Išskirtinis interviu su tyrimų žurnalistu ir Maltoje veikiančios organizacijos „Daphne Caruana Galizia Foundation“ direktoriumi Matthew Caruana Galizia.
„Dirbu Maltoje veikiančioje organizacijoje „Daphne Caruana Galizia Foundation“, pavadintoje mano motinos Daphne vardu. Ji 30 metų dirbo žurnaliste ir tyrė aukšto lygio korupcijos atvejus ir socialines problemas Maltoje. 2017 m. spalio 16 d. ji buvo nužudyta vieno iš savo svarbiausių tyrimų metu. Aš buvau tos žmogžudystės liudininkas. Nuo tada kartu su šeima kovojame už teisingumą mano mamai.“
EESRK info: Ar žurnalistų padėtis pagerėjo po to, kai buvo nužudyta Jūsų motina?
Matthew Caruana Galizia: Komisija iš naujo pripažino visų žurnalistų tyrimų ir problemų, su kuriomis jie susiduria, svarbą. Einame teisingu keliu, bet nemanau, kad tyrimus atliekančių žurnalistų padėtis pakankamai pagerėjo.
Žurnalistai neabejotinai tobulėja tirdami organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo atvejus. Jie dirba veiksmingiau bendradarbiaudami tyrimų metu.
„Pandora Papers“ – naujausias, neįtikėtinai veiksmingas ir gerai struktūrizuotas tyrimas. Jame dirbę žmonės atliko neįtikėtiną darbą, nors ir turėjo mažai išteklių, tačiau mūsų darbas netapo lengvesnis, nes visame pasaulyje valdžios institucijos nespėja kovoti su korupcija.
Visame pasaulyje per lėtai kuriami nauji įrankiai, kuriuos būtų galima naudoti kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Todėl žurnalistams, skelbiantiems korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo įrodymus ir ataskaitas, ir toliau kyla didelis pavojus.
Kaip pilietinė visuomenė gali paremti tyrimų žurnalistus?
Labai didelės ir gerai finansuojamos pilietinės visuomenės organizacijos gali finansuoti tyrimus ir paremti laisvai samdomus žurnalistus, atliekančius svarbius tyrimus.
Žmogaus teisių organizacijos garsiai kalba apie saviraiškos teisės pažeidimus ir apie teisinį persekiojimą, naudojamą siekiant nutildyti žurnalistus.
Taigi, mano šeima sulaukė didelės pilietinės visuomenės organizacijų paramos. Jei jos nebūtume sulaukę, nebūtume taip pasistūmėję kovodami už teisingumą mano motinai.
Žinoma, tos pilietinės visuomenės organizacijos priklauso nuo Europos institucijų, Europos organizacijų, privačių asmenų, narysčių ir kitokių rūšių finansavimo.
NVO yra juodinamos ir diskredituojamos. Jos taip pat yra tapę taikiniu. Todėl jas taip pat turime saugoti.
Ką dar Europos Sąjunga gali padaryti, kad parodytų savo įsipareigojimą saugoti spaudos laisvę?
Tikiu, kad pasikeitus Europos Komisijos vadovams, žurnalistai ir žmonės, dirbantys žmogaus teisių srityje, saviraiškos teisės gynėjai galės pasikliauti Komisija, o mes visi galėsime pasikliauti Europos Parlamentu, kuris ką tik įsteigė premiją, pavadintą mano motinos vardu – Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premiją.
Tai aiškiai parodo vienos iš svarbiausių ES institucijų tikrą, veiksmingą ir materialią paramą tiriamajai žurnalistikai.
Mano manymu, institucijoms trukdo ES valstybės narės, kurios, pavyzdžiui, neįgyvendina Pranešėjų apsaugos direktyvos ir Kovos su pinigų plovimu direktyvų.
Pavyzdžiui, kai kurios Europos Sąjungos šalys neturi viešųjų registrų, kuriuose saugoma informacija apie bendrovių valdymą. Viena iš jų yra Kipras. Todėl žurnalistams yra sunkiau atlikti savo darbą.
Aš tikrai noriu užtikrinti, kad mano mama nebūtų mirusi veltui. Mane labiausiai motyvuoja noras, kad iš mano motinos nužudymo būtų pasimokyta ir kad tai daugiau nepasikartotų. Turiu omenyje, kad tai jau pasikartojo, todėl mūsų dar laukia ilgas kelias. Ján Kuciak buvo nužudytas, o taip pat ir žurnalistas Graikijoje ir dar vienas žurnalistas Nyderlanduose. Mūsų laukia ilgas kelias, bet jis yra teisingas. Privalome juo eiti toliau.