„Negalime apsiriboti Stabilumo ir augimo paktu“

EESRK info: kokia yra EESRK pozicija dėl Komisijos pasiūlymo dėl naujojo ekonomikos valdymo?

Javier Doz: Komisija suformulavo šį pasiūlymą atsižvelgdama į tai, kad 2024 m. sausio mėn. nustos galioti Stabilumo ir augimo pakte numatyta nukrypti leidžianti išlyga, taip pat į aukštą deficito ir skolų lygį daugelyje ES valstybių narių po pandemijos ir, galbūt, kritiškai apsvarsčiusi griežto Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų taikymo neigiamą poveikį politikos valdymui didžiojo ekonomikos nuosmukio metu.

Nepaisant išlikusių deficito ir skolų apribojimų (atitinkamai 3 proc. ir 60 proc. BVP), pasiūlyme atsižvelgiant į valstybių narių padėtį suteikiama daugiau lankstumo ir įvairinami veiksmai bei terminai šiems tikslams pasiekti.

Be to, supaprastinamos taisyklės, nes grynųjų pirminių išlaidų augimo greitis tampa pagrindiniu rodikliu, taigi neatsižvelgiama į palūkanas už skolas, bedarbio pašalpas ir išlaidas, finansuojamas diskrecinėmis priemonėmis arba Europos fondais. Pagrindinė naujovė – ketverių–septynerių metų trukmės fiskaliniai ir struktūriniai planai, dėl kurių kiekviena vyriausybė derėsis su Komisija ir į kuriuos bus įtrauktos struktūrinės reformos.

Balandžio 26 d. Komisija paskelbė du pasiūlymus dėl reglamento ir pasiūlymą dėl direktyvos, kuriais iš dalies keičiami atitinkami Stabilumo ir augimo pakto tikslai, susiję su ekonomikos politikos koordinavimu ir biudžeto priežiūra, perteklinio deficito procedūra ir biudžeto sistemos reikalavimais. Dėl Vokietijos vyriausybės daryto spaudimo įtraukta keletas griežtesnių nei lapkričio mėn. paskelbtame komunikate numatytų nuostatų, visų pirma susijusių su įpareigojimu skolą kasmet sumažinti po 0,5 proc. BVP šalims, kurių deficito lygis viršija 3 proc., arba automatiškai taikyti perteklinio deficito procedūrą šalims, kurios nesilaiko vidutinio laikotarpio plano.

Nors EESRK palankiai vertina pagrindinius Komisijos dokumentų rinkinio aspektus, diferencijuotus nacionalinius fiskalinius ir struktūrinius planus ir lankstumo elementus, nustatytus Stabilumo ir augimo pakte, jis mano, kad reikia išlaikyti pirminio, lapkričio mėn. pateikto pasiūlymo nuostatas ir prašo aptarti, ar būtina peržengti 1997 m. sistemos ribas.

EESRK taip pat laikosi nuomonės, kad be kitų klausimų reikia apsvarstyti galimybę užtikrinti ES nuolatinius fiskalinius pajėgumus, kad būtų galima finansuoti besiplečiančią bendrųjų Europos gėrybių paletę. Be to, Komitetas mano, kad nacionalinių parlamentų, vietos ir regionų valdžios institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas rengiant fiskalinius ir struktūrinius planus sustiprintų nacionalinę atsakomybę už pagal šiuos planus prisiimamus įsipareigojimus.

EESRK manymu, būtina laikytis diferencijuoto požiūrio į investicijas į fiskalinius ir struktūrinius planus, visų pirma žaliosios pertvarkos ir gynybos klausimais, stiprinti socialinius ir darbo tikslus investicijų ir reformų srityse, atidžiai peržiūrėti skolos tvarumo analizės metodiką ir vyriausybių bei nepriklausomų nacionalinių fiskalinių agentūrų dalyvavimą apibrėžiant skolos mažinimo techninę trajektoriją.