Pietro Vittorio Barbieri

Nuomonės dėl pilietinio dialogo priėmimas negali būti proceso pabaiga. Tai neabejotinai yra esminis žingsnis siekiant pažangos, nes nuomonė buvo parengta ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu, todėl galėtų būti įtraukta į Europos Sąjungos darbotvarkę.

Būtų naudingiau ne apžvelgti nuomonę, o padėti suprasti pilietinio dialogo procesą. Pilietinis dialogas visų pirma yra erdvė, kurioje žmonės gali aptarti savo darbotvarkes ir tikslus, o instituciniai ir neinstituciniai suinteresuotieji subjektai dalyvauja lygiomis teisėmis.

Tačiau atstovaujamoji demokratija turi būti apsaugota nuo neliberalių bandymų jai pakenkti. Didelį susirūpinimą kelia įvairių formų populizmas, nes dėl jo piliečiai turi mažiau erdvės dalyvavimui. Todėl labai gyvybiškai svarbu skubiai įgyvendinti ES sutarties 11 straipsnį. Kai šis straipsnis buvo pirmą kartą suformuluotas, buvo aišku, kad liberaliajai demokratijai būtinas tarpinių struktūrų, pavyzdžiui, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvavimas. Šios struktūros informuoja apie įvairių žmonių – verslininkų, vadovaujančių didelėms įmonėms ar MVĮ, darbuotojų, specialistų, vartotojų, mažumų, pavyzdžiui, migrantų, neįgaliųjų ir romų, bei visų kitų dalyvaujančių Europos ir tarptautinėse žmogaus teisių asociacijose – nuomones. Laisvė, demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė yra vienos iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Jos įtvirtintos ES sutartyse ir sudaro ES tapatybės pagrindą. Tačiau pastaraisiais metais šioms vertybėms daromas didelis spaudimas. „Europa susidūrė su precedento neturinčiomis krizėmis, dėl kurių padidėjo socialinė ir ekonominė nelygybė ir susvyravo ES piliečių pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis“, – sakė Oliver Röpke savo inauguracinėje kalboje. Pilietinis dialogas yra labai svarbus sprendžiant šiuos uždavinius.Kalbėdamas apie EESRK, kaip ES instituciją, naujasis pirmininkas pabrėžė, kad ES institucijos visada turi būti atviros žmonėms ir jų nuomonėms.

Nuomonę rengusioje tyrimo grupėje vykusios diskusijos buvo geras pilietinio dialogo, kuriame dalyviai klausosi vieni kitų ir tariasi dėl formuluotės, turinio ir tikslų, pavyzdys.

Sutarėme dėl tam tikrų reikalavimų, kurie bus pateikti Europos institucijoms siekiant stiprinti pilietinį dialogą. Tikslas buvo pasiekti tarpinstitucinį susitarimą, kuris taptų strategijos ir veiksmų plano pagrindu.

Tokia pažanga – tai dar vienas žingsnis į priekį, kaip ir daugelis kitų žingsnių, kuriuos EESRK nuo 1999 m. žengė rengdamas vidines jam atstovaujančių subjektų diskusijas. Tačiau dabar reikia konkrečių veiksmų šį susitarimą įgyvendinti ir paremti, kad Europos Sąjunga tam pritartų.