Žurnalistai su negalia gali vienodai gerai atlikti savo darbą, be to, jie gali įnešti kitokių ir naujų perspektyvų – tad kodėl tiek mažai jų dirba žiniasklaidoje? Europos aklųjų sąjungos atstovas Lars Bosselmann rašo apie nepakankamą neįgaliųjų atstovavimą žiniasklaidos pramonėje ir būtinybę sustabdyti jstereotipinį jų vaizdavimą naujienose.

Visos demokratinės valstybės grindžiamos pagrindiniais principais, o viena iš svarbiausių yra spaudos laisvė. Ši laisvė padeda užtikrinti, kad politinių lyderių veiksmai būtų skaidrūs visuomenei. Ji taip pat suteikia mums galimybę susipažinti su informacija be išorinio kišimosi.

Tačiau vis dar esama žiniasklaidos praktikos aspektų, kuriuos reikia tobulinti, ypač įvairovės srityje. Kai kalbama apie atstovavimą žiniasklaidoje arba su įvairiomis socialinėmis grupėmis susijusių klausimų nušvietimą, dar toli gražu nesame lygūs.

Dabartiniai duomenys rodo, kad laikraščiuose, radijo stotyse ir televizijos laidose dirba nepakankamai neįgaliųjų. Tai kelia didelį susirūpinimą atsižvelgiant į tai, kad iki 16 proc. pasaulio gyventojų turi tam tikrą negalią. Be to, UNESCO ataskaitoje pabrėžiama, kad dėl stereotipinio vaizdavimo žiniasklaidoje neįgalieji dažnai susiduria su išankstiniu nusistatymu visame pasaulyje.

Norėdami pakeisti visuomenės požiūrį į neįgaliuosius, turime didinti informuotumą apie jų dalyvavimo naujienų tarnybose ir turinio kūrime svarbą.

Visuomenė turi suvokti, kad žiniasklaidos pramonė bus visiškai įtrauki tik tada, kai į darbo procesus bus įtraukti neįgalieji. Be to, su negalia susiję klausimai turi būti sprendžiami skirtingai: žiniasklaidos bendrovės turėtų pripažinti, kad neįgalieji turi turėti galimybę naudotis savo teisėmis lygiai taip pat, kaip ir kiti asmenys. Be to, atsižvelgiant į tai, kad turinio formatai nuolat kinta, mums reikia ekspertų, kurie užtikrintų, kad šie formatai būtų prieinami ir įtraukūs.  

Nepaisant to, kad žiniasklaidos pramonėje neįgaliųjų bendruomenei atstovaujama nepakankamai, galime rasti labai įkvepiančių pavyzdžių, rodančių, kad neįgalieji gali būti puikūs turinio kūrėjai.

Neseniai Europos aklųjų sąjunga savo tinklalaidėse transliavo epizodą, skirtą 2024 m. Paryžiaus parolimpinėms žaidynėms. Šiame epizode kalbėjomės su akla prancūzų žurnaliste Laetitia Bernard, dirbančia Prancūzijos radijuje. Be šių metų parolimpinių žaidynių, Laetitia Bernard jau rengė reportažus apie 2012 ir 2016 m. parolimpines žaidynes Londone ir Rio de Žaneire. Ji taip pat rengė reportažus iš 2014 m. Sočio ir 2018 m. Pjongčango žiemos parolimpinių žaidynių.

„Tokie renginiai kaip parolimpinės žaidynės daro teigiamą poveikį šalinant kliūtis ir griaunant stereotipus“, – interviu metu pabrėžė L. Bernard. „Net ir turėdamas negalią žurnalistas gali veiksmingai dirbti ir net sugebėti aprašyti dalykus kitaip“, – pridūrė ji. Liatitia Bernard profesinis kelias ir jos apmąstymai šia tema rodo, kad norint sukurti įtraukesnę visuomenę reikia atkreipti dėmesį ir į šį aspektą: lygybė turi būti žiniasklaidos pramonės pagrindas.

Lars Bosselmann yra Europos aklųjų sąjungos vykdomasis direktorius.