Parengė EESRK grupė „Įvairovė Europa“

Naujame EESRK tyrime „COVID-19 poveikis pagrindinėms teisėms ir pilietinei erdvei“, kurį užsakė EESRK grupė „Įvairovė Europa“, nagrinėjama, kokį poveikį COVID-19 pandemija padarė pilietinės visuomenės organizacijų darbui ir kokį poveikį atskirose ES valstybėse narėse įgyvendinamos priemonės turėjo pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimui naudotis savo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis.

Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus Filipo Pazderski, pagrindinės tyrimo išvados ir rekomendacijos yra šios:

visų pirma pandemija turėjo nevienodą ir sudėtingą poveikį pilietinės visuomenės organizacijoms. Viena vertus, pilietinės visuomenės organizacijos dažnai buvo vienos iš pirmųjų, kurios imdavosi reorganizuoti savo veiklą, todėl greičiau nei viešojo administravimo institucijos ar įmonės reagavo į vietos bendruomenių poreikius. Savo veiklą jos perkėlė į interneto terpę, o tai paspartino skaitmenizaciją. Visa tai sudarė sąlygas pilietinės visuomenės organizacijoms užmegzti ryšius su nauja auditorija ir padidinti savo veiklos veiksmingumą ir mastą. Buvo lengviau kurti koalicijas, skatinti keitimąsi patirtimi ir nustatyti bendras visuomenės pozicijas. Dėl to padidėjo socialinis pilietinės visuomenės organizacijų matomumas ir dabar geriau suvokiamas jų vaidmuo kasdieniniame gyvenime.

Kita vertus, pilietinės visuomenės organizacijos labai nukentėjo nuo užsitęsusios sveikatos krizės. Didžiausią poveikį padarė finansiniai sunkumai. Visų pirma mažesni subjektai, vykdantys veiklą už didmiesčių ribų ir suburdami dažniau su skaitmenine atskirtimi susiduriančias grupes, buvo priversti sustabdyti savo darbą. Daugelis jų iki šiol neatnaujino veiklos. Aktyvistai susidūrė su psichikos sveikatos problemomis, nuovargiu nuo darbo nuotoliniu būdu ir stiprėjančiu nerimu dėl ateities, kurį dar labiau padidino ilgalaikė socialinė izoliacija. Dėl nereguliaraus darbo pobūdžio dažnai buvo sunku išlaikyti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

Pandemija išryškino arba sustiprino jau esamas problemas. Pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimą veikti varžo specialieji teisės aktai, dėl kurių sumažėjo vyriausybių skaidrumas, pilietinės visuomenės organizacijų darbo priežiūra tapo sudėtinga ir yra ribojama susirinkimų ir saviraiškos laisvė. Šie apribojimai ir suvaržymai buvo vykdomi kaip pretekstas kovoti su pandemija. Sumažėjo pilietinio dialogo teisėkūros srityje standartai. Pilietinės visuomenės organizacijos dažnai netgi nebuvo įtrauktos į konsultacijas dėl teisės aktų, kuriais būtų sprendžiamas krizės poveikio klausimas. 

Kad galėtume reaguoti į šiuos iššūkius, turime pilietinės visuomenės organizacijoms suteikti lankstesnį ir prieinamesnį finansavimą, užtikrinti jų prasmingą dalyvavimą stebint ES lėšas, priimti ES pilietinės visuomenės strategiją, kurioje būtų pabrėžiamas šio sektoriaus vaidmuo, nuolat stebėti išpuolius prieš visuomeninės veiklos subjektus ir į juos reaguoti, taip pat sukurti labiau struktūruotą atviro, reguliaraus ir skaidraus ES pilietinio dialogo sistemą. Šios idėjos nėra naujos, tačiau dėl pandemijos įgavo naują prasmę. Be to, pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo ir jų įgytas matomumas gali padėti praktiškai įgyvendinti šias idėjas.

Galutinis tyrimas buvo pristatytas per kovo mėn. vykusias Pilietinės visuomenės dienas. Daugiau informacijos rasite čia.