EESRK info

Atsakomybė stiprinti sanglaudą siekiant mažinti visuomenės poliarizaciją tenka pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios yra stiprios ir motyvuotos apsaugoti pilietinę ir demokratinę erdvę. Tai buvo pagrindinė antrą kartą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) surengtos Pilietinės visuomenės savaitės mintis. Šiame renginyje aptarta nerimą kelianti plataus masto poliarizacijos tendencija ES visuomenėje.

Daugiau nei 800 dalyvių, tarp kurių pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), NVO ir jaunimo grupių atstovai, taip pat suinteresuotieji subjektai ir žurnalistai, kovo 17–20 d. susirinko į EESRK rengiamą Pilietinės visuomenės savaitę, kad pasidalytų nuomonėmis ir aptartų, kaip stiprinti sanglaudą ir dalyvavimą poliarizuotose visuomenėse.

Per Pilietinės visuomenės savaitę surengta 14 sesijų, kurias organizavo EESRK ryšių palaikymo grupės nariai ir Europos piliečių iniciatyvos (EPI) dienos partneriai, taip pat vyko EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimo įteikimo ceremonija. Dalyviai parengė išsamų priemonių, kurias būtų galima įgyvendinti, rinkinį ir nustatė pagrindinius reikalavimus dėl darnesnės visuomenės. Keletas iš jų būtų:

• stiprinti sanglaudą pasitelkiant švietimą ir kultūrą;
• užtikrinti įperkamą ir tvarų būstą;
• stiprinti visuomenės dalyvavimą pasitelkiant Europos piliečių iniciatyvą;
• užtikrinti įtraukią teisingą pertvarką ir žaliąjį bei mėlynąjį augimą;
• parengti tvirtą Europos pilietinės visuomenės strategiją;
• didinti paramą ir finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms;
• įtraukti jaunimą į stipresnės ir atsparesnės Europos kūrimą;
• skatinti inovacijas ir technologijas siekiant bendros gerovės.

Baigiamojoje sesijoje EESRK pirmininkas Oliver Röpke sakė: „Baigiantis antrajai Pilietinės visuomenės savaitei, esu labai įkvėptas visos Europos pilietinės visuomenės veikėjų energijos, žaviuosi jų atsparumu ir atsidavimu. Ši savaitė parodė, kad suvieniję pilietinę visuomenę galime rasti sprendimų, kurie padėtų stiprinti mūsų demokratiją, skatinti socialinę sanglaudą ir kurti Europą, kuri iš tiesų tarnautų jos žmonėms.“

Už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pabrėžė, kad PVO atlieka itin svarbų vaidmenį ugdant visuomenę vadovaujantis pagrindinėmis Europos vertybėmis.

Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Victor Negrescu primygtinai ragino imtis veiksmų ir paprašė PVO sutelkti jėgas ir reaguoti į agresyvią retoriką: „Mums reikia stiprios pilietinės visuomenės ir tikros pilietinės visuomenės ir sprendimus priimančių asmenų partnerystės, kad galėtume kartu kurti darnią visuomenę, darančią realų poveikį žmonių gyvenimui.“

PVO atstovai pabrėžė, kad pilietinė visuomenė yra ne tik paslaugų teikėja – ji yra labai svarbi veikėja demokratijos ir dalyvavimo srityse. Serbijos Demokratijos fondo centro generalinė sekretorė Nataša Vučković išreiškė savo optimizmą, kad pilietinė visuomenė gali atlikti labai svarbų vaidmenį šalinant pagrindines antidemokratinio ir antieuropietiško naratyvo atsiradimo priežastis ir jo plitimą tiek ES, tiek šalyse kandidatėse. Tai galima padaryti paaiškinant tai, kas vyksta Europos Sąjungoje, ir užtikrinant jos naudą visiems piliečiams jų kasdieniame gyvenime. (at)

EESRK Pilietinės visuomenės savaitės metu įtaigų pagrindinį pranešimą skaičiusios universiteto profesorės ir ne vieną apdovanojimą pelniusios autorės Albenos Azmanovos nuomone, nematoma, plačiai išplitusi neužtikrintumo liga pasiglemžia mūsų visuomenę ir žmonės jaučiasi bejėgiais ir valdomi jėgų, kurioms jie negali pasipriešinti. Šiame EESRK info duotame interviu, ji atskleidžia pagrindines šios epidemijos priežastis, įskaitant tendenciją pirmenybę teikti lygybei, o ne ekonominiam stabilumui.

Pilietinės visuomenės savaitės metu skaitytame pagrindiniame pranešime Jūs kalbėjote apie nesaugumo epidemiją, dėl kurios mažėja politinių laisvių. Jūs tai įvardijote kaip nematomą ligą, kuri mus veda iš proto. Ar galėtumėte mums daugiau papasakoti, kas yra ta „neužtikrintumo epidemija“? Kas ją sukelia?

Žmonės yra vis labiau suirzę ir turtingose visuomenėse daugėja beviltiškumo sukeltų mirčių – ypač savižudybių darbe. Tai – ypač daug skausmo kelianti ir matomiausia didžiulio, bet visgi nematomo neužtikrintumo ledkalnio, susiformavusio mums praradus pragyvenimo saugumą, viršūnė. Problema yra ne tik pasipiktinę žmonės ir išsekęs pasitikėjimas politinėmis institucijomis, nors apie tai daug kalbama. Nepasitikėjimas gali būti sveikas dalykas – jis skatina reikalauti atskaitomybės. Pyktis gali būti produktyvus: jis gali įžiebti kovą už teisingumą ir paskatinti prasmingą transformaciją.

Tačiau mūsų visuomenę yra užklupusi kitokia liga – tai, ką savo darbe nagrinėju kaip „visuotinį neužtikrintumą“. Tai yra ypatinga nesaugumo forma, ūmus jėgų netekimas, nes žmonės jaučiasi valdomi galių, kurių negali kontroliuoti.

Pavieniams asmenims neužtikrintumas – tai nesugebėjimas susidoroti su pagrindinėmis gyvenimo užduotimis. Negalėjimas įveikti sunkumų kelia baimę žlugti ir prarasti tai, ką turime – savo darbą, santaupas, gebėjimą dirbti, sveiką protą. Taigi problema kyla ne tiek dėl skurdo ar nelygybės, o dėl patirtos ar nujaučiamos netekties ir žlugimo baimės. Būtent taip pavieniai asmenys patiria neužtikrintumą.

Visuomenei neužtikrintumas reiškia nesugebėjimą savęs valdyti ir įveikti kilusias nelaimes. Pavyzdys galėtų būti COVID-19. Kaip galėjo atsitikti, kad mūsų turtingai, puikių mokslo rezultatų pasiekusiai ir sudėtingos institucinės sąrangos visuomenei susidūrus su visuomenės sveikatos problema, kurią sukėlė nei visiškai nežinomas, nei pernelyg mirtinas virusas, ji virto sunkia sveikatos priežiūros krize ir vėliau – ekonomine ir socialine krize? Taip atsitiko todėl, kad mūsų vyriausybės nurėžė viešąsias investicijas, be kita ko, sveikatos priežiūros srityje.

Yra dar viena neužtikrintumo ypatybė. Jį skatina konkrečios politinės priemonės, neoliberalus laisvųjų rinkų ir atviros ekonomikos, kai sprendimai grindžiami pelningumu, derinys. Siekiant užtikrinti nacionalinį arba ES konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, visuotinės konkurencijos dėl pelno sąlygomis, centro kairysis ir centro dešinysis elitas suskubo mažinti tiek darbo vietų saugumą (kad įmonės galėtų lanksčiai veikti ir taip tapti konkurencingomis), tiek išlaidas viešosioms paslaugoms. Tai reiškia, kad kiekvienam teko daugiau pareigų, tačiau mažiau išteklių joms atlikti. Iš mūsų reikalaujama padaryti daugiau turint mažiau išteklių.

Pavyzdžiui, Europos Komisija prašo valstybių narių dėti daugiau pastangų socialiniam teisingumui užtikrinti, bet kartu prašo sumažinti išlaidas. Kai pareigų nuolat daugėja, o išteklių – mažėja, kyla netikrumas ir abejonės, kad pajėgsime susidoroti su tokia situacija. Tai nėra sveikas netikrumas, skatinantis pasinerti į naują veiklą, apsvarstyti savo galimybes, rizikuoti ar save išbandyti. Tai – mus nuodijanti baimė, bijojimas prarasti pragyvenimo šaltinį ir tamsesnės ateities nuojauta.

Kodėl, Jūsų nuomone, iškilo autoritariniai lyderiai ir dešiniosios partijos? Kaip vertinate demokratines laisves ir pagarbą pagrindinėms ES vertybėms šiandieninėje Europoje?

Parama dešiniųjų pažiūrų autoritariniams lyderiams ir partijoms didėja dėl politiškai sukelto neužtikrintumo.  Žmonės jaučiasi nesaugiai, taigi jie trokšta saugumo ir stabilumo; jie jaučiasi netekę galių, todėl jie visas viltis sieja su stipriais lyderiais, kurie valdydami geležiniu kumščiu tuoj pat užtikrintų stabilumą. Pavyzdžiui, jie didina karines išlaidas ir policijos galias – daro tai, ką ES taip pat rengiasi daryti.

Viso to ištakos – centro partijų, kurios neoliberaliais sumetimais padidino mūsų visuomenės neužtikrintumą, veiksmai. Mano nuomone, ypatinga atsakomybė už šią apgailėtiną padėtį tenka kairiesiems. Socialinės demokratijos išsikeltas tikslas yra kovoti už teisingumą, tačiau dėmesys buvo sutelktas į kovą su vienos rūšies neteisingumu – nelygybe. Vis dėlto žmonės trokšta ekonominio stabilumo, t. y. gebėjimo valdyti savo gyvenimą ir planuoti savo ateitį.

Tarkim, mūsų visuomenėje būtų galima pasiekti tikrą lygybę, tačiau liktų didelis neužtikrintumas, o to aš tikrai nedrįsčiau vadinti klestinčia visuomene. Be to, žmonės nebūtinai trokšta, kad būtų pašalinta nelygybė, jei jie bus laikomi nevykėliais, kuriems kompensuojama (ir kurie yra žeminami) kažkiek perskirstant lėšas – jie tiesiog nenori būti nevykėliais.

Savo kalboje taip pat paminėjote „olimpines žaidynes dėl aukos statuso“. Ar galėtumėte apibūdinti, kas tai yra ir kodėl turėtume to atsisakyti?

Per pastaruosius maždaug penkiasdešimt metų kova su diskriminacija tapo tapatybės politika. Praeityje diskriminuotos grupės buvo laikomos „saugomomis mažumomis“ ir taikant pozityviosios diskriminacijos priemones, pavyzdžiui, tikslines paskatas ir kvotų sistemas, joms suteiktas aukštesnis statusas. Tačiau vyraujant neužtikrintumui, kai trūksta gerų darbo vietų ir kitų išteklių, šios saugomos grupės pradeda konkuruoti dėl ribotų išteklių. Tokiomis sąlygomis aukos statusas tampa stipriausiu koziriu: kuo labiau jaučiamasi esant auka, tuo tvirčiau reikalaujama apsaugos.

Viena vertus, tai skatina priešiškumą tarp konkuruojančių grupių ir mažina solidarumą. Kita vertus, nė viena iš jų realiai nelaimės, nes jos ir toliau liks aukomis. Būtent buvimas auka ir patiriama diskriminacija joms suteikia pagrindą reikalauti apsaugos. Vienintelis šio bjauraus žaidimo varžantis dėl išteklių ir specialios apsaugos laimėtojas yra didžiadvasiškai globėjiškumą demonstruojantis elitas. Galutinis rezultatas – galių netekusios grupės stoja į kovą viena su kita, o šios kovos dar labiau sustiprinta jų globėjus – politinį elitą. 

Atsižvelgiant į visa tai, kodėl pilietinė visuomenė yra tokia svarbi siekiant išsaugoti demokratiją ir pilietines laisves, kurias daugelis iš mūsų laiko savaime suprantamu dalyku? Kodėl pilietinė visuomenė, o ne demokratiniai rinkimai yra priešnuodis piktnaudžiavimui valdžia?

Kai balsuojame, esame vieni. Dėl nesaugumo jaučiamės nieko negalintys, esame labai nusivylę ir savo nerimą išreiškiame balsuodami. Todėl per laisvus ir sąžiningus rinkimus iškilo reakcingos partijos. Pilietinė visuomenė veikia pagal skirtingą logiką ir jai ypatingą galią suteikia bendrystė. Būdami su kitais esame susieti bendro intereso ir nesame vieni, jaučiamės saugiau ir tvirčiau, nes galime pasikliauti savo bendražygių parama. Sumažėjus netikrumui nuslūgsta baimė, galime žvelgti į priekį ir kurti didelius planus.

Albena Azmanova yra Šv. Jurgio miesto (Londono universitetas) politikos ir socialinių mokslų profesorė ir viena iš žurnalo „Emancipations“ redaktorių. Jos naujausia knyga „Capitalism on Edge“ (2020 m.) laimėjo daug apdovanojimų, įskaitant Michaelio Harringtono vardo premiją, kurią Amerikos politikos mokslų asociacija teikia „už išskirtinį darbą, rodantį, kaip erudicija gali padėti kovoti už geresnį pasaulį“. 

„Savo mokiniams kalame į galvą, kad faktus reikia tikrinti, o nuomones – pagarbiai aptarti. Tikrai kritiškai mąstantis žmogus gerbia nuomonių įvairovę“, – teigė Slovakijos diskusijų asociacijos (SDA) atstovas Richard Vaško, savo sukurta kritinio mąstymo olimpiada laimėjęs EESRK pilietinės visuomenės premiją už kovą su poliarizacija. Richard, kurio projektas laimėjo pirmąją vietą, mums papasakojo apie šią olimpiadą ir kodėl kritinio mąstymo ugdymas yra itin svarbus šiandienos poliarizuotame, dezinformacijos sklidiname pasaulyje.

Ar galėtumėte apibūdinti kurį nors vieną žaidimą arba kritinio mąstymo olimpiados turą? Gal galite pateikti užduoties ar klausimo pavyzdžių?

Kritinio mąstymo olimpiadoje mokykloje ir jos regioniniuose turuose mokiniai dalyvauja vienos–dviejų valandų trukmės testuose, kurių metu jie atlieka įvairias užduotis turėdami visapusišką prieigą prie interneto ir internetinių faktų tikrinimo priemonių. Daugiausia dėmesio skiriama gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis, nustatyti manipuliavimo ir šališkumo atvejus, aiškinti duomenis ir tyrimus, nustatyti loginius trūkumus ir patiems suformuluoti argumentus.

Pavyzdžiui, per neseniai vykusį turą moksleivių buvo paprašyta argumentuoti, ar siekiant padidinti saugą, mokyklose reikėtų įrengti vaizdo kameras – tai savalaikis klausimas Slovakijos viešajame diskurse. Kita užduotis – išanalizuoti plitųjį „TikTok“ vaizdo įrašą, kuriame reklamuojama sąmokslo teorija apie Taylor Swift, ir nustatyti būdingus konspiratyvaus mąstymo bruožus. Trečioji užduotis – nuspręsti, kuris iš dviejų vaizdo įrašų sukurtas dirbtinio intelekto, o kuris – tikras.

Visi ankstesni testai viešai skelbiami slovakų kalba svetainėje www.okm.sk.

Koks kritinio mąstymo olimpiados tikslas? Kas paskatino pradėti šį projektą?

Mūsų tikslas – padėti moksleiviams nuo to amžiaus, kai jie pradeda naudotis socialine žiniasklaida ir skaitmeniniu turiniu, išsiugdyti įgūdžius, kad jie galėtų kritiškai mąstydami, atsakingai ir apgalvotai naršyti šioje erdvėje. Pasinaudodami nuolatine grįžtamąja informacija po kiekvieno turo ir pasiruošimui skirtais e. mokymosi kursais, moksleiviai įgyja pritaikomų įpročių ir priemonių, kuriuos jie gali taikyti kasdieniame gyvenime. Galiausiai siekiame ugdyti jaunimo kartą, kuri būtų informuota, atspari dezinformacijai ir gebėtų vadovauti faktais grindžiamam ir konstruktyviam dialogui.

Šį projektą pradėjome reaguodami į kritinę mūsų švietimo sistemos spragą – oficialiose mokymo programose vis dar nepakankamai dėmesio skiriama gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritiniam mąstymui. Daugiau kaip pusė Slovakijos moksleivių niekada nesimoko, kaip įvertinti, ar informacija yra patikima. Tik 16 proc. Slovakijos jaunuolių reguliariai tikrina žiniasklaidos teikiamą informaciją. Todėl 56 proc. gyventojų yra linkę tikėti sąmokslo teorijomis arba akivaizdžiu melu. Norėjome tai pakeisti, visos šalies mokyklose imdamiesi platesnio masto ir paveikių veiksmų.

Kodėl, Jūsų nuomone, dabartinėmis aplinkybėmis kritinio mąstymo ugdymas yra toks svarbus? Ar galime laimėti karą prieš melagingas naujienas?

Melagingos naujienos vienaip ar kitaip visada egzistavo, tačiau dabar gyvename precedento neturinčio informacijos pertekliaus amžiuje. Kadangi socialinė žiniasklaida yra pagrindinis daugelio jaunuolių informacijos šaltinis, bet kas gali lengvai skleisti dezinformaciją, klaidingą informaciją ar neapykantą kurstančias kalbas. Žinojimas, kaip atsirinkti informaciją ir jos ieškoti šiame chaose, tapo labai svarbiu gyvenimo įgūdžiu.

Tačiau melagingų naujienų iki galo nenugalėsime niekada. Tai – judantis taikinys, kuris dar ir nuolat kinta. Tačiau galime suteikti jaunimui priemonių, kad jie galėtų geriau orientuotis šioje aplinkoje, užduoti gerus klausimus ir prieš ką nors dalijantis pagalvoti.

Ar esate gavę atsiliepimų apie savo projektą? Gal galėtumėte pateikti pavyzdį?

Po kiekvieno turo renkame išsamią grįžtamąją informaciją, o atsiliepimai yra labai teigiami. Pavyzdžiui, 93 proc. mokytojų, kurių mokiniai dalyvavo olimpiadoje, teigė, kad tai padeda mokiniams atpažinti dezinformaciją ir apgaulę. Be to, mūsų klientų lojalumo rodiklis – pagrindinis naudotojų pasitenkinimo rodiklis – paskutiniame etape pasiekė + 76. Tai – puikus įvertinimas.

Ką galėtumėte patarti kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, norinčioms pasiekti tokių rezultatų savo veikla ar programomis?

Šalys ir aplinkybės skiriasi, o vietos organizacijos geriausiai žino, ko reikia jų bendruomenėms. Tačiau mums pasiteisino šie principai:

pirmiausia ir tai yra svarbiausia, nesakome jaunimui, ką galvoti. Tikrai kritiškai mąstantis žmogus gerbia nuomonių įvairovę. Jei moksleiviai pajunta, kad jų nuomonė atmetama arba jiems brukami tam tikri įsitikinimai, jie praranda susidomėjimą. Mokome juos faktus tikrinti, o nuomones – pagarbiai aptarti.

Antra, svarbūs prieigos ir įtraukumo klausimai. Jei nesusprogdinsime burbulo ir apsiribosime elitinėmis mokyklomis, realaus poveikio nebus. Mūsų programa yra nemokama, visiškai internetinė ir lengvai prieinama. Be to, ji pateikiama didžiausios mūsų etninės mažumos kalba. Šiais metais 53 proc. dalyvių – profesinių mokyklų moksleiviai.

Trečia, reikia nuo pat pradžių galvoti apie masto didinimą ir to siekti naudojantis naujomis technologijomis. Vertindami atsakymus į atvirus klausimus naudojamės DI. Tai suteikia mums galimybę išlaikyti aukštos kokybės mokymosi patirtį nesinaudojant testais su keliais atsakymų variantais. Nors skaitmeninis amžius kelia rimtų iššūkių, jis taip pat suteikia mums veiksmingų priemonių jiems atremti.

Richard Vaško Slovakijos diskusijų asociacijoje (SDA) jau nuo 12 metų amžiaus. Jis laimėjo Slovakijos nacionalinę diskusijų lygą vidurinėje mokykloje ir atstovavo Slovakijai Pasaulio mokyklų diskusijų čempionatuose. Jis yra baigęs Varviko universiteto (Jungtinė Karalystė) teisės, politikos ir filosofijos studijas aukščiausiais įvertinimais, o šiuo metu Kembridžo universitete studijuoja, kad įgytų švietimo mokslų (žinių, galios, politikos) magistro laipsnį.

Nuo 2021 m. Richard dirba SDA, kur jis sukūrė ir dabar koordinuoja kritinio mąstymo olimpiadą. Jis taip pat bendradarbiauja su Slovakijos švietimo ministerijos Strateginės komunikacijos grupe (StratCom) ir yra Nacionalinio švietimo ir jaunimo instituto mokytojų mokymo vadovų apie gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis bendraautorius. Richard atlieka mokslinius tyrimus ir organizuoja įvairių etninių grupių vasaros stovyklas palankių sąlygų neturintiems vaikams kartu su Mathias Bel institutu – NVO, kuri daugiausia dėmesio skiria etninėms mažumoms ir marginalizuotoms romų bendruomenėms Slovakijoje.

Pagrindinis EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimas jau skirtas penkiolika kartų. Juo įvertinami projektai, kuriuose itin kūrybiškai ir novatoriškai sprendžiami ES labai svarbūs klausimai.

Paraiškas apdovanojimui gauti gali teikti visos pilietinės visuomenės organizacijos, oficialiai registruotos Europos Sąjungoje ir veikiančios vietos, regionų, nacionaliniu ar Europos lygmeniu. Apdovanojimas taip pat gali būti skiriamas asmenims, kurie gyvena ES, bei Europos Sąjungoje registruotoms ar veikiančioms įmonėms, jeigu jų projektais jokiu būdu nesiekiama pelno.

Visos konkursui siūlomos iniciatyvos ir projektai turi būti vykdomi Europos Sąjungoje. Jie jau turi būti įgyvendinti arba gali būti dar vykdomi iki paraiškų pateikimo termino.

Šio apdovanojimo tikslas – didinti informuotumą apie išskirtinį pilietinės visuomenės indėlį kuriant Europos tapatybę bei pilietiškumą ir propaguojant bendras vertybes, skatinančias Europos integraciją.

Kiekvienais metais pasirenkama vis kita tema. 2023 m. tai buvo projektai, kuriuose daugiausia dėmesio skirta psichikos sveikatai. 2022 m. išimties tvarka EESRK apdovanojimą skyrė dviem temoms – jaunimui ir Ukrainai. 2021 m. apdovanojimas skirtas klimato srities projektams, kuriais skatinama teisinga pertvarka. 2020 m. EESRK pakeitė savo pilietinės visuomenės apdovanojimą išskirtine pilietinio solidarumo premija, kuri buvo skirta kovai su COVID-19. Ankstesniais metais buvo nagrinėtos lyčių lygybės ir moterų įgalinimo, europinės tapatybės, kultūros paveldo, migracijos ir kitos svarbios temos.

2024 m. spalio mėn. EESRK paskelbė apie penkioliktąjį pilietinės visuomenės apdovanojimą kovai su žalinga Europos visuomenės poliarizacija.

Poliarizacijos tema yra kaip niekad aktuali. Dėl daugybės vienu metu vykstančių krizių, įskaitant COVID-19 pandemiją, Rusijos karą Ukrainoje ir plataus masto socialinį ir ekonominį nestabilumą, padidėjo nepasitikėjimas viešosiomis ir valdžios institucijomis, o tai lėmė žalingą poliarizaciją.

Pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį mažinant šį nepasitikėjimą ir stebint poliarizaciją internete ir realiame gyvenime, gerinant socialinę sanglaudą ir puoselėjant demokratines vertybes. Valdžios institucijos kartu su pilietine visuomene gali padėti apsaugoti liberalią demokratiją nuo autoritarinių tendencijų.

Todėl EESRK nusprendė penkioliktąjį pilietinės visuomenės apdovanojimą skirti už ne pelno iniciatyvas, kuriomis veiksmingai įgyvendinamos prevencinės, išankstinio perspėjimo ir (prireikus) deeskalavimo priemonės, padedančios užtikrinti, kad būtų gerbiamos demokratinės vertybės, kad poliarizacija netaptų žalinga ir kad vienpusiški naratyvai neišprovokuotų smurto.

EESRK 15-ąjį kartą įteikė Pilietinės visuomenės premiją. Šiais metais už įkvepiantį darbą kovojant su neigiama poliarizacija visoje Europoje apdovanoti trys laureatai iš Slovakijos, Belgijos ir Prancūzijos. Nugalėtojai buvo paskelbti kovo 20 d. per apdovanojimų ceremoniją, surengtą Pilietinės visuomenės savaitės metu.  

Apdovanojimo fondą pasidalijo trys nugalėtojai. Pirmosios vietos laimėtojui skirta 14 000 EUR. Antroji vieta atiteko dviem konkurso dalyviams, kurių kiekvienam teko po 9 000 EUR.

PIRMOJI VIETA skirta Slovakijos debatų asociacijai už iniciatyvą „Kritinio mąstymo olimpiada“

Slovakijos debatų asociacija (SDA) yra Slovakijos nevyriausybinė organizacija. Jos užduotis – skatinti atvirą ir kritinį mąstymą bei aktyvų Slovakijos jaunimo pilietiškumą. Vykdydama įvairias programas, SDA moko jaunimą vertinti faktus ir nuomones, formuluoti savo argumentus ir kritiškai mąstyti apie medijų pateikiamą informaciją, kad jaunimas galėtų atpažinti patikimus informacijos šaltinius. Savo veikla organizacija sukuria erdvę atviroms ir viešoms diskusijoms svarbiausiais Slovakijos visuomenei rūpimais klausimais.

Viena sėkmingiausių 2021 m. pradėtų programų – tai Kritinio mąstymo olimpiada. Programa sulaukė plataus susidomėjimo: pernai olimpiadoje dalyvavo beveik 9000 mokinių iš daugiau kaip 300 mokyklų. Šis novatoriškas projektas – tai konkursas, kuriuo siekiama didinti moksleivių atsparumą dezinformacijai. Slovakijoje dezinformacija labai paplitusi: 61 proc. slovakų nepasitiki žiniasklaida ir daugiau kaip pusė jų tiki sąmokslo teorijomis. Kritinio mąstymo olimpiados siekis – mesti tiesioginį iššūkį šiam reiškiniui ugdant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir keičiant jaunimo vartojimo įpročius.

Konkurse dalyvauja trijų amžiaus grupių moksleiviai (8–13 klasių moksleiviai pagal Slovakijos sistemą), kurie per tris turus turi išspręsti tikro žiniasklaidos pasaulio užduotis. Užduotys parengtos taip, kad atspindėtų turinį, su kuriuo mokiniai gali susidurti kasdieniame gyvenime. Jie analizuoja „TikTok“ vaizdo įrašus, tikrina DI sukurtą turinį, vertina „Instagram“ įrašus ir stengiasi atskirti tikrovę nuo klaidingos informacijos. Moksleiviai taip pat dalyvauja viešo kalbėjimo ture, kuriame jie turi išdėstyti savo argumentus bendraamžiams.

„Kritinio mąstymo olimpiada padeda mažinti visuomenės poliarizaciją, nes tūkstančiai moksleivių mokomi bendrauti su kitaip mąstančiais žmonėmis, atpažinti kognityvinį šališkumą ir konstruktyviai reikšti savo nuomonę“, – sakė programos steigėjas ir koordinatorius Richard Vaško. „Šiomis įgūdžius lavinančiomis pratybomis stipriname kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, taigi ir įgaliname jaunimą pasipriešinti dezinformacijai ir geriau orientuotis visuomenės debatuose, parodydami jų niuansus.“

ANTROJI VIETA skirta Reporters d'Espoirs (Vilties žurnalistai) iš Prancūzijos už iniciatyvą Prix Européen Jeunes Reporters d’Espoirs

Reporters d'Espoirs yra 2003 m. įsteigta Prancūzijos ne pelno organizacija. Ji pradėjo taikyti „sprendimų žurnalistikos“ metodą – dabar plačiai taikomą žurnalistikos formą, kuria siekiama spręsti šiandienos visuomenei iškylančias problemas. Organizacija ragina žurnalistus laikytis šios teigiamos mąstysenos ir skiria įvairius apdovanojimus žurnalistams ir jaunimui už geriausius reportažus ir redakcines naujoves.

Prix Européen Jeunes Reporters d’Espoirs iniciatyva siekiama įvertinti žurnalistų darbą ir mokyti juos sprendimų žurnalistikos prancūzų kalba. Įvairialypė programa suteikia kandidatams galimybę įgyti sprendimų žurnalistikos įgūdžių internetiniuose kursuose, kurie rengiami kartu su Aix-Marseille žurnalistikos mokykla. Kiekvienam kandidatui taip pat skiriamas kuratorius, kuris padeda tobulinti rašymo ir kalbėjimo įgūdžius ir moko faktų pristatymo meno. Nugalėtojai taip pat kviečiami į Paryžių į 48 valandų trukmės mokymosi kelionę, kurios metu jie susitinka su kitais bendraminčiais žurnalistais ir ekspertais iš visos Europos. Pasibaigus mokymams, šešiems laimėtojams įteikiamos premijos, kurių bendra suma siekia 10 000 EUR.

„Kova su poliarizacija yra neatsiejama nuo sprendimų žurnalistikos metodo, nes siekiama atskleisti pasaulio sudėtingumą, dalyvių, veikiančių tiek bendrai, tiek atskirai visais lygmenimis ir visose šalyse, įvairovę, taip pat parodyti, kad vietos iniciatyvos gali įgauti daug platesnį mastą“, – kalbėjo Reporters d'Espoirs vadovas Gilles Vanderpooten.

Per pirmuosius tris iniciatyvos metus gauta daugiau kaip 400 paraiškų iš 25 šalių. O ketvirtaisiais metais tikimasi gauti daugiau kaip 300 paraiškų. Organizacija jau padėjo daugiau kaip 75 kandidatams patobulinti gebėjimus kalbėti ir rašyti prancūzų kalba.

Šį konceptą galima lengvai atkartoti ir Reporters d'Espoirs komanda jau tariasi su Ispanijos, Italijos ir Belgijos žurnalistais dėl bendradarbiavimo ir tolesnės iniciatyvos sklaidos.

„Mūsų siekis šio apdovanojimo idėją perkelti už prancūzakalbio pasaulio ribų į kitas Europos Sąjungos kalbas vartojančią aplinką“, – sakė G. Vanderpooten. „Tai labai svarbu siekiant, kad vis daugiau jaunuolių dalyvautų iniciatyvoje „Europe of solutions“.

TREČIOJI VIETA skirta Belgijos organizacijai FEC Diversité asbl už jų projektą ESCAPE GAME EXTREME DROITE pour se désintoxiquer

Europoje ir visame pasaulyje įsigali dešiniosios pakraipos ideologijos. Stiprėja kraštutinių dešiniųjų partijos, kyla populizmas. Belgijos ne pelno organizacija FEC Diversité sugalvojo būdą, kaip pasipriešinti šių idėjų plitimui tarp mokytojų, profesinių sąjungų narių ir paprastų piliečių.

ESCAPE GAME EXTREME DROITE pour se désintoxiquer yra pabėgimo žaidimas, padedantis žaidėjams smagiai ir įtraukiai atsisakyti kraštutinių dešiniųjų idėjų. Žaidėjams pasakoma, kad jie yra užsikrėtę kraštutinių dešiniųjų ideologija, ir turi patys ja atsikratyti atlikdami įvairias užduotis. Žaisdami jie sužino, kaip visuomenėje skleidžiamos ir stiprinamos kraštutinės dešiniosios idėjos.

Žaidimo erdvė padalinta į keturias teritorijas, kuriose žaidėjai turi atlikti specialias užduotis. A teritorijoje dalyviai įsitraukia į diskusijas dėl kraštutinių dešiniųjų poveikio darbo vietoje ir atlieka užduotis naudodamiesi 19 jiems pasiūlytų objektų. B teritorijoje žaidėjai skaito realius migrantų liudijimus, kad suprastų, kaip jie keliauja į Europą. C teritorijoje žaidėjai klausosi kraštutinei dešinei skirtos kalbos, kuri iliustruojama atitinkamais vaizdais. D teritorijoje žaidėjai, prieš pradėdami spręsti kryžiažodį, turi parengti pranešimą apie kraštutinių dešiniųjų partiją.

Šio įtraukaus žaidimo vedliai dėvi dujoms nepralaidžius kombinezonus ir dujokaukes ir kalba iškreiptais balsais. Įvairiomis užduotimis siekiama, kad dalyviai panaudotų visus penkis pojūčius ir kad būtų sukurta tokia aplinką, kurioje patirtis būtų kuo tikroviškesnė, taip pat būtų didinamas informuotumas apie demokratijai Europoje kylančius pavojus.

Žaidimas pradėtas rengti 2023 m. birželio mėn. ir jau beveik 1000 žaidėjų buvo „detoksikuoti“, informacija apie iniciatyvą pasklido tarp darbuotojų sąjungų, organizacijų ir mokyklų Belgijoje ir už jos ribų. Dalyviai iš Prancūzijos ir Bulgarijos atvyko išbandyti žaidimo, kad galėtų jo idėją panaudoti savo šalyse.

„Didžiuojamės mūsų sukurta novatoriška švietimo priemone, kuria aktyviai ir interaktyviai sprendžiamas kraštutinių dešiniųjų idėjų klausimas“, – sako FEC Diversité atstovė Malika Borbouse. „Skatindama dialogą ir kolektyvinius svarstymus, mūsų iniciatyva padėjo sumažinti įtampą ir kurti įtraukesnę visuomenę.“

Šiais metais buvo gautos 58 paraiškos iš privačių asmenų, privačių įmonių ir pilietinės visuomenės organizacijų iš daugelio ES valstybių narių, o tai rodo platų geografinį paplitimą.

Jos apima įvairias temas – nuo jaunimo įtraukimo ir įgalėjimo iki socialinės sanglaudos ir socialinės įtraukties, nuo gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir dezinformacijos iki žmogaus teisių ir lyčių lygybės.

Daugeliu iniciatyvų problemos sprendžiamos iš esmės ir padedama užkirsti kelią poliarizacijai.

Tokių iniciatyvų, kaip EUth Voices for Social Change, kurią Graikijoje vykdo pelno nesiekianti organizacija „Youthmakers Hub“, tikslas – įgalėti jaunus žmones skatinti teigiamus pokyčius savo bendruomenėse. Šiais projektais kovojama su žalinga poliarizacija, kuriama tolerancijos kultūra, skatinant žmones dalyvauti konstruktyviuose dialoguose ir priešintis nesantaiką kurstantiems naratyvams, pavyzdžiui, rengiant skaitmeninio raštingumo mokymus ir tinklalaides.

Kitais projektais kovojama su poliarizuojančiais naratyvais ir radikalizacija. Jais siekiama užpildyti kultūrines, etnines ir kartų spragas, mažinti visuomenės susiskaidymą, skatinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, apsaugoti pagrindines teises ir stiprinti socialinę sanglaudą.

Slovakijos organizacijos DEMDIS įgyvendinama iniciatyva DEMDIS Digital Discussion sukūrė naują programinės įrangos platformą, skirtą sąžiningoms skaitmeninėms diskusijoms, net ir prieštaringomis temomis. Naudotojai balsuoja už teiginius ir yra skirstomi į atskiras nuomonių grupes. Ieškant bendrų sąlyčio taškų, šiuo projektu tiesiami tiltai tarp šių poliarizuotų stovyklų.

„The Baltic Human Rights Society“ parengtas Žmogaus teisių vadovas yra vienas iš pavyzdžių, kaip pilietinė visuomenė gali prisidėti prie pagrindinių teisių gynimo. Vadovas veikia kaip žmogaus teisių švietimo platforma, kurioje įvairiomis kalbomis paaiškinama, kaip žmogaus teisės gali ir turi būti užtikrinamos konkrečiose kasdienio gyvenimo situacijose.

Šių metų konkursui taip pat buvo pateikta keletas kultūrinių ir meninių požiūrių į poliarizacijos problemą, pavyzdžiui, „Arty Farty“ Atlas géopolitique de la culture et des médias indépendants en Europe. Šia iniciatyva atkreipiamas dėmesys į prioritetines nepriklausomų kultūros ir žiniasklaidos organizacijų tinklo visoje Europoje temas, pavyzdžiui, įtrauktį, teritorinės atskirties mažinimą arba būtinybę kovoti su dezinformacija. Šie projektai rodo, kad kultūra ir žiniasklaida gali atlikti transformacinį vaidmenį depoliarizuojant visuomenę.

Europos piliečių iniciatyva pasirodė esanti veiksminga aktyvesnio piliečių dalyvavimo ES politiniame gyvenime priemonė. Tačiau ją reikia stiprinti siekiant išvengti ES institucijų atotrūkio nuo paprastų Europos piliečių.

Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra ES dalyvaujamasis mechanizmas, kuriuo siekiama stiprinti tiesioginę demokratiją ir pagal kurį suteikiama galimybė ne mažiau kaip vienam milijonui ES piliečių (nustačius piliečių bent iš septynių skirtingų valstybių narių minimalų skaičių) prašyti Europos Komisijos pasiūlyti teisės aktą srityje, kurioje valstybės narės yra perdavę įgaliojimus ES lygmeniui.

Nuo 2012 m., kai buvo pradėtos įgyvendinti EPI, Europos Komisija užregistravo 119 iniciatyvų, o jų organizatoriai surinko apie 20 mln. parašų. Iki šiol sėkmingai įgyvendinta vienuolika iniciatyvų, o dešimt iš jų jau sulaukė Komisijos atsako.

EPI diena, kurią kasmet rengia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), yra svarbus forumas ir platforma, kurioje užregistruotų ir būsimų EPI organizatoriai ir suinteresuotieji subjektai gali keistis informacija, dalytis patirtimi, pristatyti savo EPI ir veiklą visuomenei.

Šiais metais Europos piliečių iniciatyvos diena surengta kovo 18 d. vykstant Pilietinės visuomenės savaitei.

„ES turėtų imtis tolesnių veiksmų plėtojant dalyvaujamąją demokratiją, kad papildytų jos atstovaujamąją formą. Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra pirmoji dalyvaujamosios demokratijos priemonė tarpvalstybiniu lygmeniu“, – sakė už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurenţiu Plosceanu.

Pasak Europos ombudsmenės Teresos Anjinho, EPI yra paveiki priemonė, tačiau jos potencialas visapusiškai neišnaudotas. „Turime gerinti komunikaciją apie šios priemonės tikslus ir funkcijas. Reikia aktyviau vykdyti informuotumo didinimo kampanijas, kad žmonės būtų visapusiškai informuojami apie tai, ką įmanoma ir ko neįmanoma pasiekti pasitelkus Europos piliečių iniciatyvą, ir kad jie galėtų imtis atitinkamų veiksmų. Siekiant išsaugoti EPI kaip prasmingą priemonę, reikia užtikrinti skaidrumą, sąžiningumą ir komunikaciją. Priešingu atveju nepavyks nepavyks išsaugoti pasitikėjimo šia priemone ir mūsų Sąjungos ateitimi“, – sakė Teresa Anjinho.

Per EPI dienos renginį buvo pristatytos devynios EPI iniciatyvos, įskaitant iniciatyvas dėl galimybės gauti vandens, apsirūpinimo maistu saugumo, abortų, LGBTQ+ teisių, esamų pastatų apsaugos nuo griovimo, vaizdo žaidimų paveldo apsaugos, naujo išmetamųjų teršalų mažinimo modelio įgyvendinant iniciatyvą „Air-Quotas“ ir dėl naujų sveikatos standartų, susijusių su psichodelinių narkotikų naudojimu medicinoje.

Reaguodama į raginimus užtikrinti EPI iniciatyvų finansavimą, Komisijos generalinio sekretoriato EPI grupės vadovė Adriana Mungiu paragino aktyvistus nelaukti naujų ir gana tolimų biudžeto sprendimų, skirtų tik EPI. Vietoj to jie turėtų geriau panaudoti dabartinio ES biudžeto lėšas, ypač piliečių dalyvavimui skirtų skyriaų. (at)

Pateikė Daniela Vancic

Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra išties unikali: niekur pasaulyje nėra kitos tokios priemonės, kuri leistų piliečiams daryti tiesioginį poveikį teisės aktams. Tačiau ji vis dar laukia pelnyto pripažinimo, rašo Daniela Vancic, organizacijos „Democracy International“ Europos politikos ir nuomonės formavimo vadovė, kuri pasidalijo trimis idėjomis, kaip padaryti Europos piliečių iniciatyvą veiksmingesne.

Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra viena galingiausių ES demokratijos priemonių, nusileidžianti tik Europos Parlamento rinkimams. Per 13 gyvavimo metų EPI sudomino daugiau kaip 20 milijonų piliečių ir įrodė, kad yra labai svarbi dalyvavimo platforma. Vis dėlto, nepaisant EPI potencialo, ji retai sulaukia pelnyto pripažinimo.

Štai kodėl EPI yra svarbi ir autorė pateikia tris idėjas, kaip dar labiau padidinti jos poveikį.

EPI vaidmuo poliarizuotame pasaulyje

Kodėl EPI yra tikrai unikali? Pasaulyje nėra kitos tokios priemonės kaip ši. ESI suteikia piliečiams galimybę tiesiogiai daryti įtaką teisės aktams, surinkus paramą bent septyniose ES valstybėse narėse. Tuo metu, kai didėja politinė poliarizacija, EPI yra gyvybiškai svarbus tiltas tarp piliečių ir politikos formuotojų, skatinantis bendradarbiavimą, stiprinantis ryšius ir inicijuojantis realius pokyčius.

EPI esmė – įkvėpti žmones dalyvauti formuojant politiką. Ji suburia įvairias grupes, skatina viešas diskusijas ir sustiprina balsą Europos arenoje. Pavyzdžiui, iniciatyvaMano balsas, mano pasirinkimas, kurią neseniai pasirašė daugiau nei milijonas žmonių, sutelkė aktyvistų, organizacijų ir visuomenės veikėjų tinklą (įskaitant tokius tarptautinius veikėjus kaip Barack Obama) ir paskatino platesnį pokalbį apie pagrindines vertybes. Toks sutelkimas sukuria ilgalaikę vertę tiek pačiai demokratijai, tiek konkrečiam tikslui.

Labai svarbu laiku imtis veiksmų

EPI turi didžiulį demokratinį potencialą, tačiau norint jį visapusiškai išnaudoti, labai svarbu, kad ES institucijos laiku imtųsi veiksmų. Nors kai kurios iniciatyvos, pavyzdžiui, kampanija End the Cage Age, lėmė teigiamus ES politikos pokyčius, dažnai yra labai didelis laiko atotrūkis nuo visuomenės pritarimo EPI iki tolesnių su ja susijusių teisėkūros veiksmų. Tai gali nuvilti ir piliečius, ir pilietinę visuomenę, kurie rizikuoja prarasti pasitikėjimą procesu.

Siekdama išlaikyti pagreitį, ES turėtų apsvarstyti galimybę paspartinti EPI, kurios sulaukia didžiulio visuomenės pritarimo, įgyvendinimą. Nors ES teisės aktams priimti reikia laiko, kai EPI turi aiškų, platų palaikymą, jai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys ir rūpestis. Piliečiai turėtų turėti galimybę savo idėjas greitai paversti veiksmais, kad Europos piliečių iniciatyva savalaikių pokyčių katalizatoriumi ir įtakos priemone.

Pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo skatinant Europos reformą

Pilietinės visuomenės organizacijos visuomet buvo Europos piliečių iniciatyvos pagrindas, jos telkė piliečius ir didino informuotumą apie šios priemonės galimybes. Nuo pat pradžių tokios organizacijos kaip „Democracy International“ atliko labai svarbų vaidmenį plėtojant ir remiant EPI. Tačiau pilietinės visuomenės vaidmuo tuo nesibaigia.

Šios organizacijos turi toliau skatinti reformas, kurios gali sustiprinti EPI kaip demokratinę priemonę. Pavyzdžiui, pagal Europos piliečių iniciatyvą turėtų būti galima siūlyti ES sutarčių pakeitimus – šie įgaliojimai dar nenumatomi, tačiau gali turėti didelį poveikį Europos ateičiai. Diskusijos dėl sutarčių reformos vystosi ir vis labiau pripažįstama, kad ES reikia sutarties, kuri atitiktų mūsų laikų iššūkius ir galimybes, todėl kaip niekad svarbu išplėsti Europos piliečių iniciatyvą, kad piliečiams būtų sudaryta galimybė dalyvauti.

Užtikrinkime, kad EPI būtų politikos įkvėpimo šaltinis

Didinkime EPI užmojus. Viena iš idėjų, kaip išnaudoti visą jos potencialą, yra apsvarstyti EPI, net jei ji neatitinka oficialių EPI kriterijų. Ne kiekviena puiki idėja pasieks vieno milijono parašų ribą, tačiau tai nereiškia, kad ji neverta dėmesio. Vykdyti EPI kampaniją nėra lengva, ypač kai ji susijusi su tarpvalstybiniais, daugiakalbiais ir daugiašaliais procesais. Tačiau kai kurioms geriausioms idėjoms gali trūkti išteklių, kad jos įveiktų aukštą EPI kartelę.

Pavyzdžiui, 2012 m. Europos piliečių iniciatyva dėl bendrojo ryšių tarifo akto pagal standartinę apibrėžtį nebuvo „sėkminga“ EPI, tačiau ji paskatino po penkerių metų įsigaliojusią tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis politiką, kuri buvo naudinga milijonams keliavusių europiečių, kurie nepaisant valstybių sienų dabar gali nemokamai naudotis tarptinkliniu ryšiu. Tai rodo, kad net ir tos Europos piliečių iniciatyvos, kurios nesurenka reikalingo parašų kiekio, gali paskatinti politikos pokyčius. ES turėtų būti pasirengusi apsvarstyti visas piliečių inicijuotas idėjas, net ir tas, kurios nesurenka vieno milijono parašų, ir jomis naudotis kaip įkvėpimo šaltiniu rengiant būsimus teisės aktus.

Pagrindinės išvados

EPI yra neįtikėtinai vertinga demokratijos stiprinimo Europoje priemonė, ypač dabar, kai visame pasaulyje kyla grėsmė demokratinėms vertybėms. Ji suteikia piliečiams galimybę pateikti savo idėjas ES lygmeniu, sutelkiant visuomenės paramą ir užtikrinant prasmingą poveikį. EPI pasiekus savo „paauglystės“ metus atėjo laikas pagalvoti, kaip sustiprinti šią unikalią priemonę ir sukurti stipresnį, tiesioginį ryšį tarp piliečių ir institucijų.

Nuolat remiant pilietinei visuomenei, EPI gali padėti sukurti labiau dalyvaujamąją ir atsakingesnę Europos Sąjungą, sustiprinant jos, kaip pasaulinės lyderės demokratijos srityje, vietą.

Daniela Vancic yra organizacijos Democracy International Europos politikos ir nuomonės formavimo skyriaus vadovė, nuo 2017 m. dirbanti dalyvaujamosios ir tiesioginės demokratijos skatinimo srityje. Turėdama daugiau kaip dešimtmetį patirties piliečių dalyvavimo procesuose, ji yra pripažinta Europos piliečių iniciatyvos ekspertė. 2022 m. ji buvo viena iš „Complementary Democracy: The Art of Deliberative Listening“ redaktorių.

Europos piliečių iniciatyva „Turiu teisę rinktis“ pasisakoma už saugius ir prieinamus abortus visoms moterims visoje ES. Dėl 2024 m. balandžio mėn. paskelbtos ir Slovėnijos Kovo 8-osios instituto koordinuojamos Iniciatyvos surinkta daugiau kaip milijonas parašų gerokai anksčiau nustatyto termino. EESRK Info su šios EPI organizatoriais kalbėjo apie kampanijos aktualumą dabartinėmis politinėmis aplinkybėmis, kai moterys praranda galimybę pačios priimti sprendimus dėl savo reprodukcinių teisių.

Kas paskatino jus pradėti iniciatyvą „Turiu teisę rinktis“ ir koks yra jūsų svarbiausias tikslas?

Apie kampaniją, kuria būtų apsaugotos teisės į abortą Europoje, pradėjome mąstyti beveik prieš trejus metus, kai JAV Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, atmetantį Roe prieš Wade precedentą. Moterys JAV per vieną dieną neteko savo konstitucinės teisės ir mums iš karto tapo aišku, kad teisė į abortą turi būti apsaugota ir Europoje. Lenkijoje moterys miršta ligoninėse dėl beveik visiško abortų uždraudimo. Per pastaruosius keletą metų jos rengė didžiulius protestus dėl teisių į abortą. Maltoje dėl aborto moterys vis dar gali atsidurti kalėjime. Šiais metais Giorgia Meloni suteikė prieš abortą kovojančioms grupėms leidimą protestuoti abortų klinikose ir gėdinti moteris, atvykstančias į šia klinikas darytis abortą. Daugiau kaip 20 mln. moterų Europoje neturi galimybės atlikti abortą.

Todėl ir pradėjome kampaniją „Turiu teisę rinktis“. Rengdami savo pasiūlymą dirbome su tarptautine teisininkų komanda ir sukūrėme tvirtą tinklą su organizacijomis iš visos Europos.

Mūsų tikslas – apsaugoti teises į abortą ES lygmeniu ir pagerinti galimybes nutraukti nėštumą moterims, kurios šiuo metu dėl draudimų turi keliauti į kitas šalis (pvz., moterys Maltoje ir Lenkijoje), dėl paplitusio atsisakymo veikti dėl vidinių įsitikinimų (kaip Italijoje ir Kroatijoje) arba todėl, kad neturi finansinių galimybių (pvz., Vokietijoje ar Austrijoje).

Būtent dėl dabartinio politinio konteksto mūsų kampanija yra neatidėliotina. Turime susivienyti ir parodyti, kad dauguma žmonių pasisako už teises į abortą ir nepritaria reprodukcinės laisvės ribojimams. Dauguma europiečių pritaria teisėms į abortą, tad turime būti vieningi, kad šias teises apsaugotume.

Kokių konkrečių veiksmų tikitės iš Europos Komisijos? Kaip tai pasiekti, kai sveikata priklauso valstybių narių kompetencijai?

Siūlome Europos Komisijai sukurti finansinį mechanizmą, kuris veiktų kaip sutinkančių dalyvauti valstybių narių mechanizmas, padengiantis aborto procedūrų išlaidas. Jis veiktų panašiai kaip vėžio prevencijos ir gydymo programos.

Manoma, kad bet kuris asmuo, kuris turi vykti į kitą šalį dėl aborto – dėl didelių apribojimų savo šalyje arba todėl, kad dažnai atsisakoma atlikti šią procedūrą dėl įsitikinimų – neprivalės pats už ją mokėti. Šiuo metu tūkstančiai moterų keliauja į kitas šalis, kuriose kartais už šią procedūrą sumoka tūkstančius eurų. Ne visi gali sau tai leisti.

Abortai gal ir nepriklauso Europos Komisijos kompetencijai, tačiau jai priklauso su sveikatos priežiūra susijusios finansinės programos, todėl ir galėjome užregistruoti savo EPI. 

Kodėl nusprendėte tai daryti pasinaudodami Europos piliečių iniciatyva? Ar tikitės, kad Komisija reaguos palankiai?

Mūsų Slovėnijos organizacija, Kovo 8-osios institutas, koordinuojantis kampaniją „Turiu teisę rinktis“, turi daug patirties įgyvendinant nacionalines pilietines iniciatyvas, renkant parašus ir rengiant referendumus. Pasinaudoję nacionaliniu pilietinės iniciatyvos mechanizmu, jau sėkmingai pakeitėme penkiolika Slovėnijos įstatymų ir laimėjome du nacionalinius referendumus. Todėl norėjome rasti panašią tiesioginę demokratijos priemonę ES lygmeniu. Būtent taip sužinojome apie EPI. Mes norėjome paskatinti tiesioginius pokyčius, kurie darytų ilgalaikį poveikį visų europiečių reprodukcinėms teisėms, todėl nusprendėme pradėti rinkti parašus.

Kampanijos metu užsitikrinome visų centro kairiųjų frakcijų Europos Parlamente politinę paramą, sulaukėme žymių nacionalinio lygmens politikų paramos daugelyje ES valstybių narių, turime gerų ryšių ir esame užmezgę santykius su Europos Komisijos nariais. Tikimės, kad jie išklausys daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, kurie remia mūsų iniciatyvą. 

Kaip pavyko sutelkti įvairių ES šalių žmones, kad jie paremtų jūsų iniciatyvą ir padėtų rinkti parašus? Kokiais kanalais naudojatės, kad apie jus sužinotų?

Kampanijos metu sukūrėme tvirtą daugiau kaip 300 organizacijų tinklą ir subūrėme gražią daugiau kaip 2000 savanorių iš visos Europos bendruomenę. Norėjome būti matomi Europos miestų, miestelių ir kaimų gatvėse, kur mūsų savanoriai buvo pasirengę rinkti parašus. Mums pavyko pasiekti matomumą „Instagram“, tačiau naudojame ir kitus kanalus, pavyzdžiui, „Facebook“, „TikTok“, „YouTube“, „BlueSky“, „X“ bei kitas socialinės žiniasklaidos platformas.

Likus mėnesiui iki parašų rinkimo termino pabaigos surinkote daugiau nei milijoną parašų, reikalingų sėkmingai įgyvendinti EPI. Kokios grįžtamosios informacijos ir paramos, įskaitant finansinę, iki šiol sulaukėte?

Gruodžio mėn. jau buvome surinkę milijoną parašų ir tam prireikė devynių mėnesių, o iki nustatyto termino surinkome 1,2 mln. parašų.

Mums pavyko surinkti parašus padedant mūsų tinklui ir bendruomenei, tačiau taip pat pateikėme paraiškas dėl įvairių finansavimo galimybių per visą savo kampaniją, kad galėtumėme ją tęsti. „Turiu teisę rinktis“ taip pat laimėjo Slovėnijos sociologijos draugijos apdovanojimą ir buvo atrinktas „SozialMarie“ apdovanojimui gauti. Taip pat sulaukėme visų centro kairiųjų frakcijų paramos Europos Parlamente ir mus individualiai parėmė įvairūs EP nariai, Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Nicolae Ștefănuță, Prancūzijos senatorė Melanie Vogel, Slovėnijos Prezidentė Nataša Pirc Musar ir Ministras Pirmininkas Robert Golobo. Kampaniją taip pat remia daug aktyvistų ir žmonės iš įvairių ES šalių, pavyzdžiui, Luisa Neubauer iš Vokietijos ir Alice Coffin iš Prancūzijos.

„Turiu teisę rinktis“ yra iniciatyva, kuri virsta vienu didžiausių feministinių judėjimų Europoje. Joje dalyvauja daugiau kaip 300 organizacijų, daugybė rėmėjų ir savanorių iš visos ES, kurie bendradarbiauja siekdami užtikrinti saugų ir prieinamą abortą Europos Sąjungoje. 

Tatiana Povalyaeva atstovavo Ukrainai šių metų renginyje Tavo Europa, tavo balsas! (YEYS). Charkivo vidurinės mokyklos mokytoja paskutinį kartą prieš savo mokinius stovėjo 2022 m. vasarį: nuo to laiko pamokas ji veda internetu. Ji pasakoja apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti dirbant pedagoginį darbą mieste, esančiame vos už 40 kilometrų nuo Rusijos sienos ir nuo pat karo pradžios patiriančiame nesiliaujančius smūgius.

Kaip karas paveikė Jūsų, kaip pedagogės, gebėjimą mokyti ir apskritai švietimo sistemą Ukrainoje?

Šiuo metu Charkive beveik visos mokyklos pamokas veda internetu, nes neturime pakankamai priedangų, kad moksleiviai būtų saugūs pamokose dalyvaudami fiziškai. Tai darome jau trejus metus, o paskutinį kartą savo mokinius klasėje mačiau 2022 m. vasario 23 d.  Daug mokinių buvo priversti išvykti iš šalies. Dabar jie gyvena daugelyje Europos šalių ir man, kaip mokytojai, dėl to labai gaila. Pasiilgau savo mokinių ir žinau, kad jiems tenka įveikti daug sunkumų. Kartais jie turi mokytis tiek Europos, tiek Ukrainos mokyklose dėstomus dalykus. Tai jiems didžiulė našta. Tuo tarpu pasilikusieji Ukrainoje gyvena nuolatiniame pavojuje. Niekam to nelinkėčiau.

Kaip mokinius mokyti ir jiems padėti karo metu yra užduotis, su kuria dar niekada nebuvome susidūrę. Vienas didžiausių iššūkių man yra tai, kad jaučiuosi bejėgė padėti kai kuriems iš jų. Mano žinių ir patirties kartais nepakanka streso ir jo sukeltų sveikatos problemų sprendimui. Mačiau, kaip iš esmės keitėsi mokinių asmenybės dėl potrauminio streso sutrikimo, kai gydytojo pagalbos reikia skubiau nei mokytojo. Skaudu suvokti, kad negali apsaugoti savo mokinių nuo šių sunkumų. Vis dėlto esame šalia savo mokinių, pasirengę jiems padėti, palaikyti ir rūpintis jais.

Kitas iššūkis – išlikti atsparia ir toliau būti pavyzdžiu savo mokiniams ne tik dėstomuose dalykuose, bet ir kitose gyvenimo srityse. Stiprus, ištvermingas mokytojas mokiniams gali pasiūlyti daugiau, tačiau kyla klausimas: kaip tą stiprybę išlaikyti? Karo metu gyvenantiems ir dirbantiems mokytojams reikia tiek pat paramos, kiek ir visiems kitiems, nes mes rūpinamės vaikais, kurie yra mūsų ateitis. Kuo geriau mokytojas jaučiasi, tuo daugiau paramos ir priežiūros sulaukia jo mokiniai.

Kodėl manote, kad svarbu skatinti mokinius domėtis politika ar pilietiniu gyvenimu arba dalyvauti tokiuose tarptautiniuose renginiuose kaip šis?

Viena iš esminių mokytojo užduočių – skatinti mokinius aktyviai veikti. Įkvėpti juos dalyvauti politikoje yra dar svarbiau, nes politika daro didelį poveikį žmonių gyvenimui. Tai suteikia vertingą galimybę siūlyti idėjas ir sprendimus daugeliui problemų, su kuriomis susiduriame šiandien.

Dalyvaudami tarptautiniuose renginiuose, pavyzdžiui, „Tavo Europa, tavo balsas!“, mokiniai gali rasti bendramokslių ir rėmėjų, su kuriais jie galėtų pasidalyti savo idėjomis, dirbti kartu ieškodami geriausių sprendimų ir keistis vertinga patirtimi. Be abejonės, susitikdami su bendraamžiais mokiniai gali apmąstyti savo padarytą pažangą, savo planus, tikslus ir turimas perspektyvas ir tai, kur dar reikia siekti asmeninio tobulėjimo.

Jei galėtumėte kreiptis į kitus mokytojus ar kitas mokyklas, ką dabar norėtumėte pasakyti kaip Ukrainoje dirbanti mokytoja?

Yra tik trys dalykai, kuriais norėčiau pasidalyti su savo kolegomis ir jų mokiniais. Pirma, jei tikrai norite sužinoti tiesą apie karą, klauskite tų, kurie jį išgyvena.

Antra, supraskite, kad svarbu būti vieningiems, kad padėtumėte kitiems ir būtumėte pasirengę užkirsti kelią katastrofoms. Taip pat supraskite, kad labai svarbu priklausyti stipriai bendruomenei, pasižyminčiai bendromis moralinėmis vertybėmis, interesais ir ateities perspektyvomis.

Trečia, manau, svarbiausia yra tai, kad mes esame gyvi. Gyvename savo gyvenimą, kovojame ir pasiekiame rezultatų. Mes tobulėjame, viliamės, kad bus geriau, ir darome daug, kad įrodytume, jog net ir sunkiausiais laikais išlieka viltis ir troškimas gyventi. Gerbiame tuos, kurie aukoja savo gyvybes dėl mūsų nepriklausomos ateities, ir padedame jiems tiek, kiek galime. Jaučiamės dėkingi visiems, kurie padeda.

Ukrainos moksleiviai dalyvauja įvairiuose vidaus ir tarptautiniuose renginiuose, varžybose ir olimpinėse žaidynėse, kur jie pasiekia puikių rezultatų ir pelno pasaulinį pripažinimą. Kartu mokomės fiziškai, intelektualiai ir emociškai išgyventi sunkiausiomis gyvenimo sąlygomis, formuodami savo gyvenimišką patirtį Europos centre.

Tatiana Povalyaeva beveik 26 metus moko anglų kalbos 99 Charkivo licėjuje Ukrainoje. Kartu su savo mokiniais ji dalyvavo šių metų renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ (YEYS).