Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paragino Europos Komisiją ir valstybes nares parengti naują Europos strategiją dėl vyresnio amžiaus asmenų, kurioje būtų atsisakyta dabartinio požiūrio, kad vyresnio amžiaus žmonės yra našta ir išlaidos visuomenei. Vietoj to, strategija padėtų išnaudoti jų socialinį, ekonominį ir intelektinį potencialą, kuris dažnai pamirštamas.

Nesant išsamios vyresnio amžiaus žmonėms ir senėjimui skirtos politikos, tai būtų pirmoji ES strategija, kuria siekiama apsaugoti vyresnio amžiaus žmonių teises ir užtikrinti visapusišką jų dalyvavimą visuomenėje ir ekonomikoje.

EESRK raginimai išdėstyti nuomonėje, priimtoje liepos mėn. plenarinėje sesijoje, per kurią buvo surengtos diskusijos su už demokratiją ir demografiją atsakinga Komisijos pirmininkės pavaduotoja Dubravka Šuica ir „AGE Platform Europe“ pirmininke dr. Heidrun Mollenkopf. Nuomonę parengti paprašė ES Tarybai pirmininkaujanti Ispanija.

Ši strategija padėtų panaikinti atgyvenusias pažiūras, didinančias vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją, kuri – kartu su diskriminacija dėl lyties – ir toliau yra viena iš labiausiai paplitusių diskriminacijos formų Europos Sąjungoje, nepaisant to, kad Europos visuomenė sparčiai senėja. Remiantis Eurostato skaičiavimais, iki 2050 m. 75–84 metų amžiaus asmenų skaičius ES padidės 56,1 proc., o 65–74 metų amžiaus – 16,6 proc.

„EESRK aiškiai ir nedviprasmiškai ragina Komisiją iki dabartinės kadencijos pabaigos parengti Europos strategiją dėl vyresnio amžiaus asmenų. Manau, kad tai yra atspirties taškas, kurio poveikis Europos socialinei ir demografinei politikai bus plataus masto“, – kalbėjo nuomonės pranešėjas Miguel Angel Cabra de Luna.

Kaip teigė Komisijos pirmininkės pavaduotoja Dubravka Šuica: „Vyresnio amžiaus žmonės nėra nei išlaidos, nei našta. Jie labai vertingi. Demografinių pokyčių negalima vertinti atskirai nuo kitų reiškinių. Turime stebėti šių pokyčių sąsają su didžiosiomis tendencijomis, kaip antai žaliąja ir skaitmenine pertvarka.“

„Vyresnio amžiaus žmonės turėtų būti laikomi ne išmokų gavėjais, o piliečiais, turinčiais tokias pačias teises į visavertį gyvenimą be diskriminacijos, kaip ir visų amžiaus grupių žmonės. Šios teisės turi būti užtikrintos visose gyvenimo srityse“, – nurodė dr. Heidrun Mollenkopf.

Be to, daugelyje šalių vyresnio amžiaus žmonės yra sukaupę daug turto ir turi didelę perkamąją galią. Numatoma, kad sidabrinė ekonomika, kurios variklis – vyresnio amžiaus vartotojai, sparčiai augs ir iki 2025 m. sieks 5,7 trln. EUR. Kad būtų galima išnaudoti šį potencialą, ES reikia veiksmingų strategijų, kuriose būtų atsižvelgiama į regioninę dinamiką ir šios ekonomikos teikiamas galimybes. (ll)