Įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus (NEGADP) daugumoje ES valstybių narių reikia aiškesnių valdymo sistemų. Atsakomybės paskirstymas centriniu, regioniniu ir vietos lygmenimis vis dar neaiškus. EESRK atkreipia dėmesį į problemą, o nuomonėje dėl 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos, kuri buvo priimta spalio mėn. plenarinėje sesijoje ir kurią parengė pranešėjas Gonçalo Lobo Xavier, pabrėžia, kad nėra pakankamai aišku, kokie yra tinkami mechanizmai, skirti įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius į NEGADP įgyvendinimo, stebėsenos ir koregavimo etapus.

EESRK apie šį klausimą jau kalbėjo vasario mėn. rezoliucijoje, tačiau, nepaisant Europos Komisijos pastangų, padėtis nesikeičia. Todėl EESRK primygtinai ragina atidžiau išnagrinėti šiuos esminius ES ekonomikos gaivinimo aspektus.

„Mes atkreipiame dėmesį į būtinybę įvertinti pažangą įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Mums reikia gerų stebėsenos rodiklių, nes jie yra itin svarbūs nustatant būsimos ES plėtros ir jos ekonomikos gaivinimo kryptį. Valstybės narės turi tinkamai reaguoti į šį uždavinį: mums reikia drąsos, kad piliečiai suprastų, kokie didžiuliai sunkumai laukia ateityje“, – debatų metu kalbėjo G. Lobo Xavier.

Kristi Sõber parengtoje nuomonėje dėl 2021 m. euro zonos ekonominės politikos, EESRK taip pat pažymi, kad pandemija dar nesibaigė ir kad jos ekonominis poveikis bus jaučiamas kelerius metus. Todėl reikia imtis specialių, naujų nepaprastosios situacijos ekonominės politikos priemonių. ES ir euro zonos ekonomika vėl sparčiai auga. Tačiau kartu ES išgyvena sunkiausią laikotarpį per visą Europos integracijos ekonominę istoriją. Šiuo kritiniu metu tik valdžios sektoriaus išlaidos gali padėti sušvelninti padėtį.

EESRK palankiai vertina greitą reakciją kovojant su pandemija ES ir nacionaliniu lygmenimis ir palankiai vertina tai, kad bendros pastangos tapo svarbia ekonomikos gaivinimo strategijos dalimi. Plenariniame posėdyje K. Sõber teigė: „Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva ypač pirmąjį 2020 m. pusmetį padėjo sušvelninti labai sunkią ekonominę padėtį, daugiausia stabilizuojant rinkas, darbo vietas ir gyventojų pajamas. Po šio pirmojo žingsnio sekė priemonė „NextGenerationEU“ – tvirta ir nepaprastai inovatyvi fiskalinė pagalba. Abi iniciatyvos buvo greitas ir lankstus atsakas į pandemiją.“ (mp)