Liepos 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) Krokuvoje surengė aukšto lygio konferenciją dėl pagalbos Ukrainai ir jos atstatymo, kurioje jis įsipareigojo visose srityse visapusiškai remti karo nuniokotą šalį.
Atsirandant nuovargio nuo karo jausmui, blankstant solidarumui Europoje, kuri rengiasi atšiauriausiai žiemai per pastaruosius dešimtmečius, o Europos laukia atšiauriausia žiema per pastaruosius dešimtmečius, Europos pilietinė visuomenė ir toliau laikosi įsipareigojimo padėti Ukrainai atsigauti ir viską atkurti geriau, vadovaujantis pagrindinėmis Europos vertybėmis.
Konferencijoje EESRK pabrėžė, kad ir toliau pasisakys už nuolatinį ES solidarumą su Ukraina. Komitetas įsipareigojo glaudžiai bendradarbiauti su Ukrainos pilietine visuomene, socialiniais partneriais ir valdžios institucijomis, kad padėtų šaliai per ilgalaikį ir daug pastangų reikalaujantį stojimo procesą, kurio galutinis tikslas – vieną dieną tapti visateise ES nare.
Konferenciją pradėjo EESRK pirmininkė Christa Schweng ir Krokuvos mero pavaduotojas Andrzej Kulig.
Ch. Schweng teigiamai įvertino „konkrečią paramą Ukrainai“, kurią nuo karo pradžios visose valstybėse narėse, visų pirma Lenkijoje, parodė pilietinė visuomenė. EESRK nusprendė konferenciją surengti Krokuvoje, kad „pagerbtų šį nepaprastą solidarumą, taip pat parodytų mūsų artumą tiems, kurie kasdien dirba vietoje“.
Konferencijoje dalyvavo aukšto lygio ES, Lenkijos ir Ukrainos pareigūnai, taip pat ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant profesines sąjungas ir darbdavių organizacijas, atstovai.
Jų tikslas – aptarti iki šiol vietos lygmeniu dedamas pastangas tiesiogiai padėti tiems, kuriems reikia pagalbos – pabėgėliams, šalies viduje perkeltiems asmenims ir gyventojams, kurie, nepaisant žiauraus Rusijos išpuolio prieš jų šalį, iš jos dar neišvyko.
Konferencijoje taip pat buvo nagrinėjami būdai, kaip tiesiogiai padėti Ukrainos ekonomikai įveikti pražūtingus karo padarinius, nepaisant niūrių prognozių, kad jos BVP 2022 m. sumažės maždaug 45 proc. Tai prilygsta naujajam Maršalo planui, kuris padėtų ekologiškai ir tvariai atkurti šalį nuo nulio laikantis Europos darbo ir socialines teisių nuostatų.
Aukšto lygio įžanginėje grupėje kalbėję pranešėjai įspėjo, kad juntamas karo nuovargis ir pagalbos Ukrainai intensyvumas gali sumažėti. Jie pabrėžė, kad yra itin svarbu, kad ES ir valstybių narių parama Ukrainai išliktų Europos darbotvarkėje.
Ukrainos žurnalistas, politikos komentatorius ir nuomonės formuotojas Vitaly Portnikov pabrėžė, kad Ukrainoje reikia objektyvios ir nepriklausomos žurnalistikos: „Tai taip pat svarbu kaip ir Ukrainos vyriausybė bei ginkluotosios pajėgos. Tam mums reikia ES paramos ir tarptautinių programų. Be žodžio laisvės ir kokybiškos informacijos, be išteklių, atsidursime rizikingoje padėtyje.“
Konferencijoje dalyvavo trys pranešėjų grupės, kurios aptarė įvairius pagalbos Ukrainai aspektus. Pirmojoje diskusijoje buvo apžvelgtas darbas, kurį iki šiol nuveikė pilietinės visuomenės organizacijos, kurios teikia skubią paramą atvykusiems pabėgėliams ir padeda jiems integruotis.
Antroji pranešėjų grupė daugiausia dėmesio skyrė perkeltiesiems asmenims ir Ukrainos pilietinės visuomenės vaidmeniui užtikrinant, kad jų šalis ir toliau veiktų krizės sąlygomis. Paskutinė grupė nagrinėjo, kaip ES pilietinė visuomenė gali padėti Ukrainai atsigauti ir ją remti laikydamasi ES vertybių ir normų, pavyzdžiui, teisinės valstybės, demokratijos ir skaidrumo principų, visų pirma atsižvelgiant į ES šalies kandidatės perspektyvą.
Daugiau informacijos apie šią konferenciją galima rasti jai skirtame Komiteto tinklalapyje. (ll)