EESRK info

Plenarinėje sesijoje vykusioje diskusijoje dėl būsimos ES prekybos politikos besikeičiančiame pasaulyje EESRK pabrėžė, kad tik atvira, sąžininga, įtraukia ir tvaria prekyba būtų užtikrintas atsparus atsigavimas ir įmonių bei žmonių gerovė. Komitetas taip pat pripažino svarbų Pasaulio prekybos organizacijos vaidmenį šioje srityje.

Prekybos padėtis pasaulyje rodo, kad atsigavimas tebėra įvairialypis.

EESRK pirmininkė Christa Schweng teigė: „Tarptautinė prekyba turėtų būti laisva, sąžininga, tvari ir nuspėjama. Tai labai svarbu mūsų įmonėms ir žmonėms. Tik tvari prekyba užtikrins atsparų ir tvarų atsigavimą po COVID-19 pandemijos.“

Spalio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) generalinio direktoriaus pavaduotoją, ambasadorių Jean-Marie Paugamą, kuris teigiamai įvertino tarptautinės prekybos sistemos atsparumą pandemijos metu: „Pradžioje daugėjo ribojamųjų priemonių prekybai, tačiau gana greitai valstybės pasirinko bendradarbiavimo ir palankesnių sąlygų sudarymo kelią.“

Su diskusijomis susijusia nuomone savo iniciatyva „Naujos kartos prekyba ir darnus vystymasis. 15 punktų veiksmų plano peržiūra“ EESRK siekia užtikrinti, kad šį kartą „vertybėmis grindžiamos prekybos darbotvarkės“ idėja būtų aiškiai išdėstyta kaip neatsiejama ES prekybos strategijos dalis.

Nuomonės pranešėja Tanja Buzek ypač pabrėžė, kad ne iki galo vykdomi darbo ir aplinkos klausimų skyriuose numatyti teisiškai privalomi įsipareigojimai: „Siūlome atlikti plataus užmojo peržiūrą, kuria būtų įtvirtintas modernizuotas sankcijomis grindžiamas vykdymo užtikrinimo metodas, numatant griežtesnę pilietinės visuomenės vykdomą stebėseną, novatoriškas priemones ir didesnį sverto poveikį prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyrių atžvilgiu.“

„Non aes sed fides“ – ne pinigai, bet pasitikėjimas

J. M. Paugam pirmenybę teikia pasitikėjimo sistema, kurį daugelis suinteresuotųjų subjektų ir valstybių ilgą laiką griovė, atkūrimui. „Pirmiausia turime atkurti minimalų pasitikėjimo lygį, nes be jo negali vykti jokios derybos“, – teigia J. M. Paugam ir aiškiai priduria, kad vertingiausias PPO turtas yra „non aes sed fides“ – ne pinigai, bet pasitikėjimas.

Remdamasis neseniai svetainėje „Borderlex“ paskelbtu Davido Henigo straipsniu ir jo pateiktais trimis galimais PPO „atgimimo, dezintegracijos arba regresijos“ scenarijais, J. M. Paugam pasirinko „rekonstrukcijos“ scenarijų. Todėl ES ir Europos pilietinė visuomenė turėtų aktyviai dalyvauti, nes, kaip teigia J. Buzek, „be pilietinės visuomenės tvarumo nėra“.

Baigdama renginį Ch. Schweng pareiškė: „Aktyvus visų organizuotos pilietinės visuomenės segmentų dalyvavimas ir pritarimas yra pagrindinis tvarios prekybos sistemos, kuri naudinga žmonėms, elementas“. (at)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai įvertino Europos Komisijos pateiktą naują ES strategiją dėl Šengeno erdvės ateities. Tačiau jis perspėjo, kad ES ir valstybės narės privalo laikytis Pagrindinių teisių chartijos ES ir nacionalinių sienų valdymo, policijos ir teisminio bendradarbiavimo bei migracijos ir prieglobsčio politikos srityse.

Spalio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje dėl naujosios strategijos Komitetas ragina imtis veiksmų po nerimą keliančių pranešimų apie pagrindinių teisių pažeidimus prie ES išorės sienų, kurie, EESRK nuomone, kelia ypač didelį susirūpinimą.

Nuomonės pranešėjas Ionuţ Sibian teigė: „Mes prašome Europos Komisijos ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros stebėti šias nerimą keliančias problemas ir jas spręsti, taip pat nedelsiant imtis tolesnių veiksmų reaguojant į pranešimus apie pagrindinių teisių pažeidimus.“

EESRK pažymėjo, kad pastaraisiais metais didelių problemų kilo nuoseklaus Šengeno erdvės taikymo srityje. Per 2015 m. pabėgėlių krizę atsiskleidė ES išorės sienų ir migracijos valdymo metodo trūkumai, o COVID-19 pandemija paskatino laikinai atkurti vidaus sienas. Šengeno erdvės sutrikimai pakenkė įmonėms, darbuotojams, pasienio bendruomenėms ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui.

EESRK pabrėžė, kad Komisija turėtų reguliariai ir atidžiai stebėti ir vertinti šį sienų atkūrimo poreikį ir mastą, o prireikus imtis veiksmų.

Nuomonėje Komitetas taip pat paragino Tarybą imtis skubių veiksmų, kad Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Rumunija galėtų visapusiškai taikyti Šengeno sutartį.

„Žmonės Kipre, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Kroatijoje vis dar nevisapusiškai naudojasi savo, kaip ES piliečių, teisėmis, nes nepriklauso Šengeno erdvei. Komitetas remia šių šalių įtraukimą. Šios šalys noriai dalyvautų, o Bulgarija, Kroatija ir Rumunija jau kontroliuoja savo išorės sienas pagal Šengeno sienų kodeksą“, – teigė I. Sibian.

EESRK tvirtai remia Šengeno sienų kodekso atnaujinimą, atsižvelgiant į per pandemiją įgytą patirtį. Jis taip pat ragina stiprinti Konsultacinį forumą pagrindinių teisių klausimams svarstyti ir per EESRK įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę. (ll)

Pagrindinė spalio mėn. EESRK plenariniame posėdyje vykusios diskusijos apie pramonės politiką tema buvo kaip geriausia užtikrinti Europos pramonės strateginį savarankiškumą.

Spalio 21 d. EESRK plenarinės sesijos metu buvo surengta diskusija, kurioje dalyvavo Harvardo universiteto Berkmano Kleino centro mokslininkė Padmashree Gehl Sampath. Buvo diskutuojama apie tai, kaip pramonės strategija gali padėti vykdyti dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, prisidėti prie Europos ekonomikos atsigavimo ir padidinti jos strateginį savarankiškumą ir atsparumą.

Vadovaujanti ekspertė technologijų, plėtros ir pasaulio politinės ekonomikos srityse Padmashree Gehl Sampath pasisakė už naujo tipo viešąją intervenciją, kuria būtų siekiama ne tik spręsti ekonomikos nepakankamumo klausimus, bet ir nukreipti technologinius pokyčius visuomenei naudingomis kryptimis.

„Metas drąsiai ir nestandartiškai permąstyti pramonės politiką“, – sakė ji. „Neturėtume kartoti praeities klaidų.“

Pirmasis žingsnis kuriant naująją pramonės politiką būtų pripažinti, kad verslumo, inovacijų ir konkurencingumo nuosmukį, stebimą išsivysčiusios ekonomikos šalyse, nuolat didina naujos technologinės paradigmos ir tendencijos įvairiuose sektoriuose ir procesuose. Neapibrėžtumas pasaulyje po COVID-19 protrūkio nėra tik pandemijos pasekmė.  Jį taip pat lemia įvairus duomenų tinklų, nesąžiningo skaitmeninės pertvarkos pastarųjų 15 metų naudos paskirstymo, spaudimo šalims dėl klimato kaitos ir energetikos pertvarkos bei pasaulinės prekybos ir tiekimo grandinių, kurios buvo kruopščiai kurtos nuo globalizacijos pradžios devintajame dešimtmetyje, sulėtėjimo (o kartais visiško nutrūkimo) poveikis.

Antrasis žingsnis būtų sukurti naują strategiją, paremtą trimis drąsiais pasiūlymais:

1) pripažinti, kad trys didžiosios ateities tendencijos – sveikatos priežiūra ir (arba) pasirengimas pandemijoms, energetikos pertvarka ir (arba) klimato srities veiksmai ir duomenų ekonomika – tarpusavyje yra labai susijusios, ir tuo pasinaudoti. Mums reikia ne tokios pramonės politikos, pagal kurią pirmenybė šioms didžiosioms tendencijoms būtų teikiama tuo pat metu skirtingomis kryptimis, o tokios, pagal kurią, atsižvelgiant į jas visas, būtų įgyvendinamas žiedinis pokyčių modelis;

2) skatinti dinamiškumą technologijų sektoriuje, didžiausią dėmesį skiriant rinkos išsaugojimui ir rinkos rezultatams – tai yra svarbesnis klausimas nei patekimas į rinką visuose šiuose svarbiuose sektoriuose, ypač farmacijos ir vakcinų sektoriuje, kur šiuo metu vyrauja stiprios oligopolinės tendencijos;
 
3) laikytis tikrai sektorinio požiūrio į pramonės politiką, neapsiribojant bendrais tikslais, pavyzdžiui, konkurencijos politika, nes, nors visuose šiuose sektoriuose naudojamos aukštosios technologijos, intensyviai vykdomi moksliniai tyrimai ir plėtra ir jie priklauso nuo naujovių bei atlygių, jie yra visiškai skirtingi.

P. Gehl Sampath, pavyzdžiui, paklausė, ar mes tikrai norime skatinti esamais privalumais grindžiamą sveikatos priežiūros rinką Europoje, ar ES galėtų remti viešosios paskirties sveikatos pramonės ekosistemos programą, panašią į programą „Operation Warp Speed“, sukurtą JAV iš karto po to, kai kilo COVID-19 pandemija. Ar Europa gali sudaryti palankesnes sąlygas esamų biotechnologijų įmonių privalumams stiprinti taikydama viešųjų investicijų programas, panašias į tas, kuriomis padedama kurti produktus?

Pastaruoju metu EESRK daug dirbo prie pramonės strategijos. Rengiama keletas internetinių seminarų, kurių metu bus nagrinėjami svarbiausi šiandieninės pramonės aspektai. Seminarų ciklas Kelias į mūsų pramonės ateitį bus užbaigtas 2022 m. kovo mėn. didele konferencija, kurioje EESRK savo išvadas aptars su ES pirmininkausiančia Prancūzija ir Europos Komisija. (dm)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto surengtoje konferencijoje dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo išryškėjo rimti pažeidimai ir neigiamos tendencijos keturiose srityse, kurioms taikomas Europos teisinės valstybės mechanizmas (teisingumas, korupcija, žiniasklaida, stabdžių ir atsvarų sistema). EESRK pabrėžė, kad pilietinė visuomenė yra aktyvi dalyvė ginant šį pagrindinį ES principą.

EESRK Pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų ad hoc grupės pirmininkas Cristian Pîrvulescu pabrėžė pilietinės visuomenės vaidmenį: „Mes nesikreipiame į pilietinės visuomenės atstovus dėl paties principo taikymo, mes įsiklausome į pilietinę visuomenę, nes jos indėlis sprendžiant šiuos esminius klausimus yra labai svarbus.“

EESRK pirmininkės pavaduotoja Giulia Barbucci pareiškė, kad „ES teisinis ir politinis atsakas negali būtų vykdomas atskirai. Taip pat turime labiau įtraukti pilietinės visuomenės veikėjus, nes jie yra tiltas tarp plačiosios visuomenės lūkesčių ir institucijų“.

Tačiau dėl dabartinės sveikatos krizės ir priemonių, kurių ėmėsi valdžios institucijos, sustiprėjo šioje srityje jau esami išbandymai. 2021 m. liepos mėn. Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ne tik į šias neigiamas tendencijas, bet ir į kai kuriuos teigiamus pokyčius tam tikrose valstybėse narėse.
Už užsienio reikalus atsakingas Slovėnijos valstybės sekretorius Gašper Dovžan pridūrė, kad „pagarba teisinės valstybės principui niekada neturėtų būti dilema ar nukentėti dėl krizės.“

Vis dėlto, kaip teigė Matthew Caruana Galizia, „dar daug reikia nuveikti ir laukia ilgas kelias“. Jo motina, Maltos žurnalistė Daphne Caruana Galizia, buvo nužudyta tiriant korupcijos, pinigų plovimo ir organizuoto nusikalstamumo bylas. „Mano motina, deja, yra geras pavyzdys to, kad teisinės valstybės principo trūkumai ir plačiai paplitusi korupcija yra nusikaltimai, pareikalaujantys aukų.“

Dalyviai sutarė, kad teisinės valstybės principas yra gyvybiškai svarbus visos ES veikimui, įskaitant jos patikimumą, atsparumą ir tarpusavio pasitikėjimą.

Kaip apibendrino Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo atstovė Debbie Kohner, visi keturi Europos teisinės valstybės mechanizmo ramsčiai – teisingumo sistema, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas, kovos su korupcija sistemos ir kitos stabdžių ir atsvarų sistemos – yra tarpusavyje susiję.
Nicole Romain iš ES pagrindinių teisių agentūros taip pat pabrėžė, kad visi instituciniai subjektai turėtų labiau stengtis informuoti visuomenę apie pagrindines teises ir teisinės valstybės principą.

Europos federalistų frakcijos atstovė Eszter Nagy tvirtino, kad atėjo laikas ES visapusiškai pasinaudoti visomis savo priemonėmis, pradedant teisinės valstybės principo laikymosi susiejimu su biudžetu. (at)

Įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus (NEGADP) daugumoje ES valstybių narių reikia aiškesnių valdymo sistemų. Atsakomybės paskirstymas centriniu, regioniniu ir vietos lygmenimis vis dar neaiškus. EESRK atkreipia dėmesį į problemą, o nuomonėje dėl 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos, kuri buvo priimta spalio mėn. plenarinėje sesijoje ir kurią parengė pranešėjas Gonçalo Lobo Xavier, pabrėžia, kad nėra pakankamai aišku, kokie yra tinkami mechanizmai, skirti įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius į NEGADP įgyvendinimo, stebėsenos ir koregavimo etapus.

EESRK apie šį klausimą jau kalbėjo vasario mėn. rezoliucijoje, tačiau, nepaisant Europos Komisijos pastangų, padėtis nesikeičia. Todėl EESRK primygtinai ragina atidžiau išnagrinėti šiuos esminius ES ekonomikos gaivinimo aspektus.

„Mes atkreipiame dėmesį į būtinybę įvertinti pažangą įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Mums reikia gerų stebėsenos rodiklių, nes jie yra itin svarbūs nustatant būsimos ES plėtros ir jos ekonomikos gaivinimo kryptį. Valstybės narės turi tinkamai reaguoti į šį uždavinį: mums reikia drąsos, kad piliečiai suprastų, kokie didžiuliai sunkumai laukia ateityje“, – debatų metu kalbėjo G. Lobo Xavier.

Kristi Sõber parengtoje nuomonėje dėl 2021 m. euro zonos ekonominės politikos, EESRK taip pat pažymi, kad pandemija dar nesibaigė ir kad jos ekonominis poveikis bus jaučiamas kelerius metus. Todėl reikia imtis specialių, naujų nepaprastosios situacijos ekonominės politikos priemonių. ES ir euro zonos ekonomika vėl sparčiai auga. Tačiau kartu ES išgyvena sunkiausią laikotarpį per visą Europos integracijos ekonominę istoriją. Šiuo kritiniu metu tik valdžios sektoriaus išlaidos gali padėti sušvelninti padėtį.

EESRK palankiai vertina greitą reakciją kovojant su pandemija ES ir nacionaliniu lygmenimis ir palankiai vertina tai, kad bendros pastangos tapo svarbia ekonomikos gaivinimo strategijos dalimi. Plenariniame posėdyje K. Sõber teigė: „Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva ypač pirmąjį 2020 m. pusmetį padėjo sušvelninti labai sunkią ekonominę padėtį, daugiausia stabilizuojant rinkas, darbo vietas ir gyventojų pajamas. Po šio pirmojo žingsnio sekė priemonė „NextGenerationEU“ – tvirta ir nepaprastai inovatyvi fiskalinė pagalba. Abi iniciatyvos buvo greitas ir lankstus atsakas į pandemiją.“ (mp)

Europos Komisija turėtų siekti pažangos vertinant naujų 5G ir 6G technologijų daugiasektorinį poveikį. Reikia priemonių ir įrankių, kurie galėtų padėti sumažinti riziką ir pažeidžiamumą. Dumitru Fornea parengtame nuomonės projekte, kurį asamblėja priėmė spalio mėn. plenarinėje sesijoje, EESRK laikosi tvirtos pozicijos ir pažymi, kad diskusijos dėl 5G tinklų diegimo virto prieštaringomis ir politinėmis diskusijomis, tačiau nepaisant to, reikia išsiaiškinti socialinius, sveikatos ir aplinkosaugos klausimus, įtraukiant piliečius ir visus susijusius subjektus.

Per plenarinį posėdį Dumitru Fornea pažymėjo, kad „sparti skaitmeninė pertvarka ir elektroninių ryšių plėtra daro didelį poveikį ekonomikai ir visai visuomenei. Atsakingai naudodama šias technologijas, žmonija turi istorinę galimybę sukurti geresnę visuomenę, tačiau kartu be deramo stropumo ir demokratinės kontrolės mūsų bendruomenės ateityje gali susidurti su rimtais iššūkiais administruojant šias technologines sistemas.“

Pandemija parodė, kad elektroninių ryšių infrastruktūra atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje ir gali labai pagerinti piliečių gyvenimo kokybę, o tai turi tiesioginės įtakos kovai su skurdu. Tačiau galimas pavojus turi būti nuolat vertinamas. Todėl EESRK rekomenduoja Europos ir nacionalinėmis lėšomis finansuoti gilesnius daugiadalykius mokslinius tyrimus ir poveikio žmonėms ir aplinkai studijas bei skleisti rezultatus šviečiant visuomenę ir sprendimus priimančius asmenis. (mp)

Naujoji Europos Komisijos iniciatyva, kuria siekiama paspartinti tvarių aviacinių degalų rinkos augimą, yra žingsnis teisinga kryptimi, tačiau ją reikia iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas nesukuriant iškraipymų. Tai pagrindinė mintis, išdėstyta spalio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje dėl iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“ pasiūlymo, kurios pranešėjas – Thomas Kropp.

„Tikra tiesa, kad tvarūs aviaciniai degalai, jeigu jų būtų pagaminama pakankamai ir juos galėtų naudoti visos oro transporto bendrovės, leistų gerokai sumažinti šio sektoriaus išmetamą CO₂ kiekį. Tačiau neaišku, ar Komisijos pasirinktas metodas užkirstų kelią konkurencijos iškraipymams“, – teigė Thomas Kropp.

Aviacija yra tarptautinis paslaugų sektorius, apimantis dvi atskiras skirtingos dinamikos rinkas: pirmoji – tai EEE bendroji Europos rinka, antroji –tarptautiniu mastu reguliuojama rinka. Komisijos pasiūlymo projekte šis skirtumas turėtų būti aiškiai atspindėtas, taip pat turi būti siekiama EEE viduje išlaikyti vienodas sąlygas, kartu aktyviai skatinti pasauliniu mastu taikomų tvarumo standartų patvirtinimą.

Išmetamo CO₂ kiekio klausimu Thomas Kropp parengė nuomonę „Pranešimas dėl Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemos (CORSIA)“, kuri taip pat buvo priimta spalio mėn. plenarinėje sesijoje. Šiame dokumente EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui iš dalies pakeisti Direktyvos 2003/87/EB nuostatas dėl pranešimo apie kompensavimą 2021 m. ir remia skubų jo priėmimą, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas. (mp)

Pastarojo meto įvykiai, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, ekstremalios oro sąlygos dėl klimato pokyčių, kibernetiniai išpuoliai ir „Brexit’as“ rodo, kad būtina permąstyti prioritetus ir didinti ES maisto sistemų atsparumą ir tvarumą, stiprinant savarankiškumą. Daugybei ES piliečių apsirūpinimas maistu nėra savaime suprantamas dalykas.

EESRK nuomone, itin svarbu parengti priemonių rinkinį, į kurį būtų įtrauktos rizikos valdymo priemonės, skirtos padėti maisto tiekimo grandinėms susidoroti su ekstremaliomis situacijomis, kad valdžios institucijos, ūkininkai ir pramonė galėtų imtis neatidėliotinų veiksmų.
EESRK nuomonėje savo iniciatyva Strateginis savarankiškumas, aprūpinimas maistu ir tvarumas siūlo apibrėžti atvirą strateginį savarankiškumą, taikomą maisto sistemoms, kurios yra grindžiamos maisto produktų gamyba, darbo jėga ir sąžininga prekyba, siekiant bendro tikslo – užtikrinti visų ES piliečių aprūpinimą maistu ir tvarumą, įgyvendinant sąžiningą, sveiką, tvarią ir atsparią maisto tiekimo grandinę.
„Ūkiai, derlinga žemės ūkio paskirties žemė ir vanduo yra strateginis turtas ir turi būti saugomi visoje ES: jie sudaro mūsų atviro strateginio savarankiškumo maisto srityje pagrindą“, – pabrėžė šios EESRK nuomonės pranešėjas Klaas Johan Osinga.

EESRK ragina politikos formuotojus įgyvendinti išsamią ir holistinę strategiją, pagal kurią būtų skatinama subalansuota, darni, teisinga ir tvari kaimo ir miesto plėtra. Tai reiškia, kad reikia remtis vietos bendruomenėmis, skatinti tradicines pramonės šakas ir kurti naują ekonominę veiklą bei darbo galimybes kaimo vietovėse, kartu skatinant sinergiją su miesto teritorijomis.

EESRK nuomonėje „Holistinės tvarios kaimo ir miesto plėtros strategijos kūrimas“ pateikiamos kelios rekomendacijos, grindžiamos daugiašalių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu ir principu „iš apačios į viršų“, kurie yra pagrindiniai veiksniai siekiant užtikrinti kaimo politikos tvarumą ir vietos lygmens atsakomybę už šią politiką.

Horizontaliojo koordinavimo ir specialiai pritaikytos politikos vykdymas yra labai svarbūs

„Būtina siekti, kad į įvairių politikos sričių, darančių poveikį kaimo vietovėms, veiksmus ir finansavimą būtų taikomas integruotas požiūris. Tai yra būtina, siekiant užtikrinti, kad kaimo vietovės būtų ne tik tvarios, bet ir patrauklios gyventi. Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse bus vertinama atsižvelgiant į didėjantį jose gyvenančio jaunimo skaičių ir naujas iniciatyvas, kuriomis užtikrinamos kokybiškos ir gerai apmokamos darbo vietos“, – pabrėžė pranešėjas Josep Puxeu Rocamora. (mr)

ES fiskalinę sistemą reikia persvarstyti. Tai būtina ne tik siekiant vidutinės trukmės laikotarpiu stabilizuoti ekonomiką, bet ir norint finansuoti socialinę ir ekologinę ekonomikos pertvarką ir užtikrinti visišką užimtumą, aukštos kokybės darbo vietas ir teisingą pertvarką. Dominikos Biegon parengtoje nuomonėje, kurią asamblėja priėmė spalio mėn. plenarinėje sesijoje, laikomasi aiškios pozicijos: Europos Komisija turi kuo greičiau persvarstyti ES ekonominio valdymo sistemą.

Diskusijos metu D. Biegon pasakė: „EESRK siūlo pragmatiškai spręsti ES fiskalinės sistemos ateities klausimą. Mūsų nuomonėje parodoma, kaip diskusijose dėl valstybės skolos galima įveikti ideologinius skirtumus. ES fiskalines taisykles galima reikšmingai pagerinti nekeičiant ES sutarčių. Galime panaikinti nuolatinį viešųjų investicijų stygių ir suteikti valstybėms narėms daugiau veiksmų laisvės, kad jos galėtų ateityje tinkamai spręsti ekonomikos nuosmukio problemas nekeliant pavojaus fiskaliniam tvarumui. ES institucijos neturėtų gaišti laiko ir kuo greičiau pasiūlyti reformas tvariam atsigavimui ir teisingai pertvarkai užtikrinti.“