Pateikė Tetyana Ogarkova

Šių metų kovo mėn. pradžioje labai sunkia širdimi palikau Kyjivą. Vykau į Prancūziją dalyvauti dviejų dienų trukmės simpoziume dėl Ukrainos. Todėl negalėjau dalyvauti man labai svarbioje ceremonijoje Kyjive. Mūsų draugė poetė Svitlana Povalijeva sostinės centrinėje aikštėje Maidane surengė savo vyriausiojo sūnaus Vasilijaus, kuris, būdamas 28 metų, žuvo mūšyje, atminimo pagerbimą. 2022 m. vasarą jo jaunesnysis brolis Romanas žuvo kovoje, išvaduojant Charkivo sritį. Jam buvo 24 metai.

Įlipus į traukinį, man suspaudė širdį. Trys mano vaikai liko namuose. Nuo karo pradžios tai buvo ne pirma mano trumpalaikė kelionė į užsienį, tačiau šį kartą buvau kupina baimės.

Žinojau, kad kilus Rusijos balistinių raketų pavojui mano telefone esanti perspėjimo programėlė nesuveiks. Kelias dienas būsiu 2 000 km nuo namų, nežinodama, ar mano dukros yra saugios. Ši mintis buvo nepakeliama.

Jei perspėjimo sistema nesuveiktų, taip nutiktų dėl to, kad Jungtinės Valstijos nebeteiktų Ukrainai žvalgybinės informacijos, įskaitant tą, kuri leidžia iš anksto aptikti Rusijos balistinių raketų paleidimą iš Rusijos teritorijos. JAV taip pat sustabdė karinę pagalbą ir net užblokavo įrangą, kuri jau buvo perduota Lenkijai.

Po keleto dienų grįžau į Ukrainą. Tuo metu vyko Ukrainos, Amerikos ir Saudo Arabijos delegacijų derybos. Ukraina buvo pasirengusi visiškai ir nedelsiant nutraukti ugnį, jei tai padarytų ir Rusija. Donaldas Trumpas buvo patenkintas, Ukrainai vėl buvo teikiama JAV žvalgybos tarnybų informacija ir suteikta karinė pagalba, dėl kurios susitarta Joe Bideno administracijos laikais.

Tačiau pasitikėjimo nebeliko. Patyrus išdavystę sunku apsimesti, kad nieko neatsitiko.

Ar Europa taip pat jaučiasi išduota? Amerikos vadovaujamos NATO saugumo priedangos era baigėsi. MAGA (Make America Great Again) žmonės nusigręžia nuo mūsų. Jie ketina sumažinti savo karinį ir humanitarinį dalyvavimą Europoje ir palaipsniui išveda agresorę Rusiją iš diplomatinės ir ekonominės izoliacijos.

D. Trumpas nori, kad kuo greičiau ir bet kokiomis aplinkybėmis Ukrainoje būtų nutraukta ugnis nes jam nerūpi šios šalies likimas. Jis nori tik kuo labiau sumažinti JAV biudžeto išlaidas. JAV nebedalyvauja susitikimuose, pavyzdžiui, rengiamuose Ramšteino bazėje, ir šiais metais daugiau neplanuojama teikti JAV karinės pagalbos.

Taika Ukrainos pralaimėjimo sąskaita JAV administracijos netrikdo. Specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Keithas Kelloggas mano, kad Ukrainą būtų galima tiesiog padalyti į dvi ar tris zonas, kaip Vokietiją po Antrojo pasaulinio karo. Tarsi Ukraina būtų karą pralaimėjusi agresorė.

Tačiau Europai taip pat kyla pavojus, nes D. Trumpas planuoja išvesti JAV karius iš Europos ir reikalauja, kad kiekviena NATO valstybė narė gynybai skirtų 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto.

Rusija atidžiai seka šiuos įvykius. Amerikiečių nebevadovaujama NATO nėra pajėgi nei apginti, nei atgrasyti Rusiją. Kiek laiko užtruktų sukurti „Gynybos Europą“, galinčią savarankiškai užtikrinti savo saugumą? Jei šis klausimas jums atrodo pernelyg abstraktus, pabandykite atsakyti į šį: kas iš europiečių eis ginti Baltijos šalių, jei 2025 m. rugsėjį Rusija pradės puolimą po mokymo operacijų Baltarusijoje?

Po Amerikos išdavystės Europa turi labai aiškiai pasirinkti: šiandien ginti Ukrainą taip, kaip gintųsi pati, arba rytoj susiremti su Rusijos kariuomene savo teritorijoje. Ši kova bus nelengva, tačiau nė vienas mūšis nėra pralaimėtas dar jam neprasidėjus.

Kovo pabaigoje Ukrainoje buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kurios rezultatai mane sudomino. Daugiau kaip 80 proc. ukrainiečių yra pasirengę tęsti kovą su Rusija, net ir be JAV paramos.

Belieka išsiaiškinti, kiek europiečių mus palaikys.