EESRK info

Šiais metais EESRK pilietinės visuomenės premija bus teikiama už geresnės ateities jaunimui kūrimą ir pagalbą nukentėjusiesiems nuo karo Ukrainoje. 

EESRK jau priima paraiškas dėl 2022 m. pilietinės visuomenės premijos, kuria bus apdovanojami novatoriški ir kūrybiški projektai ir iniciatyvos dviejose kategorijose: jaunimo įgalėjimas ir pagalba Ukrainiečių civiliams, nukentėjusiems nuo siaubingų įvykių karo niokojamoje tėvynėje.

Bendras konkurso prizinis fondas – 60 000 EUR. Jis bus paskirstytas ne daugiau kaip šešiems nugalėtojams, apdovanojant po tris iš kiekvienos kategorijos. 

Pirmos kategorijos tema – jaunimo įgalėjimas. EESRK išrinks nugalėtojus, vykdančius projektus, kuriais siekiama kurti geresnę ateitį Europos jaunimui ir kartu su juo. Projektais turėtų būti siekiama atliepti konkrečius jaunųjų europiečių poreikius ir prisidėti prie jaunimo įgalėjimo ir dalyvavimo ekonominiame ir socialiniame gyvenime. 

Antros kategorijos tema – Europos pilietinė visuomenė už Ukrainą. Šiuo apdovanojimu EESRK norėtų padėkoti visiems vietoje veikiantiems asmenims, kurie kasdien teikia humanitarinę pagalbą Ukrainos gyventojams ir kurie padeda pabėgėliams tiek jiems atvykus, tiek jiems integruojantis į Europos visuomenę.

Konkurse dėl premijos gali dalyvauti visos pilietinės visuomenės organizacijos, privatūs asmenys ir privačios įmonės, vykdančios ne pelno iniciatyvas. Visos iniciatyvos ir projektai turi būti vykdomi Europos Sąjungoje, išskyrus antros kategorijos, kurie gali būti vykdomi ir Ukrainoje. 

Paraiškų pateikimo terminas – 2022 m. birželio 31 d. 10.00 val. (Briuselio laiku).

Apdovanojimų įteikimo ceremonija – 2022 m. gruodžio 14–15 d., Briuselis

Visą reikalavimų sąrašą ir internetinę paraiškos formą rasite mūsų interneto svetainėje.

Šios pavyzdinės EESRK pilietinės visuomenės premijos tikslas – didinti informuotumą apie išskirtinį pilietinės visuomenės indėlį kuriant Europos tapatybę bei pilietiškumą ir propaguojant bendras vertybes, skatinančias Europos integraciją. (ll)

Likus vos savaitei iki ES Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo, EESRK priėmė rezoliuciją, kurioje tvirtai pritarė tam, kad Ukrainai būtų besąlygiškai suteiktas ES šalies kandidatės statusas, ir išreiškė Europos pilietinės visuomenės įsipareigojimą bendradarbiauti su ukrainiečiais padedant jiems atstatyti savo šalį.

Birželio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė antrą rezoliuciją dėl Ukrainos. Rezoliucijoje Ukraina – nuo pagalbos iki atstatymo. Europos pilietinės visuomenės pasiūlymai pabrėžiama, kad šiai šaliai turėtų būti leista prisijungti prie ES, kai tik ji atitiks visus narystės reikalavimus. Rezoliucijoje aiškiai nurodoma, kad šalies kandidatės statusas Ukrainai turi būti suteiktas nepakenkiant jau vykstančiam Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES procesui.

Kalbant apie šalies atstatymą, rezoliucijoje pabrėžiama, kad reikalinga skubi Europos ir tarptautinė finansinė pagalba siekiant užkirsti kelią visiškam Ukrainos ekonomikos sugriovimui. 

EESRK pirmininkė Christa Schweng teigė: „Rezoliucija siunčiame aiškią žinią Komisijai ir Tarybai Ukrainai suteikti šalies kandidatės statusą. Ukraina to nusipelnė, o jos žmonėms reikia suteikti aiškią europinę perspektyvą.“

Darbuotojų grupės pirmininkas Oliver Röpke nurodė: „Bendradarbiausime su Ukraina, kad ji imtųsi laipsniškų priemonių siekdama patenkinti Europos sutartyse nustatytus narystės ES reikalavimus“.

Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia teigė: „Raginame ES institucijas teikti konkretų skubų finansavimą MVĮ, kuriuo pirmiausia reikėtų siekti išsaugoti MVĮ, o vėliau – padėti joms augti“.

Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland pabrėžė: „Planuojant, įgyvendinant ir stebint ES ir nacionalinę humanitarinę pagalbą Ukrainai, daugiausiai dėmesio reikėtų skirti pilietinės visuomenės suinteresuotiesiems subjektams tiek vykstant karui, tiek atstatant šalį.

Organizacijos „Promote Ukraine“ pirmininkė Marta Barandiy teigė: „Mums reikia jūsų pagalbos atstatant šalį“, o NVO CORE ir „Funky Citizens“ vardu kalbėjusi Mariya Korolchuk savo labai emocingoje kalboje teigė, kad ukrainiečiai yra pasiryžę laimėti karą ir atstatyti Ukrainą.

Kalbėjęs Ukrainos atstovybės ES vadovas Vsevolod Chentsov padėkojo ES valstybėms narėms už solidarumą ir pabrėžė, kad ES šalies kandidatės statusas jiems yra gyvybiškai svarbus. (at)

Naujoje nuomonėje EESRK teigia, kad reikia stiprinti visą puslaidininkių vertės grandinę, įskaitant galutinius gamybos etapus, kuriuose COVID-19 taip pat atskleidė kritines spragas.

Birželio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė nuomonių rinkinį dėl iniciatyvos „Europos lustų aktas“. EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, kaip apskritai labai gerą iniciatyvą, skirtą COVID 19 pandemijos metu patirtoms kliūtims šalinti, tačiau pabrėžia, kad tam tikrose srityse Komisija turėtų siekti daugiau. 

EESRK visų pirma mano, kad norint pasiekti Europos pramonės strateginį atsparumą, reikia atsižvelgti į visą puslaidininkių sektorių: Komisijos principo „nuo laboratorijos iki gamyklos“ nepakanka, nes vertės kūrimo grandinė nesibaigia gamyba“, – pabrėžia Heiko Willems, EESRK nuomonės dėl Europos lustų akto pranešėjas.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad paskutiniai gamybos etapai – pakavimas, bandymai ir surinkimas – nėra visapusiškai aptarti. „Europos produkcija kartais siunčiama pakuoti į Pietryčių Aziją, o paskui gabenama atgal į Europą: tai nėra tinkamas požiūris į strateginį savarankiškumą, matant pavojus, su kuriais susidūrėme pastaraisiais metais“, – sako Dirk Bergrath, EESRK nuomonės dėl Europos puslaidininkių ekosistemos (Chips Act) pranešėjas.

Kartu svarbu, kad Europa išliktų atvira, nes lustų sektorius yra viena iš labiausiai globalizuotų vertės grandinių pasaulyje. Sukurti uždarą vertės grandinę ekonominiu požiūriu būtų nenaudinga. EESRK mano, kad reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp Europos pajėgumų didinimo ir partnerystės su bendraminčiais tarptautiniais partneriais. 

Siekdama sumažinti puslaidininkių trūkumą, ES turi išspręsti keletą svarbių klausimų: žaliavų prieinamumas, galimybė naudotis mokslinių tyrimų ir plėtros infrastruktūra, intelektine nuosavybe ir technologinėmis žiniomis ir kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumas. Šiam tikslui pasiekti būtinos didelės investicijos ir viešojo sektoriaus parama. Komisija planuoja ateinančiais metais surinkti 43 mlrd. EUR. Tačiau didelė šio biudžeto dalis jau skirta kitoms programoms, pavyzdžiui, programai „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programai, ir bus tik perskirstyta. 

„Kur yra nauji pinigai pramonei?“ – klausia Stoyan Tchoukanov, EESRK nuomonės dėl Lustų bendrosios įmonės pranešėjas. „Palyginkime šiuos skaičius su JAV, kurios 2021–2026 m. investuoja 52 mlrd. JAV dolerių, ir Kinija, siekiančiomis iki 2025 m. sutelkti 150 mlrd. JAV dolerių. Net tokia mažesnė šalis kaip Korėja iki 2030 m. planuoja investuoti 450 mlrd. JAV dolerių.“ 

ES turės rasti papildomų viešųjų lėšų, todėl EESRK ragina Komisiją patikslinti savo investicijų planus. Taip pat reikės padidinti privačias investicijas, kad būtų surinkta 43 mlrd. EUR. 

Komisija atveria duris valstybės pagalbai iki 100 proc. finansavimo trūkumo „pirmiesiems tokio pobūdžio“, t. y. Europoje dar neegzistuojantiems įrenginiams, siekiant remti technologijų segmentus, kurie yra ypač pažeidžiami dėl geopolitinių problemų ar strateginės svarbos. 

Trys pranešėjai sutinka, kad „jei Europa bus labai priklausoma ir stokos pajėgumų tose srityse, kuriose turi būti stipri, projektai taip pat turės būti finansuojami viešosiomis lėšomis, tačiau 100 proc. valstybės pagalbos atveju kyla pavojus, kad bus finansuojamas projektas, kuris iš tikrųjų nėra tvarus.“ Tokių įrenginių gyvybingumą būtina užtikrinti bent vidutinės trukmės laikotarpiu, vengiant lenktyniavimo dėl subsidijų, nesukuriant perteklinių pajėgumų ir rinkos iškraipymų.
 

Dėl valstybės remiamo migrantų instrumentalizavimo, kuriuo siekiama destabilizuoti ES, ir dėl precedento neturinčio pabėgėlių antplūdžio, kurį sukėlė karas Ukrainoje, reikia peržiūrėti Europos migracijos politiką. EESRK primygtinai teigia, kad, siekiant bendrai reaguoti į pabėgėlių krizes, būtinas valstybių narių solidarumas ir naštos pasidalijimas. Kartu Komitetas pabrėžia, kad reikia užtikrinti migrantų saugumą ir žmogaus teises. 

Birželio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje EESRK nuomonėje dėl naudojimosi migrantais kaip įrankiais nariai pabrėžė, kad ES atsakas į šią taktiką turėtų būti grindžiamas bendra, solidaria ir nuoseklia migracijos politika. 

Būsimas ir labai laukiamas specialus šios srities reglamentavimas turėtų užtikrinti solidarumu grindžiamą atsakomybės pasidalijimą tarp valstybių narių. 

Būtent dabar, kai vyksta karas Ukrainoje ir susiduriama su masiniais pabėgėlių srautais, tapo aišku, kad migracija daro poveikį visoms valstybėms narėms. Todėl reikėtų pakeisti naująjį Migracijos ir prieglobsčio paktą, kad būtų įgyvendinti būtini sisteminiai pokyčiai, sudarantys sąlygas plėtoti racionalią, teisėmis grindžiamą prieglobsčio ir migracijos politiką. 

EESRK nuomonės pranešėjas Stefano Palmieri pabrėžė: „Būtina toliau stiprinti Europos, kaip vietos, kurioje teikiama humanitarinė pagalba ir užtikrinamas žmogaus teisių laikymasis, reputaciją“.

Kalbėdamas apie „hibridines grėsmes“, kurias kelia trečiosios šalys siekdamos išbandyti ES vienybę, EESRK nuomonės bendrapranešėjis Pietro Vittorio Barbieri pažymėjo, kad žmonės yra ne grėsmė, o šios taktikos aukos. 

EESRK pabrėžė, kad nuo karo bėgantys migrantai yra labai pažeidžiami ir jiems reikia apsaugos, todėl humanitarinė pagalba turi atitikti ES teisės aktuose nustatytus standartus ir įsitvirtinusią paramos pažeidžiamiems asmenims praktiką. EESRK rekomenduoja užtikrinti teisingą, visapusišką ir neatidėliotiną instrumentalizuojamų migrantų teisių pripažinimą, vengiant administracinio netikrumo pilkųjų zonų. (at)

Pastaraisiais metais pilietinės visuomenės organizacijų bendros pastangos davė rezultatų, o Konferencijoje dėl Europos ateities pasiekta reikšmingų rezultatų europiečiams rūpimais klausimais. Tokiais žodžiais EESRK pirmininkė Christa Schweng pasveikino 2022 m. birželio 15 d. vykusioje EESRK plenarinėje sesijoje dalyvavusią už demokratiją ir demografiją atsakingą Europos Komisijos pirmininko pavaduotoją Dubravka Šuica.

„Buvo priimti keturiasdešimt devyni pasiūlymai, kuriuose atsižvelgiama į piliečių rekomendacijas ir visų suinteresuotųjų subjektų pasiūlymus. Juose yra daug į ateitį orientuotų tikslų, pavyzdžiui, aiškiai įgalinti EESRK, kaip dalyvaujamosios demokratijos veiklos tarpininką ir garantą“, – sakė Christa Schweng.

Ji pridūrė, kad šiuo metu reikia atremti du iššūkius: rasti geriausią įmanomą būdą remti struktūrinį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir imtis tolesnių veiksmų, susijusių su konferencija, užtikrinant, kad grįžtamoji informacija būtų išsami, suprantama, skaidri ir pateikiama internetinės suvestinės ir visuotinio periodinio vertinimo forma.

Dubravka Šuica pabrėžė, kad „Komitetas yra esminė demokratinės ekosistemos dalis, jis stiprina pasitikėjimą ir mažina atotrūkį tarp piliečių ir institucijų. Šiuo metu labai svarbu, kad europiečiams suteiktume grįžtamąją informaciją apie šią unikalią demokratinę veiklą. Komisija visada rems tuos, kurie nori reformuoti ES, kad ji veiktų geriau. Tačiau Sutarties pakeitimas neturėtų būti savitikslis; yra daug dalykų, kuriuos galima ir reikės padaryti pagal galiojančias sutartis."

Paskelbdama apie konferenciją dėl tolesnės veiklos, kuri vyks 2022 m. rudenį, ji sakė, kad „renginys suteiks teisėtumo visam procesui, nes demokratija yra brangi ir mes niekada negalime jos laikyti savaime suprantamu dalyku, kaip mums tai primena tragiški įvykiai Ukrainoje. Daugiausia dėmesio turime skirti tolesniam demokratijos plėtojimui ir dabar siekiame, kad mūsų demokratija atitiktų ateities poreikius.“ (mp)

Paskelbusi Deklaraciją dėl skaitmeninių teisių ir principų ir Duomenų aktą, ES žengia du žingsnius į priekį, kad sukurtų skaitmeninę erdvę, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama žmonėms – tai buvo pabrėžta birželio mėn. EESRK plenarinėje sesijoje vykusiose diskusijose.

Birželio 15 d. vykusioje plenarinėje sesijoje EESRK surengė diskusiją dėl skaitmeninių teisių ir principų, dalyvaujant Europos politikos studijų centro (CEPS) vyresniajam mokslo darbuotojui ir Pasaulinio valdymo, reglamentavimo, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos skyriaus vadovui profesoriui Andreai Rendai. Diskusija vyko priimant EESRK nuomones dėl Europos deklaracijos dėl skaitmeninių teisių ir principų ir Duomenų akto projektų.

Prof. A. Renda pritarė deklaracijai ir aktui kaip dviem ES reguliavimo sistemos dėlionės dalims, kurios yra alternatyva tiek JAV, kurioje dominuoja privatus didžiųjų korporacijų valdymas, tiek valstybės kontroliuojamai Kinijai, kur didžiųjų technologijų milžinų gauti duomenys tapo vyriausybės vykdomo masinio sekimo priemone.

„Įsivaizduojame tam tikras saugumo ir apsaugos sąvokas, bet tam, kad jas būtų galima paversti tikrove, reikia ne tik atsakingesnių asmenų ir privačių įmonių, bet ir griežtesnių bei galingesnių vyriausybių, turinčių priemonių įvertinti, kas yra saugu ir patikima, ir kas gali greitai tapti visiškai priešingu dalyku“, – sakė jis. „Taip pat kalbame apie tvarumą – ne tik aplinkosauginį, bet ir vis didesnį ekonominį bei socialinį tvarumą, nes mūsų ligšiolinis modelis yra ekonomiškai ir socialiai netvarus.“

„ES įsipareigojimas laikytis skaitmeninių teisių ir principų yra labai svarbus sprendžiant vis dar paplitusios skaitmeninės atskirties problemą, ypač kai tai susiję su senėjančių ir kaimo gyventojų galimybe naudotis internetinėmis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis“, – pažymėjo EESRK nuomonės dėl deklaracijos projekto pranešėjas Philip von Brockdorff. 

Jis pabrėžė, kad deklaracijoje turėtų būti remiamas tvarus vystymasis ne tik aplinkos apsaugos, bet ir socialinio tvarumo požiūriu, mažinant žalingą poveikį ir siekiant kuo didesnio teigiamo skaitmeninių technologijų poveikio ekonomikai ir visuomenei.

Pristatydamas EESRK nuomonę dėl Duomenų akto, pranešėjas Marinel Dănuț Muresan pabrėžė, kad reikia atsižvelgti į pagrįstas pilietinės visuomenės abejones: „ES piliečių saugumas yra labai svarbus klausimas. Kiekvienas suinteresuotasis subjektas turi turėti prieigą. Turime sukurti duomenų centrus, kuriuose būtų laikomasi kibernetinio saugumo taisyklių, užtikrinti nuolatinį profesinį mokymą visiems, kurie tvarko duomenis, ir sąžiningą prieigą visiems suinteresuotiesiems subjektams, ypač MVĮ.“ (dm)

Birželio mėn. vykusioje kasmetinėje konferencijoje Europos semestro grupė (ESG) dar kartą paragino užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą ir pasiūlė nuolatinį bendrą investicijų finansavimo mechanizmą, kad būtų padidintas pasirengimas krizėms ir reagavimo pajėgumai.

Konferencija vyko po to, kai neseniai buvo priimta Komiteto rezoliucija, siekiant aptarti Europos semestro, per kurį bus prižiūrimas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas, reformą. Atsižvelgiant į naujus iššūkius, su kuriais susiduria ES, reikia atnaujinti, sustiprinti Europos semestrą ir jį atverti Europos organizuotai pilietinei visuomenei,“– nurodė ESG pirmininko pavaduotojas Gonçalo Lobo Xavier.

Pradėdama konferenciją EESRK pirmininkė Christa Schweng dar kartą patvirtino, kad „pilietinė visuomenė atlieka ypač svarbų vaidmenį kuriant rytojaus Europą“, o už sanglaudą ir reformas atsakinga Komisijos narė Elisa Ferreira teigė: „kai kalbame apie būsimas krizes, mus reikia ne vienos pagrindinės, o daug įvairių gerai parengtų priemonių. Turime įvairinti priemones.“

Ateinančiais metais ES reikės didžiulių investicijų. Konferencijos dalyviai aptarė, ar siekiant užtikrinti bendras investicijas į pagrindines sritis, šie ekonomikos gaivinimo planai turėtų tapti struktūriniais ir nuolatiniais. „Europos energetika turi tapti nepriklausoma,“– nurodė Europos semestro grupės pirmininkas Javier Doz Orrit, o Ekonominės ir pinigų sąjungos skyriaus (ECO) pirmininkas Stefano Palmieri primygtinai teigė, kad reikia „užtikrinti sistemos struktūrinę pertvarką.“

Europos semestro grupės pirmininko pavaduotojas Luca Jahier baigė konferenciją pripažindamas EGADP ir nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų svarbą. „Įgyvendindami šias priemones per pastaruosius dvejus metus padarėme daugiau nei per pastaruosius 20 metų“, – sakė jis. „Dabar turime užtikrinti organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą, daugiau investuoti ir paspartinti pertvarką.“ (tk)

Renginyje, skirtame paminėti EESRK konsultacinės veiklos pramonės permainų klausimais dvidešimtmetį, pagrindiniai ES pramonės sektoriai tvirtino, kad COVID-19, Rusijos agresijos, klimato krizės ir pramonės bei socialinės pertvarkos sukeltiems sutrikdymas šalinti reikia sprendimų, kurie būtų labiau grindžiami duomenimis ir orientuoti į ateitį.

Birželio 8 d. EESRK paminėjo dvidešimtąsias Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) veiklos metines. Kasybos, energetikos, gynybos ir orlaivių ir erdvėlaivių pramonės atstovai pabrėžė, kad iš esmės besikeičiančiame pasaulyje ES politika turi tiksliai atspindėti pramonės poreikius ir socialines aplinkybes. 

EESRK pirmininkė Christa Schweng renginio atidarymo kalboje pabrėžė Komiteto įsipareigojimą „dirbti kartu su organizuota pilietine visuomene, ES institucijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir ieškoti bendrų sprendimų pramonei kylantiems uždaviniams spręsti“.

Už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Breton teigiamai įvertino veiksmus, „kuriais EESRK ir toliau atlieka pagrindinį vaidmenį pramonės politikos srityje“. Renginio dalyviams jis sakė, kad klimato kaitos problemos, pandemija ir prie ES slenksčio vykstantis karas patvirtina, kad Europa turi nedelsti ir tapti savo pramonės likimo šeimininke.

CCMI pirmininkas Pietro Francesco De Lotto pabrėžė, kad svarbiausias komisijos vaidmuo – kelti klausimus, numatyti naujas analizuotinas veiklos sritis ir suteikti naujų ekspertinių žinių diskusijose, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visų suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Jo teigimu, „Pramonės permainų konsultacinės komisijos veikla – tai pavyzdys, kaip reikia permąstyti socialinio dialogo ateitį Europos institucijose“.

CCMI pirmininko pavaduotoja Monika Sitárová kalbėjo: „savo ataskaitose pateikiame patikimus duomenis, kuriais remiantis rengiamos Komiteto nuomonės ir rekomendacijos. Pasitelkiame socialinio dialogo patirtį pramonės permainų ir jų socialinio poveikio problemoms spręsti, pokyčiams numatyti ir prisidėti prie socialiai priimtinų sprendimų.“ (ks)

Birželio 2 d. EESRK surengtą 2022 m. Europos piliečių iniciatyvos dieną pranešėjai ir aktyvistai pabrėžė, kad jei EPI būtų veiksmingesnė, būtų ir populiaresnė.

EPI dešimtmetį EESRK pažymėjo renginiu, kurio metu buvo įvertinti pasiekimai ir iššūkiai, taip pat pažvelgta į ateities perspektyvas. Pranešėjai ir aktyvistai iniciatyvą apibūdino įvairiai: esama puikių sėkmės pavyzdžių, tačiau taip pat buvo išvardyti jos trūkumai bei silpnosios pusės, būtent poveikio, prieinamumo ir matomumo požiūriu.

„Minime 10-ąsias šios vis dar unikalios tarpvalstybinės dalyvaujamosios priemonės metines“, – pradėdama renginį pasakė EESRK pirmininkė Christa Schweng. „Dešimt metų yra nemažai: iš tiesų įgijome tam tikros patirties. Bet kartu tai ir labai nedaug: vis dar turime mokytis, tobulėti ir užtikrinti, kad EPI užimtų pelnytą vietą ES institucijų procese.“

EESRK pirmininkė informavo apie EESRK sprendimą pareikšti savo poziciją dėl svarbių sėkmingų iniciatyvų nelaukiant, kol į jas sureaguos Europos Komisija, pradedant iniciatyva „Gelbėkime bites!“. Komitetas taip pat ypatingą dėmesį skirs jaunimui ir stebės, kaip valstybės narės naudojasi galimybe amžių, kurio sulaukus galima pasirašyti Europos piliečių iniciatyvą, sumažinti iki 16 metų – ši galimybė jau tapo realybe vienoje valstybėje narėje, prisijungusioje prie trijų valstybių narių, kuriose balsuoti galima sulaukus 16 arba 17 metų.

Komisijos pirmininkės pavaduotoja Dubravka Šuica pasakė: „EPI yra institucijų gebėjimo prisitaikyti, keistis ir gerinti mūsų įsipareigojimų piliečiams vykdymą pavyzdys. Turime toliau daug dėmesio skirti demokratinių naujovių, taip pat piliečių dalyvavimo demokratijoje ir angažuotumo ekosistemos rengimui.“

EP narys Helmut Scholz pasiūlė, kad jeigu po Konferencijos dėl Europos ateities pakeitus Sutartis Europos Parlamentui bus suteikta teisė imtis teisėkūros iniciatyvos, jis asmeniškai galėtų pasirūpinti, kad dėl sėkmės sulaukusių EPI būtų imamasi veiksmų. 

Vienas praktinis seminaras buvo skirtas neseniai įgyvendintų Europos piliečių iniciatyvų sėkmei aptarti. Jų iniciatoriai sutarė, kad, neturint didelių finansinių išteklių kampanijoms, kurių išlaidos, jų vertinimu, sudaro apie 300 000 EUR, NVO parama yra labai svarbi norint surinkti reikiamą skaičių (milijoną) parašų. Iniciatoriai pabrėžė, kad žmonės pasitiki NVO, todėl yra labiau linkę pasirašyti ir pateikti valstybių narių prašomus asmens duomenis. 

Kitoje sesijoje buvo nagrinėjamas Europos piliečių iniciatyvos populiarumas tarp jaunų žmonių, kurie iniciatorių tarpe užima gana aukštą vietą, net jei iniciatyvos ir nėra pačios sėkmingiausios. Dalyviai diskutavo apie tai, kaip institucijos galėtų paskatinti jaunimą labiau naudotis tokiomis priemonėmis kaip EPI. Jaunieji aktyvistai pabrėžė, kad politinis švietimas nuo pat mažens yra būtinas visoje ES, kad tokios priemonės būtų prieinamos ne tik labai išsilavinusiems asmenims. Daugiau informacijos apie renginį. (dm/rl)

Parengė EESRK Darbuotojų grupė

Reikia imtis priemonių, kad darbuotojai ir šeimos, kuriems ir taip sunku sudurti galą su galu, neatsidurtų visiškame skurde, nes dėl infliacijos kiekvieną mėnesį prarandama jų darbo užmokesčio vertė.

Infliacija yra sudėtingas procesas, kurį lemia keletas priežasčių. Tačiau jos poveikis yra aiškus ir tiesioginis: darbuotojai ir šeimos visoje Europoje šiuo metu mato, kad akivaizdžiai mažėja jų darbo užmokestis ir jų santaupos. Kaip įprasta, labiausiai nukenčia pažeidžiamiausi asmenys, nes jų marža jau buvo nedidelė (jei tokia buvo). Be to, dauguma dirbančiųjų mato, kaip sparčiai auga ypač pagrindinių prekių, įskaitant maistą, elektrą, šildymą ir kurą, kainos. 

ECB duomenys rodo, kad 2008 m. buvo taikomas tam tikras didėjančių pragyvenimo išlaidų ir darbo užmokesčio automatinis indeksavimas (Belgija, Ispanija, Prancūzija, Kipras, Liuksemburgas, Malta ir Slovėnija) arba vykdomas neautomatinis, tačiau remiantis tam tikromis gairėmis, indeksavimas (Graikija, Italija ir Suomija). Po 2008 m. krizės pradėjus taikyti griežtas taupymo priemones tik Belgija ir Liuksemburgas toliau taikė automatinį indeksavimą. Tuo tarpu Italija, Kipras ir Malta taiko tam tikrą neautomatinį indeksavimą (ECB). Šios priemonės paprastai grindžiamos bendromis pragyvenimo išlaidomis ir, nors jos naudingos, vargu ar gali padėti neatsilikti nuo pirmiau išvardytų pagrindinių prekių kainų kilimo greičio. Tačiau dauguma ES valstybių neturi nė vienos iš minėtų sistemų. Todėl dar svarbiau teikti papildomą pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir kiek įmanoma labiau šalinti kainų kilimo priežastis. Trumpuoju laikotarpiu kai kurios infliacijos priežastys yra nekontroliuojamos, kaip antai, Rusijos invazija į Ukrainą. Didėjant neapibrėžtumui, taip pat būtina šalinti struktūrinius pasaulinių tiekimo grandinių apribojimus po COVID-19. Būtini ilgalaikiai sprendimai. Reikia imtis priemonių, kad darbuotojai ir šeimos, kuriems ir taip sunku sudurti galą su galu, neatsidurtų visiškame skurde, nes jų pajamos kiekvieną mėnesį nuvertėja. (prp)

EESRK Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia

Praha pristatė pragmatišką ir dinamišką programą, kurioje teisingai nurodomi neatidėliotinai spręstini uždaviniai.

Čekija perima pirmininkavimą ES Tarybai sudėtingu Sąjungai laikotarpiu, kuris, ko gero, yra pats kritiškiausias per jos gyvavimo istoriją: mūsų žemyne vėl vyksta karas, vis dar kovojame su pandemijos padariniais, stebime silpną ekonomikos atsigavimą ir infliaciją.

ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos šūkis – Europa kaip užduotis. Iš tiesų, visų mūsų užduotis padėti Europai permąstyti, atstatyti, atgauti jėgas, taip pat rasti drąsos iš naujo įvertinti daugelį savo metodų.

Mūsų laukia didžiuliai iššūkiai: turime sukurti sąlygas ES taikai, saugumui ir klestėjimui, taip pat užtikrinti strateginį Europos ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą. Tik turėdami stiprią ir konkurencingą ekonomiką galėsime įveikti tarptautinį spaudimą ir pasirūpinti savo piliečiais.
Būtina stiprinti vidaus rinką, visų pirma paslaugų ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose. Turime gerinti verslo aplinką, įskaitant paramą mokslui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Tik tokiais veiksmais paskatinsime Europos įmonių konkurencingumą.

Visi pritariame žaliajam kursui ir Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniui, tačiau taip pat turime atidžiai stebėti ES pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tempą. Sąjungos energetinio saugumo klausimai šiuo metu yra aktualesni nei energetikos pertvarka. Visų pirma turime stiprinti visos ES energetinį atsparumą. Turime išsivaduoti iš priklausomybės nuo Rusijos ir užtikrinti energijos tiekimą iš kitų tiekėjų.

Imigracijos ir pabėgėlių klausimams spręsti turime rasti nuolatinius ir ilgalaikius sprendimus, kuriais būtų užtikrinta bendra ES valstybių narių atsakomybė.
Tikime, kad Čekija ryžtingai vadovaus Sąjungai. Praha pristatė pragmatišką ir dinamišką programą, kurioje teisingai nurodomi neatidėliotinai spręstini uždaviniai, ir sieks juos kuo greičiau ir kuo veiksmingiau įveikti.

Šioje ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės programoje pagrindinis dėmesys skiriamas ekonomikai ir jos konkurencingumui ir darbuotojų grupė jai visiškai pritaria.
Europa kaip užduotis – tikrai prasmingas šūkis. (sm)

EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė

EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė, bendradarbiaudama su „Irish Rural Link“, Airijoje surengė konferenciją, skirtą įvairiais aspektais aptarti teisingos pertvarkos klausimą.

Pilietinės visuomenės organizacijų grupė, bendradarbiaudama su Airijos kaimo bendruomenių interesams atstovaujančiu nacionaliniu tinklu „Irish Rural Link“ (IRL), birželio 9 d. Talamore surengė bendrą konferenciją.

Teisingos pertvarkos tema konferencijoje buvo nagrinėjama įvairiais aspektais, dalyviai diskutavo apie teisingos pertvarkos būtinybę ir jos teikiamas galimybes šiose trijose podiumo diskusijose:

• bendruomenių ir gebėjimų stiprinimas pasitelkiant rekreaciją ir paveldą;
• darbo vietų kūrimas ir atsinaujinančiosios energijos tiekimas;
• investicijos į švietimą ir mokymą.

Konferenciją pradėjo Airijos žemės naudojimo ir biologinės įvairovės ministrė Pippa Hackett ir kviestiniai pranešėjai – už teisingą pertvarką atsakingas Komisijos narys Kieran Mulvey (Airija), Ofalio grafystės tarybos pirmininkas Declan Harvey ir Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas, IRL grupės generalinis direktorius Séamus Boland.

Kalbėdamas apie konferenciją Séamus Boland pasakė: „Džiaugiuosi, kad mano vadovaujama EESRK grupė galėjo atvykti į Talamorą ir savo akimis pamatyti, kaip teisinga pertvarka įgyvendinama vietovėje, kurią labai paveikė būtinybė įgyvendinti kovos su klimato kaita priemones. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendruomenių atliekamą pagrindinį vaidmenį įgyvendinant teisingą pertvarką ir užtikrinti jų dalyvavimą kiekviename etape.“

Ministrė Pippa Hackett pažymėjo: „Stovime prie pertvarkos slenksčio – jau galime matyti ateities kraštovaizdį. Vieni iš mūsų šį slenkstį jau peržengė, bet daugelis mūsų, ir tai suprantama, neskuba visapusiškai įsipareigoti, baimindamiesi atsisakyti to, ką žinome, ką suprantame.  Pilietinės visuomenės organizacijos yra nepaprastai svarbios, nes joms tenka informacijos teikėjų, tarpininkių ir animatorių vaidmuo tiek labiausiai pertvarkos paveiktų žmonių, tiek nacionalinio ir ES lygmens teisės aktų dėl pertvarkos leidėjų atžvilgiu. Džiaugiuosi šia konferencija, kuri yra dar vienas svarbus žingsnis labiausiai paveiktiems ES regionams, įskaitant mūsų pačių Airijos Midlandso regioną.“

Konferencijos išvados ir rekomendacijos, vaizdo įrašas ir nuotraukos, taip pat visų svečių pranešimai pateikiami EESRK interneto svetainėje. (jk)

EESRK surengtoje vaizdo parodoje pasakojama apie sukrečiančią smurtą patyrusių moterų padėtį Europoje.

Virtualioje parodoje „Smurto balsai“ galima pamatyti dešimt Danijos kultūros instituto parengtų trumpų vaizdo siužetų, kuriuose Danijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos aktorės pasakoja istorijas ir patirtis, palikusias skaudžias žymes ir randus įvairių šalių moterų gyvenimuose. Renginio tikslas – parodyti, kad prieš imantis veiksmų ir siekiant pokyčių, visų pirma reikia išklausyti ir suprasti.

Parodą bus galima pamatyti nuo liepos 13 d. iki rugpjūčio 31 d. Parodos atidarymas vyks virtualiai EESRK liepos mėn. plenarinės sesijos metu ir bus susietas su EESRK nuomonės Kova su smurtu prieš moteris priėmimu. 

Atkreipiame dėmesį, kad kai kuris šių vaizdo siužetų turinys gali sukrėsti ir šokiruoti.

Daugiau informacijos rasite mūsų interneto svetainėje.
 

Naujoje brošiūroje išdėstyta, kaip EESRK ketina padėti siekti ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos tikslų.

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Čekija turės spręsti ne tik humanitarinės krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje, problemas, bet ir ieškoti sprendimų tebesitęsiančio konflikto ekonominėmis pasekmėmis mažinti. Iššūkius apsunkina ir tai, kad Europa dar nėra visiškai atsigavusi po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės. 

Pirmininkavimą pradedanti valstybė narė ketina pastangas sutelkti į energetinį saugumą, ES ekonomikos strateginio atsparumo didinimą ir gynybos pajėgumų stiprinimą bei Europos kibernetinį saugumą. Kartu ji turės spręsti pabėgėlių krizės valdymo ir Ukrainos atsigavimo klausimus. 

Kiti svarbūs pirmininkavimo programos prioritetai – teisinės valstybės principai ir demokratinių institucijų atsparumas. 

ES Tarybai pirmininkaujančiai Čekijai teks dar vienas svarbus vaidmuo: užtikrinti tinkamus, skaidrius ir svarius tolesnius Konferencijos dėl Europos ateities veiksmus. 

EESRK yra pasiryžęs glaudžiai bendradarbiauti su ES Tarybai pirmininkaujančia Čekija įgyvendinant šiuos bendrus tikslus. Naujoje brošiūroje apžvelgiama, kaip kiekvienas EESRK teminis skyrius ketina prisidėti savo politinės kompetencijos srityje. Leidinyje taip pat pabrėžiami klausimai, kuriais ES Tarybai pirmininkaujanti Čekija konkrečiai paprašė EESRK pasidalyti savo ekspertinėmis žiniomis.  Komitetas dės visas pastangas, kad Europos pilietinės visuomenės organizacijų balsas būtų girdimas per visą pirmininkavimo laikotarpį.

Brošiūrą anglų, prancūzų, vokiečių ir čekų kalbomis rasite EESRK interneto svetainėje. Norėdami gauti popierinę leidinio versiją, kreipkitės šiuo adresu: vipcese@eesc.europa.eu. (fgr)