Esate nuomonės „Savarankiškos ir tvarios maisto gamybos skatinimas. Bendros žemės ūkio politikos po 2027 m. strategijos“ pranešėjas. Kokie pasiūlymai BŽŪP po 2027 m., ypač atsižvelgiant į tvarią maisto gamybą, pateikiami Komiteto nuomonėje?

Stoyan Tchoukanov: BŽŪP leido Europos Sąjungai užtikrinti stabilų kokybiško ir vis gerėjančios kokybės maisto tiekimą savo gyventojams, kurių skaičius vis didėja, kartu išlaikant šeimos ūkių modelį. Per pastaruosius 65 metus politika tobulėjo, tačiau vis dar labai kritikuojami trys naujosios politikos, kuri pradėta vykdyti 2021 m., tvarumo aspektai.

Dabar labiau nei kada nors anksčiau susiduriame su naujais iššūkiais, todėl mums reikia stabilios ilgalaikės politikos programos, orientuotos į tvarią maisto gamybą ir atvirą strateginį Europos Sąjungos savarankiškumą. Tokia programa turėtų būti vykdoma kartu apsaugant ūkininkavimo būdų įvairovę ES ir reaguojant į visuomeninius ir ekologinius poreikius („viešosios lėšos viešosioms gėrybėms“), taip pat užtikrinant kaimo plėtrą.

Aplinkos ir klimato politika turėtų būti laikoma ne našta įveikiant dabartinę krizę, o ilgalaikių sprendimų dalimi ir gairėmis priimant sprendimus ateityje. Naujausia reforma sustiprintas principas, kad už kiekvieną remiamą hektarą visuomenei mainais turi būti teikiamos aplinkosaugos paslaugos.

Tačiau vienodas vienam hektarui skiriamas finansavimas neatspindi ekologinės tikrovės ir nereiškia socialiniu požiūriu teisingos paramos. Manome, kad būsima BŽŪP šis principas turėtų būti dar labiau išplėtotas sugriežtinant aplinkosaugos ir socialinius reikalavimus, už kuriuos turės būti tinkamai atlyginta, kartu teikiant apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos.

Todėl su plotu susiję mokėjimai turėtų būti tapti paskatomis, o ne kompensacija už tai, kad teikiamos naudingos paslaugos, nustatant pagrįstą pereinamąjį laikotarpį, kuris gali viršyti vienos bendros daugiametės finansinės programos (DFP) taikymo laikotarpį.

Mažiems šeimos ūkiams turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti ir toliau gauti paramą pajamoms, pagrįstą išmokomis už plotą ir darbo vienetais ūkyje, leidžiant valstybėms narėms nustatyti kriterijus strateginiuose planuose. Siekiant sustabdyti tolesnį ūkių skaičiaus mažėjimą ES dėl nepakankamos kartų kaitos, reikia imtis priemonių dėl vidutinių ūkininkavimo pajamų didinimo, prieigos prie žemės (teikiant investicines dotacijas, lengvatinius kreditus, priimant nacionalinius teisės aktus dėl žemės perdavimo), palankių investavimo sąlygų pagal antrąjį ramstį (pritraukiant papildomų privačių lėšų), (ūkininkų, ūkių darbuotojų ir konsultantų) kvalifikacijos kėlimo, moterų įgalėjimo, gerų darbo sąlygų, ilgalaikių ūkininkų perspektyvų gerinimo (pensijų ir kt.), taip pat bendro kaimo vietovių patrauklumo.

BŽŪP turi padėti skatinti ES vartotojų sveikesnės ir tvaresnės mitybos (ekologiškų, sezoninių, vietos produktų) paklausą, mažinti maisto švaistymą ir reguliuoti maisto rinkas, kad būtų sprendžiamas didžiulę spekuliaciją skatinančio maisto sektoriaus susaistymo su finansų sektoriumi klausimas, kai gaunamas didžiulis pelnas, o Europos gyventojai patiria sunkumų dėl augančių maisto produktų kainų. Energijos kainų šuoliai ir energijos bei trąšų tiekimo sutrikimų rizika yra naujos įprastos tvarkos dalis, todėl BŽŪP turėtų būti apsvarstyta galimybė įtraukti anticiklinius komponentus ir numatyti investicijų paramos schemas, skirtas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai ir skirstymui ūkių ir vietos lygmeniu kaimo vietovėse gerinti.

Savo nuomonėje siūlome Komisijai apsvarstyti galimybę po 2027 m. BŽŪP priemonėse įtvirtinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės draudimo sistemas (kurios atskirose valstybėse narėse būtų savanoriškos), skirtas reaguoti į ekstremalių klimato sąlygų padarinius. Atsižvelgdamas į 2024 m. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus ir būsimą ES plėtrą, EESRK mano, kad ši nuomonė suteikia galimybę išdėstyti kai kuriuos organizuotos pilietinės visuomenės svarstymus, gaires ir pasiūlymus dėl būsimos BŽŪP po 2027 m. formos ir krypties, siekiant užtikrinti savarankišką ir tvarią maisto gamybą vykdant visapusiškesnę ir išsamesnę maisto politiką. Nuomone siekiama prisidėti prie Komisijos pasiūlymo dėl būsimos BŽŪP, atkreipiant dėmesį į pilietinės visuomenės organizacijų poreikius ir visuomenės lūkesčius.