Pasaulio ekonomikos forumo atstovas Jayant Narayan atkreipė dėmesį į šį skaičių Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto liepos mėn. plenarinėje sesijoje vykusioje diskusijoje apie dirbtinį intelektą, pažymėdamas, kad norėdama konkuruoti Europa turi investuoti į vidutinės trukmės ir ilgalaikius veiksmus, kad būtų galima sukurti dirbtiniam intelektui klestėti palankią ekosistemą.

Paskutinėje prieš vasaros atostogas EESRK plenarinėje sesijoje vyko diskusija Dirbtinis intelektas ir tikrosios vertybės: mūsų skaitmeninė ateitis, kurioje dalyvavo Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulio dirbtinio intelekto aljanso vadovas Jayant Narayan.

Kalbėdamas apie iššūkius, su kuriais susiduria dirbtinį intelektą norinčios taikyti MVĮ, Jayant Narayan pabrėžė, kad nors ir randama naujų sprendimų, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas be kodo, leidžiantis įmonėms ir pavieniams asmenims ieškoti dirbtinio intelekto sprendimų ir nesamdant visapusiškai parengtų duomenų mokslininkų, tačiau tai ne stebuklinga lazdelė. Taip pat reikia vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu daug dėmesio skirti MVĮ įgalėjimui stiprinti būtinus vietos, įmonės darbuotojų gebėjimus taikyti dirbtinį intelektą. Tai yra ypač svarbus aspektas, pavyzdžiui, kalbant apie gebėjimus, kurių dirbtinio intelekto ir duomenų mokslo atveju negalima įgyti per naktį. Šiame procese labai svarbus vaidmuo tenka inovacijų finansavimui ir rėmimui.

Į klausimą, kodėl šioje srityje Europa atsilieka nuo JAV ir Kinijos, J. Narayan atsakė, kad priežastys yra įvairios, tačiau itin svarbi buvo vyriausybės parama ir finansavimas – nuo Silicio slėnio atsiradimo iki neseniai abiejų partijų patvirtinto Inovacijų ir konkurencijos akto, pagal kurį technologijoms ir inovacijoms numatoma skirti 250 mrld. JAV dolerių.

„Šis finansavimas sukuria tam tikrą rinką, kuri galiausiai bus patraukli daugumai aukščiausiojo lygio tyrėjų ir duomenų mokslininkų. O tai nėra trumpalaikis sprendimas, veikiau – vidutinės trukmės ir ilgalaikis požiūris kuriant ekosistemą, kurioje ne tik kuriama vertė vietoje, bet ir imamasi vadovaujamojo vaidmens.“ Jis rėmėsi naujausiais tyrimais, rodančiais, kad 18 proc. aukščiausiojo lygio mokslininkų pasaulyje yra europiečiai, tačiau tik 10 proc. realiai dirba Europoje.

J. Narayan taip pat nagrinėjo dirbtinio intelekto ir pilietinės visuomenės klausimą ir tai, ar dirbtinis intelektas iš tikrųjų skirtas visiems, ar tik tenkina tam tikrų grupių interesus.

Remdamasis tyrimais, rodančiais, kad apie 30–40 proc. bendrovės „Amazon“ pastarojo meto pajamų sudaro pajamos, gautos vartotojams teikiant dirbtiniu intelektu grindžiamas rekomendacijas, J. Narayan pabrėžė, kad dirbtinis intelektas iš esmės gali prasiskverbti į bet kokią sritį, todėl ypač svarbu, kad jis būtų tvirtas, paaiškinamas, patikimas ir skaidrus. Padaryta pažanga paaiškinamumo ir saugumo srityje taikant pažangius sprendimus, kurie, deja, nėra visiems prieinami.

Principų šioje srityje nestinga, tačiau didžiausią susirūpinimą kelia tai, ar jie iš tikrųjų taikomi praktiškai ir ar ginami pilietinės visuomenės interesai. Jo nuomone, įgyvendinimą gali paskatinti viešojo sektoriaus reglamentavimo ir pramonės sistemų susiejimas. Pramonės ir reguliavimo institucijų dialogas suteiktų postūmį šioje srityje ir laikui bėgant įmonės galbūt net ir savanoriškai imtųsi veiksmų.