Pats laikas iš tiesų įgyvendinti Lygybės sąjungą

Tikslių duomenų rinkimas ir tinkamos valstybių narių politikos priemonės yra būtini veiksmingam ES kovos su rasizmu veiksmų plano įgyvendinimui ir rasizmo ir etninės diskriminacijos atvejų, kurių ypač padaugėjo per COVID-19 pandemiją Europoje, išaiškinimui.

Ketvirtadalis europiečių mano esą diskriminuojami mažiausiai vienoje savo gyvenimo srityje, rasinė ir etninė diskriminacija labai išaugo užimtumo srityje, todėl būtina skubiai imtis priemonių ir atnaujinti kovos su rasizmu teisės aktus visoje ES ir užtikrinti jų vykdymą – prie tokios išvados buvo prieita kovo 18 d. EESRK surengtame virtualiame klausyme.

Klausyme „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ dalyvavo pranešėjai iš ES institucijų ir Europos žmogaus teisių ir kovos su rasizmu platformų. Jų pateikti skaičiai parodė liūdną padėties vietos lygmeniu vaizdą.

Šiai temai skirtos EESRK nuomonės pranešėjas Cristian Pîrvulescu pabrėžė, kad ES kovos su rasizmu veiksmų planas yra labai savalaikis, nes jis skelbiamas dėl pandemijos gilėjant nelygybei ir didėjant diskriminacijai.

Europos Komisijos atstovas Thibault Balthazar pabrėžė, kad valstybėms narėms tenka svarbus vaidmuo ir paragino jas priimti nacionalinius veiksmų planus, į šį procesą įtraukiant pilietinę visuomenę ir už lygybę atsakingas institucijas. Aleksandra Wesoły pristatė ES priemones, tokias kaip Informacijos apie radikalizaciją tinklas, ir kitas platformas, kurios padeda kovoti su radikalizacija ir ekstremistiniais naratyvais. Maria Daniella Marouda pareiškė, kad tyrimas „Europos Komisija prieš rasizmą ir netoleranciją“ atskleidė pažangą kovai su diskriminacija skirtų teisės aktų srityje.

Pagrindinių teisių agentūros atstovė Joanna Goodey pabrėžė, kad nors teisės aktai ir egzistuoja, trūksta duomenų, todėl norint, kad veiksmų planas būtų sėkmingas, reikia patikimai ir nuolat rinkti duomenis.

Regionų komiteto nuomonės dėl ES kovos su rasizmu veiksmų plano pranešėja Yoomi Renström pabrėžė, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi būti pripažintos strateginėmis partnerėmis kuriant, įgyvendinant ir stebint nacionalinius veiksmų planus.

Rumunijos kovos su diskriminacija tarybos pirmininkas Csaba Asztalos pažymėjo, kaip svarbu turėti prieinamas duomenų bazes ir aiškios komunikacijos strategijas, tuo tarpu „SOS Racisme“ atstovė Marie Mescam sakė, kad ES reikia skubiai sukurti dialogo erdvę, kurioje pilietinė visuomenė, už lygybę atsakingos institucijos ir kovos su rasizmu organizacijos galėtų keistis patirtimi ir žiniomis.

Už propagavimo veiklą atsakinga Europos kovos su rasizmu vyresnioji pareigūnė Juliana Wahlgren išreiškė viltį, kad pilietinės visuomenės organizacijoms priklausančių rasinių ir etninių mažumų atstovų, turinčių svarbios patirties, įtraukimas bus naudingas veiksmingam plano įgyvendinimui. (mt)