ES taksonomijos tikslas – orientuoti investicijas į tvarumą sukuriant skaidrią investuotojų ir įmonių klasifikavimo sistemą. Šiuo metu ES taksonomijos reglamente ir jo įgyvendinimo aktuose daugiausia dėmesio skiriama su klimatu susijusiems ir aplinkos apsaugos tikslams, kuriuos papildo būtinosios socialinės apsaugos garantijos. Nors EESRK pritaria žaliesiems tikslams, jis ragina parengti holistinio tvarumo koncepciją, kad taksonomija apimtų ir aplinkos, ir socialinį tvarumą.

Būtinosios socialinės apsaugos garantijos yra naudinga priemonė, tačiau jų nepakanka, kad darbuotojams, vartotojams ir bendruomenėms būtų užtikrintas socialinis tvarumas. Planuojama socialinė taksonomija taps dar svarbesnė, jei ji bus įtraukta į visuotinę politiką, orientuotą į socialinį tvarumą, o tai taip pat apimtų socialinės gerovės finansavimą viešosiomis išlaidomis ir valstybės investicijų svarbą.

EESRK ragina Komisiją paskelbti ilgai laukiamą ataskaitą, kurioje būtų nurodytos reikalingos nuostatos siekiant išplėsti taksonomijos taikymo sritį įtraukiant „kitus tvarumo tikslus, pavyzdžiui, socialinius tikslus“, kaip prašoma Taksonomijos reglamente. EESRK atkreipia dėmesį į išsamų parengiamąjį darbą, kurį atliko Tvaraus finansavimo platforma, ir rekomenduoja laikytis siūlomų tikslų, susijusių su deramu darbu, tinkamu gyvenimo lygiu ir įtraukiomis bendruomenėmis, o visa tai atspindi daugiapakopis požiūris. Be to, socialinę taksonomiją papildytų siūloma įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva, nes ja remiantis būtų galima įvertinti veiklą. EESRK rekomenduoja pradėti nuo paprastų kriterijų taikymo ir numatyti nesudėtingas bei skaidrias procedūras. Tikslas turėtų būti glaudus socialinės ir žaliosios taksonomijos integravimas, tačiau pirmas žingsnis galėtų būti abipusės būtiniausios apsaugos priemonės.

Didėjanti socialinio pobūdžio investicijų paklausa turėtų būti remiama nustatant patikimą taksonomiją, pagal kurią prie socialinio tvarumo prisidedančios įmonės taptų matomesnės. Gerai parengta socialinė taksonomija labai padėtų spręsti socialinio „smegenų plovimo“ problemą, kai organizacija pateikia klaidinančius teiginius apie su jų produktais ar paslaugomis siejamą socialinę atsakomybę. Tai turėtų būti „aukso standartas“, atspindintis didesnius užmojus, nei numatyta teisės aktuose. Visų pirma turėtų būti remiamasi Europos socialinių teisių ramsčiu ir darnaus vystymosi tikslais, pavyzdžiui, 8-uoju DVT dėl deramo darbo. Socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos turėtų visapusiškai dalyvauti kuriant taksonomiją ir jiems taip pat turėtų būti numatyti skundų teikimo mechanizmai. Kaip ir žaliosios taksonomijos atveju, apibrėžimas, kas turėtų būti įtraukta į taksonomiją, bus vertinamas prieštaringai. Tačiau būtent dėl šios priežasties apibrėžimui turėtų būti taikomas demokratinis sprendimų priėmimo procesas. Taksonomijos sėkmė yra siejama su jos patikimumu, todėl į ją įtraukta veikla turi atitikti visuotinai plačiai pripažįstamą tvarumo apibrėžtį.