Parengė Kristýna Bulvasová
Netikrumo kupiname pasaulyje, kuriame griūna nusistovėję įsitikinimai, o kadaise puoselėtos bendros vertybės nebe vienija, o skiria, jaunimui turi būti suteikta galimybių prasmingai veikti čia ir dabar, kad jie galėtų spręsti daugybę neatidėliotinų, tiesiog mūsų akyse daugėjančių problemų. Renginio „Tavo Europa, tavo balsas 2025“ metu vykusios diskusijos aiškiai parodė, kad nėra vienos temos, kurią būtų galima pavadinti jaunimo tema, ir kad jaunimui pagrįstai rūpi daugybė skirtingų problemų, tarp kurių kova su korupcija, lygybės skatinimas, kova su klimato kaita, rašo studentė iš Čekijos ir „Tavo Europa, tavo balsas“ dalyvė Kristýna Bulvasová.
Kiek kartų man, kaip jaunajai Z kartos atstovei, teko girdėti žodžius „jūsų karta susiduria su lig šiol nematytomis problemomis“ arba „jūsų vadovai turi padėti išspręsti dabartinius iššūkius“. Daug pastatyta ant kortos, tačiau iššūkiai, su kuriais susiduriame, taip pat yra didžiuliai: precedento neturintis demokratijos regresas, mūsų visuomenės poliarizacija dėl dalykų, kurie anksčiau buvo laikomi „bendromis vertybėmis“, nusistovėjusių įsitikinimų ir sistemų destabilizacija, taip pat didėjantis netikrumas.
Dideli lūkesčiai siejami ne tik su jaunimu, bet ir su nepakankamai finansuojamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir jų nepaprastai svarbiu vaidmeniu formuojant jaunimo vertybes, taip pat švietimo sistemomis. Formalusis švietimas turėtų būti pajėgus suteikti jauniems žmonėms įgūdžių ir priemonių, kurių jiems reikia, kad jie taptų šiandienos ir rytojaus problemų sprendėjais ir lyderiais. Baiminuosi dėl to, kad daugelis švietimo sistemų yra pernelyg nelanksčios, kad atlieptų XXI a. poreikius, o mokyklose nesuteikiama galimybė įgyti žinių apie klimato kaitą ar įvairiais sveikatos – tiek psichikos, tiek reprodukcinės – klausimais. Be to, jose trūksta naujausių technologijų, o pažeidžiamoms grupėms – tinkamų galimybių jomis naudotis.
Net klausimas, ką laikyti pažeidžiamu, tapo politizuotas arba, dar blogiau, paverstas ginklu, o tai dar labiau slegia tuos, kurie ir taip yra nepalankiausioje padėtyje ir neturėtų būti palikti nuošalyje.
Mūsų visuomenė nebesutaria, ką reiškia pažeidžiamumas ir kaip jį atpažinti, ir tai betarpiškai patyriau vesdama seminarą mokykloje netoli Čekijos ir Slovakijos sienos, kuriame kalbėjau apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir kitą su lytimi susijusią nelygybę. Mokiniai ir mokytojai reagavo su nuostaba – jie tiesiog atmetė teiginį, kad mūsų visuomenėje galėtų egzistuoti bet kokia nelygybė. Todėl manau, kad reikia rengti daugiau diskusijų apie esamą pažeidžiamumą ir nelygybę, nepriklausomai nuo amžiaus grupės, ir stiprinti atitinkamus gebėjimus.
Vienodos galimybės įgyti išsilavinimą ir galimybės jaunimui, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias moteris ir mergaites, neįgaliuosius, migrantų kilmės jaunimą, tebėra nepasiekiama svajonė. Jei mūsų bendras tikslas – suteikti jauniems žmonėms tvirtą pagrindą, kad jie galėtų realizuoti savo potencialą ir svajones, turime pradėti veikti. Pasiūlyti sprendimą nėra paprasta, tačiau ES valstybių narių ryšių su pilietine visuomene, ypač su neformaliojo švietimo organizacijomis, stiprinimas galėtų padėti užpildyti spragas, nustačius, kurios sritys yra pažeidžiamiausios. Paskesnis mokytojų ir visų su jaunimu dirbančių asmenų perkvalifikavimas, mokant juos bendruomenės puoselėjimo būdų, galėtų tapti kai kurių tikslinių ir sisteminių sprendimų pagrindu.
Pilietinė visuomenė ėmėsi aktyvų pilietinį dalyvavimą skatinančio vaidmens, tačiau jaunimas vis dar mažai dalyvauja priimant sprendimus ir užtikrinant demokratinį valdymą. Yra akivaizdus atotrūkis tarp jaunimo siekių ir galimybių bei erdvės jiems įgyvendinti. Vien tik rinkimai neduoda norimų rezultatų, nes kai kuriose šalyse vis dar sunku kovoti su politine kultūra ir dezinformacija. Tačiau tai, kad žmonės nebalsuoja, nereiškia, kad jie neturi nuomonės ar klausimų, kuriuos reikėtų spręsti. Norint paskatinti aktyvų pilietiškumą, jaunimui reikia ne tik teigiamos demokratinių veiksmų patirties, bet ir apčiuopiamų rezultatų – niekas nenori, kad būtų dangstomasi jaunimu, kad jaunuoliai dalyvautų tik dėl akių arba dalyvavimas būtų selektyvus. Vis dar viliuosi, kad ES valstybės narės sugebės sukurti tokias erdves ir galbūt pavyks peržengti ribą ir jaunimui nebereikės laukti galimybių prasmingai veikti ir kurti kartu. Tačiau to neturime laukti trejus, penkerius ar dešimt metų. Siekiant užkirsti kelią tolesniam visuomenės atskirties didėjimui, pokyčiai turi vykti jau dabar.
Renginyje „Tavo Europa, tavo balsas 2025“ teko garbė dalyvauti rengiant vieną rekomendaciją, konkrečiai susijusią su klimato kaita, nes asmeniškai manau, kad trejopa planetos krizė yra vienas didžiausių žmonijos iššūkių. Parengti nuoseklią ES klimato kaitos strategiją buvo viena iš penkių „Tavo Europa, tavo balsas“ rekomendacijų, kaip ir kova su korupcija užtikrinant skaidrumą, jaunimo dalyvavimą, aktyvų pilietiškumą, lygybę ir idėją, kad „jaunimas nusipelno vietos“. Kadangi šis klausimas pateko į bendrai patvirtintų rekomendacijų sąrašą, akivaizdu, kad jaunieji „Tavo Europa, tavo balsas“ dalyviai jį laiko svarbiu uždaviniu, kurį reikia spręsti. Tačiau tai atspindi jau šiek tiek įgalintos jaunų žmonių grupės požiūrį, kuris negali būti laikomas reprezentatyviu visų ES valstybių narių atveju. Kai kas galėjo pagalvoti, kad būtent ši rekomendacija bus svarbiausia „Tavo Europa, tavo balsas 2025“ dalyviams, tačiau galutiniame balsavime ji užėmė paskutinę vietą. Tegul tai būna priminimas, kad nėra vienos temos, kurią būtų galima pavadinti „jaunimo tema“. Jaunimui pagrįstai rūpi visi šiuo metu kylantys klausimai, o jaunimo darbotvarkė iš esmės yra plati ir sąveikinė.
Kai kurie jaunuoliai pripažįsta aplinkos apsaugos ir tvarumo svarbą, o kiti negali sau leisti teikti pirmenybės šiai sričiai, nes jiems sunku patenkinti savo pagrindinius poreikius. Kaip vieną iš didžiausių žmonijos iššūkių minėjau trejopą planetos krizę, tačiau padėtis keičiasi pagalvojus, kad, norint veiksmingai išspręsti visas pagrindines problemas, jas reikia spręsti vienu metu. Dabartinės geopolitinės aplinkybės ir ES kova dėl pasaulinio konkurencingumo nukreipia dėmesį ir lėtina pereinamojo laikotarpio procesus. Tačiau galiausiai nei mes, nei ateities kartos neturime planetos B, kurioje galėtume spręsti šias problemas, ir nebegalime sau leisti viršyti planetos galimybių ribų.
Grįžtant prie to, kas svarbu ir kuo rizikuojame, jauni žmonės, atsižvelgiant į visą jaunimo įvairovę, vis dar turėtų galėti džiaugtis savo jaunyste ir jos pranašumais, iššūkiais ir grožiu. Tačiau naujausioje JT ataskaitoje nurodoma, kad per pastarąjį dešimtmetį jaunimo pasitenkinimas gyvenimu ir laimės jausmas akivaizdžiai sumažėjo. Net ir esant rimtiems mums iškilusiems iššūkiams, tvirtai tikiu, kad jei sugebėsime įkvėpti jaunimą apčiuopiamais jų veiklos rezultatais, turėsime nemažai galimybių išspręsti opias problemas ir pagerinti visų gyvenimo kokybę.
Kristýna Bulvasová yra Europos darnaus vystymosi jaunimo tinklo narė. Ji atstovavo jaunimui Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongrese ir buvo Čekijos JT jaunimo atstovė. Ji buvo Čekijos ir Vokietijos jaunimo forumo atstovė spaudai ir toliau aktyviai prisideda prie Čekijos ir Vokietijos bendradarbiavimo stiprinimo. Jaunimo aktyvistė, daugiausia dėmesio skirianti į ateitį orientuotam švietimui ir tvarumui, Kristýna šiuo metu vadovauja Čekijos nevyriausybinei organizacijai „MOB – Jaunieji piliečiai“ ir netrukus baigs studijas Prahos Karolio universitete ir Regensburgo universitete. Be aktyvaus dalyvavimo „Tavo Europa, tavo balsas“, Kristýna taip pat kalbėjo EESRK Pilietinės visuomenės savaitės diskusijoje „Įtraukaus teisingo perėjimo ir ekologiško bei mėlynojo augimo prognozavimas“.
Skaitykite mažiau
