Pirmiausia norėčiau išreikšti savo liūdesį dėl netikėtos Europos Parlamento Pirmininko Davido Sassoli mirties. 2020 m. gegužės mėn. Pirmininkas D. Sassoli pasakė, kad pandemija parodė, jog Europos Sąjungoje turime „daug išteklių – tai mūsų pilietinė visuomenė“. Mums šio žmogaus labai truks.

Praėjo dveji metai nuo tada, kai pirmą kartą išgirdome apie Covid-19. Esu tikras, kad po pirmųjų pranešimų apie pasauline pandemija virsti galintį virusą, nesitikėjome, kad 2022 m. vis dar būsime jo įkaitais.

Pasitikdami Naujuosius metus vėl stengiamės rasti jėgų optimizmui ir vilčiai.

Šį siekį atitinka ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos šūkis „Atsigavimas, stiprybė, bendrystė“. Apibrėždamas tris pirmininkavimo prioritetus prezidentas E. Macronas pristatė savo mintis apie suverenesnę Europą, Europos augimo modelį ir humanistinę Europą.

Galbūt mes labiau norėtume pagaliau imtis kitų, ne pandemijos, klausimų, tačiau laukiantys iššūkiai yra dideli ir mes privalome juos atremti nepriklausomai nuo to, kokia bus tolesnė su Covid susijusi situacija.

Naujas dėmesys bus skiriamas Europos gynybos politikai, nes dėl įtampos visame pasaulyje – tiek artimoje, tiek tolimoje aplinkoje – šie klausimai atsidūrė dėmesio centre.

Svarbiausias vaidmuo teks bendradarbiavimui ir bendram koordinavimui, kuris atsispindės ir birželio mėn. planuojamoje Vakarų Balkanų konferencijoje.

Kitą mėnesį Prancūzija kartu su pirmininkais Charlesu Micheliu ir Ursula von der Leyen surengs aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvaus Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos vadovai. Šio aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas – atkurti ekonominį ir finansinį Naująjį kursą su Afrika. Pirmininkaujanti Prancūzija nori švietimo, sveikatos ir klimato srityse įgyvendinti tokią darbotvarkę, kuri atitiktų Afrikai kylančius iššūkius.

Šie metai jau paskelbti Europos jaunimo metais, o jaunimo lyderystė sprendžiant klimato kaitos klausimus parodė, kokią kolektyvinę galią turi įsitraukusi visuomenės grupė. Jaunimo judėjimo dėka žalioji darbotvarkė dabar yra vienas iš svarbiausių politinių prioritetų. Šiais metais bus pateikta nemažai pasiūlymų dėl teisės aktų, kuriuose bus išsamiai išdėstyta, kaip iki 2050 m. užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą Nors tai bus labai sudėtinga ir pareikalaus esminių pokyčių, tačiau po ilgų delsimo imtis veiksmų klimato kaitos ir išmetamųjų teršalų mažinimo srityje metų tai yra vienintelė likusi galimybė. Būtina skubiai veikti, o radikalius pokyčius reikia ne tik pripažinti, bet ir valdyti, kad būtų užtikrintas poveikio teisingumas ir kad būtų teikiama tinkama parama pažeidžiamiausiems visuomenės nariams apsaugoti. Šis požiūris tapo visuotinai priimtinas per pandemiją , kuri kelia didesnę grėsmę kai kurioms pažeidžiamoms grupėms priklausančių žmonių gyvybėms. 

Galiausiai, žinoma, laukiame Konferencijos dėl Europos ateities išvadų. EESRK aktyviai įsitraukė į Konferencijos veiklą, organizuoja renginius ir konsultacijas bei stengiasi būti visos Europos piliečių ir bendruomenių nuomonės skleidėjas. Labai svarbu, kad ES rastų būdą, kaip užmegzti asmeninį ryšį su žmonėmis ir spręsti įvairius jiems rūpimus klausimus. Dar neaišku, ar Konferencijai dėl Europos ateities pavyks tai įgyvendinti, tačiau EESRK ir toliau piliečiams bus tarpininkas, užtikrindamas, kad diskusijose dėl mūsų bendro ateities kūrimo būtų išgirsti visi požiūriai.

Cillian Lohan, EESRK pirmininkės pavaduotojas