Marcin Nowacki

Sparčiai besikeičiant geopolitinei padėčiai Europoje kyla svarbus klausimas: kaip Europos Sąjunga gali užtikrinti savo saugumą vis labiau nenuspėjamame šiandienos pasaulyje? EESRK nuomonėje Gynybos finansavimas ES pateikiamas išsamus veiksmų planas, kaip sustiprinti ES saugumą ir pasirengti dabartiniams ir būsimiems iššūkiams.

Ši nuomonė pateikiama laikotarpiu, kai grėsmės saugumui didėja. EESRK pozicijos esmė – raginimas sukurti vieningą ir tvirtą ES gynybos finansavimo mechanizmą. Dabartinės finansavimo struktūros yra netinkamos, todėl jas būtina keisti. Jei gynybos finansavimas nebus labiau koordinuojamas, ES gali nepavykti apginti savo interesus. Nuomonėje minimas susirūpinimą keliantis faktas iš Komisijos pranešimo dėl Europos konkurencingumo ateities: „iš 75 mlrd. EUR sumos, kurią ES šalys išleido viešiesiems pirkimams gynybos srityje, 78 proc. teko ne ES tiekėjams“. Negalime nepaisyti šios didėjančios priklausomybės nuo išorės paslaugų teikėjų.

Tačiau svarbu leisti ne daugiau, o išmintingai ir efektyviai. EESRK rekomenduoja stiprinti ES ir NATO veiklos koordinavimą, didinti finansavimą tokioms iniciatyvoms kaip Europos gynybos fondas (EGF) ir Europos taikos priemonė (ETP), taip pat sutelkti dėmesį į bendrus įsigijimus siekiant racionalizuoti išteklius ir sumažinti išlaidas. Be to, EESRK pasisako už tai, kad Europos NATO narės įsipareigotų gynybai skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. savo BVP. Tai sustiprintų Europos atsaką į dabartines geopolitines grėsmes. Šis didesnis išlaidų tikslas padės užtikrinti didesnį Europos valstybių NATO narių kolektyvinį saugumą, kartu leis išlaikyti visišką jų ginkluotųjų pajėgų suverenitetą.

Be to, tokios iniciatyvos kaip Šaudmenų gamybos rėmimo aktas (ASAP) ir priemonė Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus (EDIRPA) yra labai svarbios stiprinant ES gynybos pajėgumus. Šios pastangos leis Europai veiksmingai sutelkti išteklius ir užtikrinti karinę bei civilinę parengtį.

Technologinė pažanga, be kita ko, dirbtinio intelekto, bepiločių orlaivių ir kibernetinio saugumo srityse, tampa vis svarbesnė nacionaliniam saugumui. EESRK pabrėžia, kad norint užkirsti kelią kylančioms grėsmėms, svarbu investuoti į šiuos sektorius. Siekiant skatinti dirbtinio intelekto, bepiločių orlaivių ir kibernetinio saugumo sistemų inovacijas, labai svarbus viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas.

Nuomonėje taip pat raginama sukurti atsparią Europos gynybos pramonės ekosistemą, kuri būtų palanki glaudesniam įmonių, MVĮ ir valdžios institucijų bendradarbiavimui. Aktyvios inovacijos ir tvirtas Europos konkurencingumas leis sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir sukurti savarankiškesnę gynybos pramonę.

Be to, neturėtume pamiršti ir ES regioninių iniciatyvų. Stiprinant regioninį bendradarbiavimą bus galima pritaikyti gynybos strategijas ir spręsti konkrečius saugumo iššūkius, su kuriais susiduria skirtingos valstybės narės. Toks požiūris padės tinkamai spręsti regionines problemas platesnėje ES sistemoje.

ES gynybos stiprinimas neapsiriboja vien saugumu, jis apima ir ES vertybių puoselėjimą. Tikime, kad laikydamasi mūsų nuomonėje pateikto veiksmų plano ES gali apsaugoti savo ateitį ir taiką bei ekonominius interesus.