Nesutarimų mažinimas. Kaip pilietinė visuomenė gali kovoti su žalinga poliarizacija?

Šiuo metu, kai visuomenė vis labiau poliarizuojasi, o pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis mažėja, pilietinė visuomenė turi priimti iššūkį. Poliarizacija savaime ne visada yra neigiamas reiškinys; demokratinės diskusijos yra grindžiamos būtent skirtingomis pažiūromis. Tačiau kai poliarizacija kursto priešiškumą, skleidžia dezinformaciją ir skatina susiskaldymą, kyla grėsmė patiems mūsų demokratijos pamatams.

Šių metų Pilietinės visuomenės savaitės metu matėme puikių pavyzdžių, kaip pilietinės visuomenės iniciatyvomis kovojama su žalinga poliarizacija. EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimu buvo pagerbtos organizacijos, dirbančios žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kovos su dezinformacija ir kartų dialogo skatinimo srityse. Būtent tokius projektus reikia remti, jei norime kurti atsparią ir darnią visuomenę.

Visoje Europoje stebime didėjantį visuomenės susiskaidymą. Iššūkių yra daug: ekonominė nelygybė, socialinė atskirtis, klaidinga informacija skaitmeninėje erdvėje ir politinis ekstremizmas. Pastaruoju metu Europoje stiprėjantys populistiniai judėjimai, mažėjantis žiniasklaidos pliuralizmas ir menkstantis pasitikėjimas institucijomis rodo, kaip poliarizacija kursto nepasitenkinimą. Šios tendencijos silpnina demokratines struktūras ir mažina socialinę sanglaudą. Tokiais laikais pilietinė visuomenė yra ne tik demokratinio proceso dalyvė, bet ir jo atsparumo sergėtoja.

Pilietinės visuomenės organizacijos jau seniai yra pirmosiose gretose ginant demokratines vertybes. Jos veikia kaip tarpininkės, išsakydamos įvairius požiūrius, kovodamos su dezinformacija ir skatindamos viešas diskusijas. Jos suteikia platformą tiems, kurie jaučiasi neišklausyti, ir pasisako už įtraukią politiką, kuri mažina atskirtį, o ne ją gilina. Pilietinė visuomenė aktyviai kovoja su skaldančiomis jėgomis pilietiniu dalyvavimu, faktais pagrįstomis diskusijomis ir toleranciją skatinančiomis iniciatyvomis.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad vienintelis kelias į priekį yra dalyvavimo ir dialogo stiprinimas. Tai matome kiekvieną dieną – mūsų nariai, atstovaujantys darbdaviams, profesinėms sąjungoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, dalyvauja aktyviose diskusijose ir visada siekia rasti bendrą kalbą. Mūsų stiprybė – kompromisas, ir tai yra modelis, kuris turi būti taikomas visoje Europoje.

Pilietinei visuomenei turi būti suteikta teisė atlikti visapusišką vaidmenį sprendžiant poliarizacijos problemą. Tai reiškia, kad reikia užtikrinti galimybes gauti finansavimą, apsaugoti jų laisvę veikti ir kurti aplinką, kurioje jų indėlis į demokratinį gyvenimą būtų pripažįstamas ir vertinamas. Siekiant užtikrinti, kad žmonės jaustųsi įtraukti į sprendimų priėmimą, būtina stiprinti dalyvavimo mechanizmus, nesvarbu, ar tai būtų konsultacijos su piliečiais, visuomeninės iniciatyvos, ar svarstomosios demokratijos priemonės.

Europos ateitis priklauso nuo to, ar jos piliečiai jaučiasi atstovaujami, dalyvaujantys ir išgirsti. Pilietinė visuomenė nėra demokratijos priedas – ji yra jos pagrindas. Kai gyvename susiskaldymo eroje, privalome pilietinei visuomenei užtikrinti priemones, pripažinimą ir erdvę, kad ji galėtų toliau ginti mūsų demokratines vertybes. Skatindama dialogą, socialinę įtrauktį ir kovodama su ekstremizmu, pilietinė visuomenė gali būti ta jėga, kuri poliarizaciją iš konflikto paverčia konstruktyvių diskusijų ir socialinės pažangos varomąja jėga.

Dirbkime kartu, kad susiskaldymas nenulemtų mūsų ateities. Kurkime Europą, kurioje nuomonių įvairovė stiprina mūsų vienybę, dalyvavimas didina pasitikėjimą, o pilietinė visuomenė padeda mažinti nesutarimus.

Oliver RÖPKE

EESRK pirmininkas