EESRK info

Pasaulio ekonomikos forumo atstovas Jayant Narayan atkreipė dėmesį į šį skaičių Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto liepos mėn. plenarinėje sesijoje vykusioje diskusijoje apie dirbtinį intelektą, pažymėdamas, kad norėdama konkuruoti Europa turi investuoti į vidutinės trukmės ir ilgalaikius veiksmus, kad būtų galima sukurti dirbtiniam intelektui klestėti palankią ekosistemą.

Paskutinėje prieš vasaros atostogas EESRK plenarinėje sesijoje vyko diskusija Dirbtinis intelektas ir tikrosios vertybės: mūsų skaitmeninė ateitis, kurioje dalyvavo Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulio dirbtinio intelekto aljanso vadovas Jayant Narayan.

Kalbėdamas apie iššūkius, su kuriais susiduria dirbtinį intelektą norinčios taikyti MVĮ, Jayant Narayan pabrėžė, kad nors ir randama naujų sprendimų, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas be kodo, leidžiantis įmonėms ir pavieniams asmenims ieškoti dirbtinio intelekto sprendimų ir nesamdant visapusiškai parengtų duomenų mokslininkų, tačiau tai ne stebuklinga lazdelė. Taip pat reikia vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu daug dėmesio skirti MVĮ įgalėjimui stiprinti būtinus vietos, įmonės darbuotojų gebėjimus taikyti dirbtinį intelektą. Tai yra ypač svarbus aspektas, pavyzdžiui, kalbant apie gebėjimus, kurių dirbtinio intelekto ir duomenų mokslo atveju negalima įgyti per naktį. Šiame procese labai svarbus vaidmuo tenka inovacijų finansavimui ir rėmimui.

Į klausimą, kodėl šioje srityje Europa atsilieka nuo JAV ir Kinijos, J. Narayan atsakė, kad priežastys yra įvairios, tačiau itin svarbi buvo vyriausybės parama ir finansavimas – nuo Silicio slėnio atsiradimo iki neseniai abiejų partijų patvirtinto Inovacijų ir konkurencijos akto, pagal kurį technologijoms ir inovacijoms numatoma skirti 250 mrld. JAV dolerių.

„Šis finansavimas sukuria tam tikrą rinką, kuri galiausiai bus patraukli daugumai aukščiausiojo lygio tyrėjų ir duomenų mokslininkų. O tai nėra trumpalaikis sprendimas, veikiau – vidutinės trukmės ir ilgalaikis požiūris kuriant ekosistemą, kurioje ne tik kuriama vertė vietoje, bet ir imamasi vadovaujamojo vaidmens.“ Jis rėmėsi naujausiais tyrimais, rodančiais, kad 18 proc. aukščiausiojo lygio mokslininkų pasaulyje yra europiečiai, tačiau tik 10 proc. realiai dirba Europoje.

J. Narayan taip pat nagrinėjo dirbtinio intelekto ir pilietinės visuomenės klausimą ir tai, ar dirbtinis intelektas iš tikrųjų skirtas visiems, ar tik tenkina tam tikrų grupių interesus.

Remdamasis tyrimais, rodančiais, kad apie 30–40 proc. bendrovės „Amazon“ pastarojo meto pajamų sudaro pajamos, gautos vartotojams teikiant dirbtiniu intelektu grindžiamas rekomendacijas, J. Narayan pabrėžė, kad dirbtinis intelektas iš esmės gali prasiskverbti į bet kokią sritį, todėl ypač svarbu, kad jis būtų tvirtas, paaiškinamas, patikimas ir skaidrus. Padaryta pažanga paaiškinamumo ir saugumo srityje taikant pažangius sprendimus, kurie, deja, nėra visiems prieinami.

Principų šioje srityje nestinga, tačiau didžiausią susirūpinimą kelia tai, ar jie iš tikrųjų taikomi praktiškai ir ar ginami pilietinės visuomenės interesai. Jo nuomone, įgyvendinimą gali paskatinti viešojo sektoriaus reglamentavimo ir pramonės sistemų susiejimas. Pramonės ir reguliavimo institucijų dialogas suteiktų postūmį šioje srityje ir laikui bėgant įmonės galbūt net ir savanoriškai imtųsi veiksmų.

EESRK nuomonėje dėl struktūruoto jaunimo dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese siūloma pradėti Jaunimo apskritojo stalo diskusijas klimato kaitos ir tvarumo klausimais, kurias EESRK rengtų kartu su Europos Komisija, Europos Parlamentu ir jaunimo organizacijomis.

Komisija palankiai įvertino šią iniciatyvą kaip naudingą priemonę, siekiant sustiprinti EESRK patariamąjį vaidmenį ir suteikti jaunajai kartai galimybę pasidalyti savo nuomone apie Europos žaliąjį kursą. Pirmasis susitikimas su 11 jaunimo atstovų įvyko 2021 m. liepos 13 d. dalyvaujant vykdomajam Komisijos pirmininkės pavaduotojui Fransui Timmermansui.

„Jūsų dėka žmonės dabar geriau suvokia veiksmų būtinybę. Turime dėti visas pastangas nesitikėdami, kad tai bus naudinga mums patiems, o veikiau galvodami apie būsimas kartas. Galbūt kai kas iš jūsų mano, kad darome nepakankamai, tačiau galiu jus patikinti, kad darau viską, kas įmanoma, ir tikėkimės sukurti bendrą pagrindą, kad ši kova būtų sėkminga“, – pabrėžė Komisijos pirmininkės pavaduotojas F. Timmermans.

Susitikimo metu jaunieji atstovai F. Timmermansui pristatė „Generation Climate Europe“ ir Europos jaunimo forumo inicijuotą dokumentą, kuriame pateikiami konkretūs pasiūlymai Europos ekonomikos sistemai, įskaitant ES gamtos išteklių valdymą ir pažangos rodiklius.

Susitikimo pabaigoje EESRK pirmininko pavaduotojas Cillian Lohan pasakė: „Tai yra vienintelį kartą visai kartai pasitaikanti galimybė pašalinti sisteminę nelygybę ir atsisakyti netvarios praktikos. Tačiau jaunimui reikia padėti. ES politinėje arenoje būtina skatinti aktyvizmo ekosistemą, ją palaikyti ir suteikti jai realią erdvę. Dialogo erdvės vertingos tik tuo atveju, jei jos vėliau paskatina imtis veiksmų. Taigi, pirmyn!“ (mr)

Ekonominis klestėjimas, rūpinimasis aplinka ir žmonių gerovės užtikrinimas gali ir turi būti neatsiejami dalykai. Tai buvo pagrindinė EESRK pirmininkės Christos Schweng mintis per diskusiją „Visiems naudinga ekonomika po COVID-19. Gerovės ekonomikos link?“, vykusią 2021 m. liepos 7 d. EESRK plenarinėje sesijoje.

Ch. Schweng pažymėjo, kad ateityje neišvengiamai turėsime stebėti ir vertinti daugiau aspektų, ne tik tuos, kuriuos atspindi BVP: „Juk tai, kas išties svarbu, yra mūsų sveikata, mūsų gamta, mūsų švietimas, mūsų gebėjimas diegti inovacijas ir mūsų bendruomenės.“

Kalbėdama apie „idėją derinti klestėjimą su galimybe siekti socialinės pažangos pasaulio mastu“, remiantis 2030 m. darnaus vystymosi tikslais, Ch. Schweng pridūrė: „Atėjo metas Europos Sąjungai parengti išsamią strategiją. EESRK yra pasirengęs prisidėti prie svarstymų apie popandeminės ekonomikos pagrindus. Tokia ekonomika turėtų tarnauti visiems ir apimti naujus ekonominių rezultatų ir socialinės pažangos rodiklius, kurie leistų susidaryti išsamų vaizdą apie žmonių gerovės lygį.“

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus (NAT) pirmininkas ir EESRK nuomonės Tvari ekonomika, kurios mums reikia pranešėjas Peter Schmidt pažymėjo, kad gerovės ekonomika yra grindžiama paslaugomis žmonėms ir kad ES turi pasinaudoti pandemijos suteikta galimybe pagalvoti apie mūsų silpnąsias vietas ir pateikti pasiūlymų. (mp)

Gerai veikianti finansavimo strategija yra labai svarbi pritraukiant lėšų Europos Sąjungos atsigavimui tarptautinėse kapitalo rinkose. Judith Vorbach parengtoje nuomonėje, kuri buvo priimta liepos mėn. plenarinėje sesijoje, Komitetas pabrėžia, kad sklandžiam priemonės „Next Generation EU“ įgyvendinimui reikalingas patikimas ir tvarus finansavimas, sklandus rizikos valdymas ir mažos skolinimosi išlaidos.

Per diskusijas J. Vorbach sakė: „Skolinimasis pagal priemonę „Next Generation EU“ turi vykti taikant demokratinę kontrolę, teisėtai ir skaidriai. Veiksminga finansavimo strategija, kurią sudaro stabilus ir tvarus finansavimas, patikimas rizikos valdymas, didelis kreditingumas ir mažos skolinimosi išlaidos, atitinka visuomenės, o ypač pilietinės visuomenės, kuri galiausiai susiduria su rinkos rizika, interesus.“

Pasak EESRK, gera žinia yra tai, kad Europos Komisija nusprendė stiprinti savo kompetenciją ir žmogiškuosius išteklius, kad galėtų spręsti priemonės „Next Generation EU“ finansavimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenei labai rūpi patikimas finansavimas, svarbu, kad strategiją tiesiogiai valdytų Komisija, o ne išorės paslaugų teikėjai. Skiriant už šią užduotį atsakingus darbuotojus EESRK ragina užtikrinti lyčių pusiausvyrą.

Komitetas taip pat siūlo įsteigti patariamąją tarybą, kurioje būtų atstovaujama Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai, socialiniams partneriams ir organizuotai pilietinei visuomenei. (mp)

Naujausiose Komisijos iniciatyvose dėl vaikų teisių Europos ir nacionalinės politikos formuotojai raginami siekti bendros visų Europos Sąjungoje augančių vaikų gerovės. EESRK pritarė dviem plataus užmojo ir ryžtingo požiūrio iniciatyvoms, skirtoms užtikrinti, kad nė vienas vaikas savo gyvenime visiškai nepatirtų jokios diskriminacijos.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritarė ES vaiko teisių strategijai ir pasiūlymui dėl Tarybos rekomendacijos, kuria sukuriama teisiškai privaloma ES vaiko garantijų sistema. EESRK tiki, kad šių iniciatyvų įgyvendinimas padės Europos ir nacionaliniu lygmenimis didinti vaikų gerovę ir mažinti jų patiriamą skurdą.

Savo nuomonėje dėl Europos vaiko garantijų sistemos, priimtoje liepos mėn. plenarinėje sesijoje, EESRK pabrėžė, kad kovai su vaikų skurdu, diskriminacija, nepritekliumi ir socialine atskirtimi reikia suderinto Europos ir visos visuomenės požiūrio, užtikrinančio, kad vaiko teisės būtų integruotos į skirtingų sričių politiką, ir nurodo, kad ši politika daro stiprų ir ilgalaikį poveikį vaikų sveikatai ir gerovei.

„Nepriimtinai daug – vienas iš keturių – vaikų visoje ES auga skurdo ir socialinės atskirties rizikos sąlygomis. Mums reikia tvirtos politikos ir teisinių sistemų, siekiant sustabdyti šią tendenciją ir padėti jiems išsivaduoti dažnai iš kartos į kartą perduodamos nepalankios socialinės padėties. Mums reikia plataus užmojo tikslo – iki 2030 m. iš skurdo išvaduoti visus vaikus, o ne tik penkis milijonus jų, koks šiuo metu yra skurdo mažinimo tikslas pagal Europos socialinių teisių ramstį“, – teigė nuomonės pranešėja Kinga Joó.

„Vaikams reikia visų visuomenės sluoksnių dėmesio. Jų teisių įtvirtinimas turi būti ES prioritetas. Šiuo tikslu mums reikia įtraukios, kompleksinės ir sąveikinės strategijos, tikros lygybe grindžiamos politikos, kad visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų padėties, būtų užtikrintos lygios galimybės ir įtrauktis“, – nurodė nuomonės bendrapranešėjė Maria del Carmen Barrera Chamorro.

Remiantis 2019 m. Eurostato duomenimis, 18 mln. ES vaikų, t. y. 22,2 proc., auga patirdami skurdo ir socialinės atskirties riziką. EESRK nuomone, vaikams kenkia ir skaitmeninis bei energijos nepriteklius, todėl šiuos klausimus taip pat reikia spręsti pagal Vaiko garantijų iniciatyvą. Europoje apie 5,4 proc. mokyklinio amžiaus vaikų gyvena namų ūkiuose, kurie neturi kompiuterio ar interneto ryšio. Maždaug 25 proc. europiečių gyvena energijos nepriteklių patiriančiuose namų ūkiuose, o tai taip pat turi poveikio vaikų gyvenimo kokybei ir sveikatai.

Siekdamas padėti Europos vaikams išbristi iš skurdo, EESRK rekomendavo visoms valstybėms narėms tam tikslui skirti bent 5 proc. ESF+ lėšų. Pagal naująjį reglamentą tokią ESF+ lėšų procentinę dalį kovai su šiuo reiškiniu privalo skirti tik tos valstybės narės, kuriose vaikų skurdas viršija23,4 proc. ES vidurkį. Kol kas tai padarė tik 11 šalių.(ll)

Žmonėms naudojantis mobiliaisiais telefonais bet kurioje ES vietoje turėtų būti taikomas vietos tarifas – taip teigiama neseniai priimtoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje dėl siūlomos ES tarptinklinio ryšio taisyklių peržiūros.

Vieno tarifo zona, kurioje visiems asmenims, turintiems abonentinę telefono ryšio sutartį Europoje, būtų taikomas vietinis tarifas skambučiams ir duomenų naudojimui, suteikiant galimybę naudotis tokia pat duomenų perdavimo sparta ir infrastruktūra, neatsižvelgiant į šalį, iš kurios ar į kurią skambinama – tai, EERSK nuomone, turėtų būti pagrindinis ES tikslas reglamentuojant tarptinklinio ryšio paslaugas.

EESRK pritaria Europos Komisijos pasiūlytai tarptinklinio ryšio reglamento peržiūrai ir mano, kad šios peržiūros tikslai yra žingsnis tinkama kryptimi, tačiau yra įsitikinęs, kad reikėtų nustatyti ambicingesnį siekį.

„Iš esmės Komisijos pasiūlymu siekiama, kad tarptinklinio ryšio paslaugos būtų teikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir ryšio paslaugos namuose, be jokių naudojimosi apribojimų. Tai geras pasiūlymas“, – sakė EESRK nuomonės, priimtos liepos mėn. plenarinėje sesijoje, pranešėjas Christophe Lefèvre. „Tačiau manome, kad neturėtume kalbėti vien apie ryšio paslaugų teikimo sąlygas, o užtikrinti, kad Europoje gyvenantys žmonės neturėtų mokėti daugiau už savo judrųjį ryšį vykdami į užsienį.“

EESRK taip pat pabrėžia, kad nepakanka nurodyti, kad jei kitos valstybės narės tinkle gali būti užtikrinta panaši kokybė ar sparta, vietinis operatorius neturėtų sąmoningai teikti prastesnės kokybės tarptinklinio ryšio paslaugų. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei vartotojo šalyje yra 4G ryšys, jis neturėtų būti priverstas naudotis 3G tarptinkliniu ryšiu, jei šalyje, į kurią jis vyksta, taip pat yra prieinamas 4G ryšys.

Tam tikra problemos dalis yra prasta vietos infrastruktūra, todėl ES taip pat turėtų būti pasirengusi investuoti į infrastruktūrą, kad pašalintų esamas spragas ir užtikrintų, kad nebeliktų baltųjų zonų – regionų su nepakankama plačiajuosčio interneto aprėptimi. Dauguma šių regionų yra kaimo vietovėse ir dėl minėtų problemų jų vengia potencialūs gyventojai ir įmonės.

Be to, EESRK primygtinai ragina reikalauti, kad vartotojams būtų siunčiami pakartotiniai įspėjimai siekiant apsaugoti juos nuo nelauktai didelių sąskaitų. Artėjant prie sutartyje numatytų ribų, operatorius turėtų pakartotinai įspėti vartotoją apie tai, kad duomenų kiekis, kuriam buvo nustatytas ankstesnis įspėjimas, vėl buvo sunaudotas, ypač per tą patį skambutį ar duomenų naudojimo seansą.

Galiausiai EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbi yra sąžiningo naudojimo taisyklė. Nors visose judriojo ryšio sutartyse minimas sąžiningas naudojimasis tarptinkliniu ryšiu, EESRK apgailestauja, kad reglamente jis neapibrėžiamas. COVID-19 pandemijos metu žmonės tapo labai priklausomi nuo internetinės veiklos, o sąžiningas naudojimas įgijo visą naują prasmę. EESRK kviečia pasvarstyti, ką tai reiškia „Erasmus“ studentui, lankančiam universitetą užsienyje, besimokančiam per „Teams“, „Zoom“ ar kokią nors kitą platformą. Tokia veikla sunaudoja daug duomenų ir asmuo greitai pasieks jiems nustatytą viršutinę mėnesio ribą. Būtų sąžininga tokioje padėtyje atsidūrusiems žmonėms šalyje, kurioje jie lankosi, taikyti tokią pačią viršutinę ribą, kaip ir jų gyvenamoje vietoje. (dm)

Komisijos paskelbtoje naujoje prekybos strategijoje pateikti bendradarbiavimo principai, kurie padės ES siekti savo vidaus ir išorės politikos tikslų. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) modernizavimas taip pat bus labai svarbus siekiant rezultatų ateities kartoms.

Tarptautinės prekybos naratyvas keičiasi, todėl turime laikytis aiškaus požiūrio, būti atviri ir ryžtingi, pagerinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą prekybos politikoje, – kalbėjo Timo Vuori, EESRK nuomonės dėl prekybos politikos peržiūros pranešėjas.

Pats laikas Europai liautis būti naiviai ir laikytis ryžtingesnės pozicijos, kai jai tenka vienašališkai ginti ES vertybes ir prekybos įsipareigojimus. Kai PPO negali imtis veiksmų ir įvykdyti visų įsipareigojimų, ES turi turėti galimybę pasikliauti įvairiais laisvosios prekybos susitarimais (LPS), atspindinčiais Europos principus ir tarptautinius standartus, kurių ji bendrai laikosi su kitomis tarptautinėje prekyboje pirmaujančiomis ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis.

Šios nuomonės bendrapranešėjis Christophe Quarez pabrėžė: „Visi darbai turi būti vykdomi laikantis daugiašališkumo principo ir atsižvelgiant į PPO reformą“.

EESRK pritaria, kad PPO modernizavimas yra vienas svarbiausių prioritetų. Todėl ES turi imtis vadovaujamojo vaidmens plataus užmojo PPO reformose sugriaudama tabu dėl prekybos socialinių ir klimato aspektų.

Žmonėms naudinga prekybos politika

EESRK palankiai vertina prekybos darbotvarkę, kuria siekiama spręsti kai kuriuos suinteresuotiesiems subjektams rūpimus klausimus. Tačiau joje nepakankamai svarstoma, kaip pagerinti pilietinės visuomenės dalyvavimą.

Komitetas pabrėžia, kad reikia tęsti bendradarbiavimą su pilietine visuomene nacionaliniu ir ES lygmenimis, siekiant užtikrinti, kad prekybos politika suteiktų pridėtinės vertės mūsų kasdieniam gyvenimui.

Pilietinė visuomenė turi tapti aktyviu partneriu prekybos politikoje, pradedant prekybos priemonių ir susitarimų rengimu ir baigiant jų stebėsena.

EESRK tvirtai remia požiūrį, kad ES turi atlikti aktyvų vaidmenį nustatant pasaulines taisykles, kurios užtikrintų tvaresnę ir sąžiningesnę prekybą, stiprinančią didesnę ne tik verslo partnerių, bet ir šalių ir jų piliečių gerovę ir saugumą. (at)

Šiam pirmajam REX skyriaus organizuotam Argentinos ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (ESRT) ir EESRK posėdžiui vadovavo EESRK pirmininkė Christa Schweng ir Argentinos ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos pirmininkas Gustavo Beliz.

Savo įžanginėje kalboje Argentinos ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos pirmininkas Gustavo Beliz apibendrino naujai įsteigtos ESRT pirmąsias šimtą dienų ir pasakė:

„Mūsų taryboje susibūrė labai skirtingų pažiūrų žmonės, įskaitant labai skirtingas ideologines pažiūras, labai įvairią gyvenimo patirtį ir įvairią socialinę aplinką. Ši įvairovė yra didžiausias tarybos turtas. Šios pirmosios šimtas dienų pasižymėjo didele pagarba ir dideliu atsidavimu darbui. Tokia dvasia norėtume tęsti bendradarbiavimą su EESRK, todėl labai džiaugiamės turėdami šią galimybę.“

EESRK pirmininkė Christa Schweng pasveikino Argentiną sukūrus instituciją, leidžiančią pilietinės visuomenės organizacijoms pareikšti savo nuomonę ir teikti politinius pasiūlymus. „Džiaugiamės, kad Argentina įsteigė Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybą, kuri daugiausia dėmesio skirs tokiems svarbiems klausimams kaip socialinė įtrauktis, aplinka ir klimato kaita, darbas, novatoriška demokratija ir aprūpinimas maistu. Argentina yra šalis, su kuria mus sieja daug bendrų vertybių ir interesų, įskaitant supratimą apie pilietinės visuomenės dalyvavimo svarbą.“

Posėdyje dalyvavo daugiau kaip 90 abiejų institucijų narių, atstovaujančių įvairiems sektoriams, kurie aktyviai diskutavo įvairiais klausimais ir strategijomis. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta ekonomikos atsigavimo po COVID-19 prioritetams, ES žaliajam kursui, švietimui ir ateities darbo vietoms bei naujų technologijų poveikiui darbo rinkai.

Abi organizacijos pabrėžė tarybų svarbą siekiant konsensuso, sprendžiant socialines problemas ir ieškant sprendimo būdų, kurie būtų tvirtai grindžiami dalyvaujamąja demokratija. (at)

Pagrindinė strategija sprendžiant migracijos klausimus – užmegzti partnerystę su kilmės ir tranzito šalimis siekiant pritraukti specialistų. Europa turi pakeisti požiūrį į migracijos politikos išorės aspektą ir į jį įtraukti platesnę geopolitinę ir geoekonominę darbotvarkę, kuriai būtų skirta derama vieta greta kitų politikos sričių.

„Šiandien kalbame apie tai, kaip geopolitika veikia migraciją. Kita didelė migrantų į Europą banga plūstels iš Afrikos“, – 2021 m. liepos mėn. vykusiame posėdyje pabrėžė REX skyriaus pirmininkas Dimitris Dimitriadis.