteresuotuosius subjektus dalyvauti šiuose reformų procesuose: „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) reglamentu skatinamos plataus masto konsultacijos, tvirta sąveika ir bendravimas su vietos ir regionų valdžios institucijomis visais įgyvendinimo etapais. Taip bus užtikrinta reali atsakomybė už planus ir sudarytos palankesnės sąlygos sėkmingam jų įgyvendinimui. Konkrečiau, valstybės narės turi mums pasakyti, kaip planuose atsižvelgta į jūsų, kaip pilietinės visuomenės atstovų, indėlį.“

Rezoliuciją parengė EESRK nariai Gonçalo Lobo Xavier (Darbdavių grupė), Javier Doz Orrit (Darbuotojų grupė) ir Luca Jahier (grupė „Įvairovė Europa“). Jie koordinavo 27 delegacijų, kurių kiekvieną sudarė po tris narius, stebėjusių organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą rengiant, įgyvendinant ir vertinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, darbą. (mp, na)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) iš esmės pritaria Komisijos pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl veiksmingesnio ir sąžiningo apmokestinimo ir teigiamai vertina šių pasiūlymų koordinavimą pasauliniu lygmeniu.

Vasario 24 d. plenarinėje sesijoje priimtoje savo nuomonėje EESRK pareiškė visiškai pritariąs Europos Komisijos sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo dokumentų rinkiniui. Nuomonės pranešėjas Krister Andersson teigia, kad šie pasiūlymai turėtų būti derinami su pasaulinėmis diskusijomis, kurios vyksta EBPO pagal mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukią sistemą. „Tai svarbu norint pasiekti pasaulinį konsensusą, kartu išvengiant vienašališkų priemonių“, – paaiškino pranešėjas.

EESRK pritaria nuomonei, kad sąžiningo ir veiksmingo apmokestinimo užtikrinimas tapo dar svarbesnis kilus COVID-19 krizei. Savo nuomonėje Komitetas išdėsto savo viziją tokiais svarbiais klausimais kaip geras mokesčių srities valdymas ES, kova su mokestiniu sukčiavimu ir vengimu, ataskaitų teikimo reikalavimai, PVM taikymas finansų paslaugoms bei apmokestinimo ir įdarbinimo taisyklės skaitmeninių platformų srityje. EESRK be kita ko siūlo parengti Europos paktą dėl veiksmingos kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir jų vengimu bei pinigų plovimu. (na)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) priėmė savo poziciją dėl 2021 m. ES ekonomikos prioritetų. Komitetas palankiai vertina žingsnius, kurie numatyti strategijoje COVID-19 pandemijos sukeltoms problemoms spręsti kartu atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, tačiau yra nusivylęs, kad Europos Komisijos pasiūlytame plane tiek mažai dėmesio skiriama socialiniams klausimams. EESRK taip pat perspėja, kad nereikėtų per anksti atsisakyti paramos priemonių ir siūlo nustatyti naujas fiskalines taisykles, kurios atspindėtų popandemines socialines ir ekonomines realijas.

EESRK yra nusivylęs, kad Komisijos pasiūlytoje ekonomikos strategijoje, šiais metais taip pat papildytoje Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo gairėmis, tiek mažai dėmesio skiriama socialinėms problemoms. Viena vertus, šis požiūris nepadės nuosekliai įgyvendinti ilgai laukto Europos socialinių teisių ramsčio. Kita vertus, tai kels pavojų teisingai pertvarkai kuriant žaliąją ir skaitmeninę ekonomiką. EERSK įsitikinimu, pertvarka neturi sukelti dar didesnio skurdo ir dar didesnės socialinės atskirties.

Šie nuogąstavimai pateikiami kaip viena iš vasario 24 d. priimtos EESRK nuomonės dėl 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos išvadų.

Nuomonės pranešėjas Krzysztof Balon sakė: „Bus nepaprastai svarbu užtikrinti subalansuotą ekonomikos atgaivinimo naudos paskirstymą, nes tai prisidės ne tik prie didesnio socialinio teisingumo, bet ir padės stabilizuoti paklausą, kuri yra būtina išankstinė ekonomikos atsigavimo sąlyga.“ (na)

Strategija dėl Renovacijos bangos Europoje yra absoliučiai būtina ir nepaprastai reikalinga Europos Sąjungai ir jos piliečiams. Vasario mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje Pierre'o Jeano Coulono ir Laurențiu Plosceanu parengtoje nuomonėje EESRK pritarė Europos Komisijos pasiūlymui dėl pastatų renovacijos, nes tai „pastatų ekologizavimo, darbo vietų kūrimo ir gyvenimo gerinimo“ būdas.

ES esantys gyvenamieji namai ir kiti pastatai, kuriems tenka 40 proc. viso suvartojamo energijos kiekio, turi būti renovuoti – tokia yra Europos Sąjungos siūloma iniciatyva. Ši renovacijos strategija yra parengta vadovaujantis holistiniu požiūriu į ilgalaikes viešąsias investicijas, tvarią plėtrą, sveikatos apsaugą (įskaitant asbesto tvarkymą atliekant renovacijos darbus), žaliąją pertvarką ir veiksmingą Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą tvaraus ir įperkamo būsto srityje.

Kalbėdamas per nuomonės aptarimą P. J.Coulon pareiškė: „Renovacijos bangos strategija yra visapusiškai naudinga Europos Sąjungai, nes užtikrina laimėjimus trijose srityse – klimato, ekonomikos gaivinimo didinant užimtumą vietos lygmeniu ir, galiausiai – kovos su pandemija ir energijos nepritekliumi, skatinant statyti visiems, įskaitant pažeidžiamus asmenis, įperkamą būstą.“

Pakartodamas kolegos žodžius L. Plosceanu pareiškė, kad „ši strategija turėtų priartinti Europos Sąjungą prie jos piliečių ir jų gyvenamų vietų, o Komitetas šią strategiją rems ir aktyviai prie jos prisidės savo svarstymais ir pasiūlymais. Tam pirmiausia reikėtų tinkamos informavimo kampanijos, skirtos jau įgyvendinamoms renovavimo programoms ir galimybėms į jas įsitraukti“. (mp)

Pareiškimas dėl Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano, darbo užmokesčio skaidrumas ir 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija

Nekantriai laukiame galimybės pradėti darbą, susijusį su trimis pagrindinėmis Europos Komisijos iniciatyvomis, tai komunikatas dėl Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano, pasiūlymas dėl Direktyvos, kuria siekiama stiprinti vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą mokėjimo vyrams ir moterims principo taikymą įgyvendinant darbo užmokesčio skaidrumo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus ir 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija.

Europoje geriausiai pasaulyje užtikrinama lygybė, taikomi aukščiausi darbo sąlygų standartai ir teikiama plati socialinė apsauga. Tvirta socialinė Europa yra ne tik mūsų piliečių klestėjimo ir gerovės, bet ir konkurencingos, atsparios, žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos, kuri remiasi kvalifikuota ir novatoriška darbo jėga, pagrindas.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas skelbia, kad yra įsipareigojęs visapusiškai remti ES institucijas ir valstybes nares šiuo laikotarpiu, kai visi – politikos formuotojai ir susiję suinteresuotieji subjektai – turi sutelkti jėgas, kad Europa galėtų atsigauti po pandemijos ir ateityje būtų tvirtesnė ir atsparesnė, kartu siekiant kuo geriau pasinaudoti žaliąja ir skaitmeninei pertvarka nė vieno nepaliekant nuošalyje.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas stengsis iš esmės prisidėti prie naujų Komisijos iniciatyvų ir atspindėti bendrą savo narių, kurie yra darbdavių, darbuotojų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai visose 27 ES valstybėse narėse, poziciją. EESRK parengs rezoliuciją, kuri bus priimta balandžio mėn. plenarinėje sesijoje ir kuri bus Komiteto indėlis į 2021 m. gegužės mėn. įvyksiantį Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą. Komitetas taip pat parengs nuomones dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl darbo užmokesčio skaidrumo ir dėl Neįgaliųjų teisių strategijos.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) pirmininkė Christa Schweng ir
Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus (SOC) pirmininkas Laurenţiu Plosceanu