„Savo mokiniams kalame į galvą, kad faktus reikia tikrinti, o nuomones – pagarbiai aptarti. Tikrai kritiškai mąstantis žmogus gerbia nuomonių įvairovę“, – teigė Slovakijos diskusijų asociacijos (SDA) atstovas Richard Vaško, savo sukurta kritinio mąstymo olimpiada laimėjęs EESRK pilietinės visuomenės premiją už kovą su poliarizacija. Richard, kurio projektas laimėjo pirmąją vietą, mums papasakojo apie šią olimpiadą ir kodėl kritinio mąstymo ugdymas yra itin svarbus šiandienos poliarizuotame, dezinformacijos sklidiname pasaulyje.

Ar galėtumėte apibūdinti kurį nors vieną žaidimą arba kritinio mąstymo olimpiados turą? Gal galite pateikti užduoties ar klausimo pavyzdžių?

Kritinio mąstymo olimpiadoje mokykloje ir jos regioniniuose turuose mokiniai dalyvauja vienos–dviejų valandų trukmės testuose, kurių metu jie atlieka įvairias užduotis turėdami visapusišką prieigą prie interneto ir internetinių faktų tikrinimo priemonių. Daugiausia dėmesio skiriama gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis, nustatyti manipuliavimo ir šališkumo atvejus, aiškinti duomenis ir tyrimus, nustatyti loginius trūkumus ir patiems suformuluoti argumentus.

Pavyzdžiui, per neseniai vykusį turą moksleivių buvo paprašyta argumentuoti, ar siekiant padidinti saugą, mokyklose reikėtų įrengti vaizdo kameras – tai savalaikis klausimas Slovakijos viešajame diskurse. Kita užduotis – išanalizuoti plitųjį „TikTok“ vaizdo įrašą, kuriame reklamuojama sąmokslo teorija apie Taylor Swift, ir nustatyti būdingus konspiratyvaus mąstymo bruožus. Trečioji užduotis – nuspręsti, kuris iš dviejų vaizdo įrašų sukurtas dirbtinio intelekto, o kuris – tikras.

Visi ankstesni testai viešai skelbiami slovakų kalba svetainėje www.okm.sk.

Koks kritinio mąstymo olimpiados tikslas? Kas paskatino pradėti šį projektą?

Mūsų tikslas – padėti moksleiviams nuo to amžiaus, kai jie pradeda naudotis socialine žiniasklaida ir skaitmeniniu turiniu, išsiugdyti įgūdžius, kad jie galėtų kritiškai mąstydami, atsakingai ir apgalvotai naršyti šioje erdvėje. Pasinaudodami nuolatine grįžtamąja informacija po kiekvieno turo ir pasiruošimui skirtais e. mokymosi kursais, moksleiviai įgyja pritaikomų įpročių ir priemonių, kuriuos jie gali taikyti kasdieniame gyvenime. Galiausiai siekiame ugdyti jaunimo kartą, kuri būtų informuota, atspari dezinformacijai ir gebėtų vadovauti faktais grindžiamam ir konstruktyviam dialogui.

Šį projektą pradėjome reaguodami į kritinę mūsų švietimo sistemos spragą – oficialiose mokymo programose vis dar nepakankamai dėmesio skiriama gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritiniam mąstymui. Daugiau kaip pusė Slovakijos moksleivių niekada nesimoko, kaip įvertinti, ar informacija yra patikima. Tik 16 proc. Slovakijos jaunuolių reguliariai tikrina žiniasklaidos teikiamą informaciją. Todėl 56 proc. gyventojų yra linkę tikėti sąmokslo teorijomis arba akivaizdžiu melu. Norėjome tai pakeisti, visos šalies mokyklose imdamiesi platesnio masto ir paveikių veiksmų.

Kodėl, Jūsų nuomone, dabartinėmis aplinkybėmis kritinio mąstymo ugdymas yra toks svarbus? Ar galime laimėti karą prieš melagingas naujienas?

Melagingos naujienos vienaip ar kitaip visada egzistavo, tačiau dabar gyvename precedento neturinčio informacijos pertekliaus amžiuje. Kadangi socialinė žiniasklaida yra pagrindinis daugelio jaunuolių informacijos šaltinis, bet kas gali lengvai skleisti dezinformaciją, klaidingą informaciją ar neapykantą kurstančias kalbas. Žinojimas, kaip atsirinkti informaciją ir jos ieškoti šiame chaose, tapo labai svarbiu gyvenimo įgūdžiu.

Tačiau melagingų naujienų iki galo nenugalėsime niekada. Tai – judantis taikinys, kuris dar ir nuolat kinta. Tačiau galime suteikti jaunimui priemonių, kad jie galėtų geriau orientuotis šioje aplinkoje, užduoti gerus klausimus ir prieš ką nors dalijantis pagalvoti.

Ar esate gavę atsiliepimų apie savo projektą? Gal galėtumėte pateikti pavyzdį?

Po kiekvieno turo renkame išsamią grįžtamąją informaciją, o atsiliepimai yra labai teigiami. Pavyzdžiui, 93 proc. mokytojų, kurių mokiniai dalyvavo olimpiadoje, teigė, kad tai padeda mokiniams atpažinti dezinformaciją ir apgaulę. Be to, mūsų klientų lojalumo rodiklis – pagrindinis naudotojų pasitenkinimo rodiklis – paskutiniame etape pasiekė + 76. Tai – puikus įvertinimas.

Ką galėtumėte patarti kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, norinčioms pasiekti tokių rezultatų savo veikla ar programomis?

Šalys ir aplinkybės skiriasi, o vietos organizacijos geriausiai žino, ko reikia jų bendruomenėms. Tačiau mums pasiteisino šie principai:

pirmiausia ir tai yra svarbiausia, nesakome jaunimui, ką galvoti. Tikrai kritiškai mąstantis žmogus gerbia nuomonių įvairovę. Jei moksleiviai pajunta, kad jų nuomonė atmetama arba jiems brukami tam tikri įsitikinimai, jie praranda susidomėjimą. Mokome juos faktus tikrinti, o nuomones – pagarbiai aptarti.

Antra, svarbūs prieigos ir įtraukumo klausimai. Jei nesusprogdinsime burbulo ir apsiribosime elitinėmis mokyklomis, realaus poveikio nebus. Mūsų programa yra nemokama, visiškai internetinė ir lengvai prieinama. Be to, ji pateikiama didžiausios mūsų etninės mažumos kalba. Šiais metais 53 proc. dalyvių – profesinių mokyklų moksleiviai.

Trečia, reikia nuo pat pradžių galvoti apie masto didinimą ir to siekti naudojantis naujomis technologijomis. Vertindami atsakymus į atvirus klausimus naudojamės DI. Tai suteikia mums galimybę išlaikyti aukštos kokybės mokymosi patirtį nesinaudojant testais su keliais atsakymų variantais. Nors skaitmeninis amžius kelia rimtų iššūkių, jis taip pat suteikia mums veiksmingų priemonių jiems atremti.

Richard Vaško Slovakijos diskusijų asociacijoje (SDA) jau nuo 12 metų amžiaus. Jis laimėjo Slovakijos nacionalinę diskusijų lygą vidurinėje mokykloje ir atstovavo Slovakijai Pasaulio mokyklų diskusijų čempionatuose. Jis yra baigęs Varviko universiteto (Jungtinė Karalystė) teisės, politikos ir filosofijos studijas aukščiausiais įvertinimais, o šiuo metu Kembridžo universitete studijuoja, kad įgytų švietimo mokslų (žinių, galios, politikos) magistro laipsnį.

Nuo 2021 m. Richard dirba SDA, kur jis sukūrė ir dabar koordinuoja kritinio mąstymo olimpiadą. Jis taip pat bendradarbiauja su Slovakijos švietimo ministerijos Strateginės komunikacijos grupe (StratCom) ir yra Nacionalinio švietimo ir jaunimo instituto mokytojų mokymo vadovų apie gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis bendraautorius. Richard atlieka mokslinius tyrimus ir organizuoja įvairių etninių grupių vasaros stovyklas palankių sąlygų neturintiems vaikams kartu su Mathias Bel institutu – NVO, kuri daugiausia dėmesio skiria etninėms mažumoms ir marginalizuotoms romų bendruomenėms Slovakijoje.