Pagrindinė spalio mėn. EESRK plenariniame posėdyje vykusios diskusijos apie pramonės politiką tema buvo kaip geriausia užtikrinti Europos pramonės strateginį savarankiškumą.

Spalio 21 d. EESRK plenarinės sesijos metu buvo surengta diskusija, kurioje dalyvavo Harvardo universiteto Berkmano Kleino centro mokslininkė Padmashree Gehl Sampath. Buvo diskutuojama apie tai, kaip pramonės strategija gali padėti vykdyti dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, prisidėti prie Europos ekonomikos atsigavimo ir padidinti jos strateginį savarankiškumą ir atsparumą.

Vadovaujanti ekspertė technologijų, plėtros ir pasaulio politinės ekonomikos srityse Padmashree Gehl Sampath pasisakė už naujo tipo viešąją intervenciją, kuria būtų siekiama ne tik spręsti ekonomikos nepakankamumo klausimus, bet ir nukreipti technologinius pokyčius visuomenei naudingomis kryptimis.

„Metas drąsiai ir nestandartiškai permąstyti pramonės politiką“, – sakė ji. „Neturėtume kartoti praeities klaidų.“

Pirmasis žingsnis kuriant naująją pramonės politiką būtų pripažinti, kad verslumo, inovacijų ir konkurencingumo nuosmukį, stebimą išsivysčiusios ekonomikos šalyse, nuolat didina naujos technologinės paradigmos ir tendencijos įvairiuose sektoriuose ir procesuose. Neapibrėžtumas pasaulyje po COVID-19 protrūkio nėra tik pandemijos pasekmė.  Jį taip pat lemia įvairus duomenų tinklų, nesąžiningo skaitmeninės pertvarkos pastarųjų 15 metų naudos paskirstymo, spaudimo šalims dėl klimato kaitos ir energetikos pertvarkos bei pasaulinės prekybos ir tiekimo grandinių, kurios buvo kruopščiai kurtos nuo globalizacijos pradžios devintajame dešimtmetyje, sulėtėjimo (o kartais visiško nutrūkimo) poveikis.

Antrasis žingsnis būtų sukurti naują strategiją, paremtą trimis drąsiais pasiūlymais:

1) pripažinti, kad trys didžiosios ateities tendencijos – sveikatos priežiūra ir (arba) pasirengimas pandemijoms, energetikos pertvarka ir (arba) klimato srities veiksmai ir duomenų ekonomika – tarpusavyje yra labai susijusios, ir tuo pasinaudoti. Mums reikia ne tokios pramonės politikos, pagal kurią pirmenybė šioms didžiosioms tendencijoms būtų teikiama tuo pat metu skirtingomis kryptimis, o tokios, pagal kurią, atsižvelgiant į jas visas, būtų įgyvendinamas žiedinis pokyčių modelis;

2) skatinti dinamiškumą technologijų sektoriuje, didžiausią dėmesį skiriant rinkos išsaugojimui ir rinkos rezultatams – tai yra svarbesnis klausimas nei patekimas į rinką visuose šiuose svarbiuose sektoriuose, ypač farmacijos ir vakcinų sektoriuje, kur šiuo metu vyrauja stiprios oligopolinės tendencijos;
 
3) laikytis tikrai sektorinio požiūrio į pramonės politiką, neapsiribojant bendrais tikslais, pavyzdžiui, konkurencijos politika, nes, nors visuose šiuose sektoriuose naudojamos aukštosios technologijos, intensyviai vykdomi moksliniai tyrimai ir plėtra ir jie priklauso nuo naujovių bei atlygių, jie yra visiškai skirtingi.

P. Gehl Sampath, pavyzdžiui, paklausė, ar mes tikrai norime skatinti esamais privalumais grindžiamą sveikatos priežiūros rinką Europoje, ar ES galėtų remti viešosios paskirties sveikatos pramonės ekosistemos programą, panašią į programą „Operation Warp Speed“, sukurtą JAV iš karto po to, kai kilo COVID-19 pandemija. Ar Europa gali sudaryti palankesnes sąlygas esamų biotechnologijų įmonių privalumams stiprinti taikydama viešųjų investicijų programas, panašias į tas, kuriomis padedama kurti produktus?

Pastaruoju metu EESRK daug dirbo prie pramonės strategijos. Rengiama keletas internetinių seminarų, kurių metu bus nagrinėjami svarbiausi šiandieninės pramonės aspektai. Seminarų ciklas Kelias į mūsų pramonės ateitį bus užbaigtas 2022 m. kovo mėn. didele konferencija, kurioje EESRK savo išvadas aptars su ES pirmininkausiančia Prancūzija ir Europos Komisija. (dm)