Parengė Alena Mastantuono

Kasmet daugiau nei 10 milijonų pacientų Europoje naudojasi branduolinės medicinos paslaugomis, kai diagnozuojamos ir gydomos tokios ligos, kaip vėžys, taip pat širdies ir kraujagyslių bei neurovaskulinės ligos.

Radiologinės ir branduolinės technologijos, kuriose naudojami radioaktyvieji izotopai, yra itin svarbios kovojant su vėžiu visuose sveikatos priežiūros etapuose: ankstyvo nustatymo, diagnostikos, gydymo ir palaikomosios slaugos.

Pacientų, kuriems taikoma branduolinė medicina, skaičius didėja, daugiausia dėl mokslo laimėjimų. Europos tyrėjai ir įmonės sukūrė naujausią novatorišką radioligandų vėžio terapiją kaip antai vaistus, kurie veikia endokrininės sistemos ir prostatos vėžinius darinius bei išplitusias metastazes. Pavyzdžiui, liutecis-177 yra labai daug žadantis radioaktyvusis izotopas prostatos vėžiui gydyti, dėl kurio Europoje kasmet miršta 90000 žmonių. Palyginti su tradiciniais gydymo būdais, šiuolaikinė radionuklidų terapija leidžia gerai nusitaikyti į vėžio ląsteles ir dažnai yra ne tokia kenksminga. Dešimtims tūkstančių vėžiu sergančių pacientų reikalinga tikslinė radionuklidinė terapija, kuri dažnai yra vienintelis galimas gydymo būdas.

Tačiau branduolinės medicinos, kol ji pasiekia pacientą, tiekimo grandinė yra labai sudėtinga. Ji apima žaliavų tiekimą ir jų saugojimą, švitinimą, perdirbimą, logistiką ir taikymą. Pagaminus radioaktyviuosius izotopus, jie turi būti apdorojami, išsiunčiami ir naudojami per palyginti trumpą laiką, kai kurie – tą pačią dieną, kiti – per kelias dienas, priklausomai nuo jų pusėjimo trukmės. Jie yra irūs ir genda labai greitai.

Stebina tai, kad šios ypatybės neatsispindi tarpvalstybinėse transporto ir muitinės procedūrose. Pavyzdžiui, kai kalbama apie tarpvalstybinį vežimą, yra keletas kliūčių, todėl gali susidaryti situacijos, kai pirmenybė gali būti teikiama krevetėms, o ne radioaktyviesiems izotopams, vežamiems gelbstint paciento gyvybę.

Todėl savo nuomonėje dėl medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimo EESRK ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų pašalintos reguliavimo kliūtys. Nuomonėje apžvelgiamas kiekvienas radioaktyviųjų izotopų tiekimo grandinės etapas Europoje ir nurodomos tarpvalstybinio pristatymo kliūtys, taip pat priklausomybė nuo trečiųjų šalių. Joje taip pat pateikiami sprendimai dėl trūkstamos infrastruktūros Europoje ir poreikio koordinuoti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.

Mūsų nuomonėje pateiktose rekomendacijose EESRK pritaria balandžio mėn. ES valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime padarytoms išvadoms, kuriose pabrėžiama, kad reikia mažinti Europos strateginę priklausomybę pažeidžiamuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos ir ypatingos svarbos technologijų. Jose taip pat pabrėžiama, kaip nurodyta Enrico Letta ataskaitoje, kad daugiausia dėmesio reikia skirti tarpvalstybiniam paslaugų teikimui, taip pat tarpvalstybiniam prekių, įskaitant tokias būtiniausias prekes kaip vaistai, judėjimui.

Europa turi sukurti gamybos paskatas, siekiant užtikrinti didesnį strateginį radioaktyviųjų izotopų tiekimo savarankiškumą. Nepaisant to, kad Europa yra pasaulio lyderė medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimo srityje, ji yra labai priklausoma nuo JAV ir Rusijos dėl didelės koncentracijos mažai įsodrinto urano (HALEU)) tiekimo ir kai kurių įsodrintų izotopų, skirtų radioaktyviųjų izotopų gamybos reikmėms, tiekimo.

ES tebėra labai priklausoma nuo tikslinės medžiagos, iš kurios gaunami stabilieji izotopai, kurie leidžia gaminti tam tikrus šiuolaikinius arba rinkai dar nepateiktus molekulinius radioaktyviuosius izotopus, pavyzdžiui, iterbį-176, naudojamą liuteciui-177 gaminti, tiekimo.

Tai tikras iššūkis šio konkretaus radioaktyviojo izotopo, kurio pasaulinė paklausa artimiausiais metais turėtų patrigubėti, tiekimo grandinei.

Tiekimo grandinė taip pat priklauso nuo gamybos reaktoriuose ar greitintuvuose, apdorojimo ir pristatymo į ligoninę modelių. Siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis valstybės narės, visų pirma mokslinių tyrimų centrai ir ligoninės turėtų glaudžiau bendradarbiauti. Vis dėlto ne visose valstybėse narėse yra vienodos galimybės naudotis radioterapijos priemonėmis, ypač tomis, kurios yra kūrimo ir bandomajame etapuose. Būtina sudaryti galimybę pacientams greičiau pradėti vartoti dar tiriamus vaistus arba vaistus, kurie naudojami kaip vilties vaistiniai preparatai, taip pat reikia pagerinti jų prieinamumą mažose ligoninėse, kurioms gali trūkti kompetencijos ir infrastruktūros. Kai kuriems pacientams ši galimybė naudotis vaistais gali būti gyvybiškai svarbi.

Europos finansavimas branduolinės medicinos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, visų pirma pagal programą „Horizontas“ ir Euratomo programą, yra labai svarbus siekiant patenkinti pacientų poreikius. Pagal būsimą ES daugiametę finansinę programą (DFP) Europa turėtų vykdyti strateginius šios srities bendros svarbos projektus. Europos Komisijos strategija SAMIRA ir Europos radioaktyviųjų izotopų slėnio iniciatyva (ERVI), susijusi su Europos kovos su vėžiu planu, yra vertingi projektai. Europos Komisija turėtų nuveikti dar daugiau ir branduolinę mediciną labiau įtraukti į Europos kovos su vėžiu planą ir programos „Europos horizontas“ kovos su vėžiu misiją.

Valstybės narės taip pat turėtų finansuoti visuomenės sveikatos politiką, daug dėmesio skirdamos medicininėms radiologinėms ir branduolinėms technologijoms. Tai bus gera paskata pramonei ir sudarys sąlygas Europoje plėtoti ir plėsti mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat pramonės infrastruktūrą. Tai taip pat pritrauks daugiau žmonių į šį sektorių.

Galiausiai, jei priimsime drąsius politinius sprendimus, galėsime geriau užtikrinti radioaktyviųjų izotopų tiekimą Europoje ir patenkinti didėjančią paklausą pacientams.