Iš beveik 500 mln. ES gyvenančių žmonių maždaug pusė yra moterys. Be to, remiantis 2014 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimu, maždaug trečdalis moterų ES tam tikru gyvenimo momentu patyrė smurtą vien dėl to, kad jos yra moterys.

Čia mes kalbame apie tai, kad smurtas prieš moteris yra epideminio pobūdžio: moterys patiria smurtą santykiuose, šeimoje, darbe, gatvėje ir t. t. Tai tam tikra terorizmo prieš moteris forma, nuo kurios kasmet nukenčia tūkstančiai moterų: jos nužudomos, sužeidžiamos, su jomis blogai elgiamasi, jos žeminamos, prievartaujamos, užpuolamos, įžeidinėjamos, užgauliojamos, joms grasinama ir t. t.

Todėl smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių klausimas, t. y. pažeidžiamos žmogaus teisės vien dėl to, kad jos yra moterys: pažeidžiama teisė į fizinę ir psichinę neliečiamybę, teisė į saugumą, teisė į nediskriminavimą, teisė į privatų gyvenimą ir kt.

Todėl valstybių narių valdžios institucijų ir ES institucijų atsakomybė – ginti moterų žmogaus teises: kovo 8 d. – tarptautinę Moters dieną Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl direktyvos yra svarbus ir labai reikalingas pirmasis žingsnis šia kryptimi.

EESRK palankiai vertina teisėkūros naujovę – direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris, grindžiamą tarpsektoriniu požiūriu. Tokia direktyva yra labai reikalinga visuomenei.

Be to, atsižvelgiant į moterų patiriamo įvairių formų smurto mastą ir apimtį, būtina, kad kovos su juo politika būtų ne neutrali, o kuriama atsižvelgiant į aiškią ir nedviprasmišką lyčių perspektyvą, parengta taip, kad būtų lengviau suprasti jos būtinumą ir veiksmingumą.

Būtina ES lygmeniu pradėti diskusiją dėl smurto prieš moteris, sukurti mechanizmus, skirtus apibrėžti elgesį, už kurį galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, t. y. smurtą, ir nustatyti sankcijas bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Vis dėlto taip pat būtina nustatyti procedūras nukentėjusioms moterims apsaugoti ir užtikrinti galimybes saugiai ir patikimai kreiptis į teismą, taip pat joms suteikti paramą ir numatyti integracijos mechanizmus.

EESRK siūlo, kad į socialinį dialogą ir kolektyvines derybas būtų įtrauktos konkrečios priemonės siekiant užtikrinti, kad smurto prieš moteris aukos išlaikytų savo darbo vietas, o darbo neturinčios nukentėjusios moterys būtų integruotos į darbo rinką.

Taip pat visi suprantame, kad socialinių problemų neįmanoma išspręsti vien teismuose, kad sankcijos negali būti vienintelė išeitis ir kad tam reikalingas daugiadalykis mokymas bei informuotumo didinimo politika: turėtume pasitelkę švietimą ir kultūrą užkirsti kelią smurtautojų atsiradimui, užtikrindami švietimą vienodomis sąlygomis ir gerbdami įvairovę.

Atsižvelgiant į švietimo reikšmę formuojant lyčių vaidmenis ir stereotipus, jo prevencinis vaidmuo, visų pirma per visapusišką švietimą lytiškumo srityje, turėtų būti numatytas visuose švietimo etapuose, o į institucinį bendradarbiavimą turėtų būti aiškiai įtrauktas švietimo bendruomenės, pilietinės visuomenės organizacijų (visų pirma feministinių asociacijų), socialinių partnerių ir paveiktų bendruomenių dalyvavimas.

Galiausiai EESRK yra labai susirūpinęs, kad kraštutiniai dešinieji užsibrėžė tikslą nepritarti pasiūlymams dėl lyčių lygybės. Komitetas ypač susirūpinęs dėl sistemingo struktūrinio smurto prieš moteris, kurį jos patiria vien dėl to, kad yra moterys, neigimo. Toks neigimas ne tik apsunkina lygiavertį moterų ir vyrų sambūvį, bet ir taip kėsinamasi į ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes ir principus.