Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki kitų Europos Parlamento rinkimų, Europos politiniame gyvenime daugėja dezinformacijos, kuri gali turėti neigiamos įtakos rinkimų rezultatams.

Jau daugelį metų žalingi dezinformacijos padariniai kelia susirūpinimą plačiajai visuomenei ir ypač politikams. Sėjamos abejones dėl demokratinės visuomenės ir mūsų kosmopolitinio gyvenimo būdo. Kraštutinės dešiniosios ir kitos ekstremistinės Europos jėgos ir autokratiniai režimai trečiosiose šalyse kuria aljansus, kad jie vykdytų Europos projektui kenkiančias dezinformacijos kampanijas ir savo tikslams naudoja socialinę žiniasklaidą ir algoritmus. Technologijos tampa pagrindine šių piktavališkų kampanijų priemone.

Norint apsaugoti demokratiją ir įveikti dezinformaciją, reikalinga daugiaveiksnė strategija, o esamos technologijos gali padėti mums sėkmingai spręsti šias problemas. Būtina imtis koordinuotų ir veiksmingų priemonių trijuose skaitmeninės kovos frontuose: dezinformacijos, hibridinių grėsmių ir kibernetinio saugumo, kuriant sinergiją, stiprinant saugumą ir laikantis teisinės valstybės principų.

Labai svarbu reglamentuoti algoritmų kūrimą ir veikimą, kad piliečiai galėtų nuspręsti ar sutikti su algoritmų funkcijomis, ar jas atmesti, taip pat ne mažiau svarbu užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp pagrindinių asmenų teisių ir įmonių intelektinės nuosavybės teisių. Kita vertus, nepriimtina, kad technologijų bendrovės pelnytųsi iš manipuliavimo ir neapykantą kurstančių kalbų. Privatūs interesai negali būti viršesni už viešuosius.

Skleidžiant nacionalinę, regioninę ir vietos informaciją valstybėse narėse, vieši, pliuralistiniai ir nepriklausomi informacijos šaltiniai visomis ES kalbomis turi teikti neginčijamus faktus.

Darbotvarkėje numatyta sukurti viešą Europos naujienų kanalą, prieinamą įvairiose platformose, tvirtai įsipareigojant užtikrinti redaktorių nepriklausomumą, kad europiečiai galėtų gauti informacijos, kurios jiems reikia pagrįstiems sprendimams priimti. Žurnalistikos priskyrimas Europos viešajai vertybei, kaip siūlo UNESCO, ir žurnalistų gynybos priemonių stiprinimas – būtini žingsniai.

Kalbant apie raštingumą ir plačiosios visuomenės įgalėjimą, reikėtų sekti puikiu Suomijos pavyzdžiu, kaip skatinti piliečių kūrybinį mąstymą. Šiam tikslui reikia visoms amžiaus grupėms ir mažumoms tinkančių įrankių žiniasklaidos priemonių naudojimo, kultūriniam ir demokratiniam raštingumui ugdyti visais švietimo lygmenimis.

Demokratija yra žmonių valdžia žmonėms ir geriausias būdas ją apsaugoti – išreikšti savo tvirtą norą gyventi demokratijoje!

Europos socialinis modelis, grindžiamas socialine ir regionine įtrauktimi ir sanglauda, lygybe ir solidarumu, yra geriausias (ir racionaliausias) būdas padėti žmonėms suprasti, kad jų bendra gerovė neatsiejama nuo demokratijos, todėl būtina kovoti su dezinformacija.

Demokratijai apsaugoti skubiai reikia išsamesnio požiūrio, visapusiškos strategijos ir geriau reglamentuoti daugelį šio reiškinio aspektų. Visi šie klausimai nagrinėjami nuomonėje TEN/830.

Carlos Trindade, EESRK narys