Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės projekte trūksta vizijos, kaip užtikrinti, kad Europos pramonė išliktų konkurencinga ir pritrauktų investicijų.
EESRK mano, kad Žaliojo kurso pramonės planas ir Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas iš esmės yra visai tinkami, tačiau vertėtų konkrečiau nurodyti, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant pagerinti vietos veiksnius, padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir padėti ES išsiskirti iš jos sisteminių partnerių.
„Labai kritiškai vertiname tai, kad prireikė tokio drastiško žingsnio, kaip JAV Infliacijos mažinimo aktas, kad ES pagaliau imtųsi veiksmų,“ – teigė EESRK nuomonės „Žaliojo kurso pramonės planas“ pranešėja Sandra Parthie. „Būtume norėję, kad ES būtų pradėjusi veikti anksčiau. Būtume norėję, kad ES būtų reagavusi drąsiau ir ryžtingiau, kad mūsų įmonės ir bendruomenės pamatytų, jog tikrai norime, kad Europa išliktų svarbiu pramonės regionu, kur kuriamos geros darbo vietos ir darbuotojai gerai uždirba.“
Pastaraisiais dešimtmečiais Europos pramonės konkurencingumas palyginti su jos pagrindinėmis varžovėmis sumažėjo. XXI a. pirmąjį dešimtmetį ES BVP vienam gyventojui siekęs maždaug 70 proc. JAV BVP vienam gyventojui nukrito iki mažiau nei 66 proc. 1999–2020 m. JAV ir ES bendrųjų investicijų dalis pasaulyje sumažėjo atitinkamai nuo 29 proc. iki 20 proc. ir nuo 23 proc. iki 15 proc.
Siekiant nukreipti šią tendenciją priešinga linkme, EESRK rekomenduoja atlikti auditą, kad būtų nustatyta, kaip ES galėtų kontroliuoti ir tobulinti savo vertės grandines ir išvengti pernelyg didelės priklausomybės. Jis taip pat siūlo patikrinti visų ES teisėkūros projektų konkurencingumo aspektą.
EESRK atkreipia dėmesį į viena problemą – biurokratizmą ir dokumentų tvarkymo terminus, kurią būtina spręsti ryžtingiau. Kaip pavyzdį galima pateikti viešąjį finansavimą – sprendimai projektams suteikti finansinės paramos arba galimybių gauti finansavimą priimami pernelyg lėtai. EESRK mano, kad, jei norime išvengti, kad investuotojai verslą vystytų kitur, mums reikia priemonių, kuriomis būtų užtikrintas savalaikis ir prieinamas veiklos sąnaudų ir kapitalo išlaidų finansavimas, apimant visų rūšių įmones – tiek dideles, tiek mažas.
Dar vienas Žaliojo kurso pramonės plano trūkumas – jame išskiriama keletas poveikio klimatui neutralizavimo technologijų, dėl kurių leidimai išduodami sparčiau ir teikiama didesnė parama projektams, o kitiems sektoriams tenka įveikti daugiau sunkumų.
EESRK mano, kad Žaliojo kurso pramonės plane ir Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte pernelyg daug dėmesio skiriama žaliųjų technologijų skatinimui ir „laimėtojų“ paieškai. Veikiau jais reikėtų skatinti įvairią pramonę ir platų sektorių spektrą.
Europoje veikia daug energijai imlių sunkiosios ir pirminės pramonės sektorių, kuriuos reikia dekarbonizuoti ir kurie nėra įtraukti į Žaliojo kurso pramonės planą.
ES valstybės pagalbos taisyklių sušvelninimas yra dar vieni galimi spąstai, nes tai galėtų padidinti atotrūkį tarp turtingesnių ir skurdesnių valstybių narių, kurios neturi fiskalinio manevravimo galimybių investuoti į žaliąją pertvarką ar remti savo pirmaujančias pramonės šakas ir namų ūkius. Todėl reikėtų rimtai aptarti Europos suverenumo fondo klausimą, kad pertvarkai būtų teikiamas papildomas ES lygmens finansavimas.
Europos Komisijos skaičiai rodo, kad yra didelis darbo vietų kūrimo potencialas nulinės taršos technologijų srityje: vandenilio su kuro elementais gamybos sektoriuje reikia 180 000 darbuotojų, fotovoltinės energijos gamybos srityje – 66 000, o baterijų gamybos sektoriuje – 800 000.
Žaliojo kurso pramonės planu remiamas žaliųjų įgūdžių ugdymas, tačiau EESRK manymu, derėtų remti įvairių pramonėje reikalingų įgūdžių lavinimą. Be kita ko, juo reikėtų paspartinti ir standartizuoti darbo leidimus kvalifikuotiems darbuotojams, atvykstantiems iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių. (dm)
Skaitykite mažiau