Gegužės 18 d. Europos Komisija paskelbė savo 300 mlrd. EUR planą „REPowerEU“, kuriuo siekiama iki 2027 m. atsisakyti Rusijos energijos importo. ES šalių vyriausybės ieško sprendimų, kaip kuo greičiau pakeisti Rusijos tiekiamą energiją. Jos spartina atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą ir ieško išteklių savo biudžetuose, kad galėtų statyti suskystintų gamtinių dujų importui ir dujų saugyklų pripildymui reikalingą infrastruktūrą. Jos taip pat ieško sričių, kuriose galima būtų sutaupyti energijos ir pakeisti dujas kitais ištekliais. Tuo tarpu laikas eina ir niekas nežino, kas taps kitu rusiškos ruletės taikiniu. Nekyla jokių abejonių – situacija yra nepaprastai rimta ir reikia imtis precedento neturinčių veiksmų.

Sudėtinga papildomai investuoti ir diegti atsinaujinančiuosius išteklius, ypač tokiu metu, kai šalių ekonomika atsigauna nuo COVID-19. Su didele infliacija susidūrusi ekonomika turi generuoti kiekvieną išleistą eurą, o jeigu tą eurą reikės pasiskolinti, tai nemažai kainuos ir didins įsiskolinimo riziką. Kartu rinkos taisyklės reiškia, kad nors paklausa ir yra didesnė, kainos taip pat auga. Be to, dėl karo atsiradusios papildomos išlaidos saugumui gali dar labiau padidinti energijos kainas. Kitas mūsų iššūkis yra tiekimo grandinių sutrikdymas, kuris stabdo atsinaujinančiųjų išteklių diegimą.

Norint paspartinti švarių technologijų diegimą planas „REPowerEU“ teisingai orientuojamas į leidimų išdavimo procedūrų spartinimą, paskelbiant, kad nauji vėjo ir saulės energijos projektai yra „viršesnis viešasis interesas“. Kaip ir savo nuomonėje dėl komunikato „REPowerEU“, EESRK ragina nacionaliniu lygmeniu mažos rizikos aplinkai zonose nustatyti plėtojimo sritis. Kartu siūloma padidinti ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą iki 2030 m. pasiekti 45 proc., palyginti su praėjusiais metais pasiūlytu 40 proc. tikslu, ir padidinti energijos vartojimo efektyvumo tikslą nuo 2021 m. liepos mėn. nustatyto 9 proc. tikslo iki 13 proc. Komitetas taip pat siūlo nustatyti, kad fotovoltinės plokštės būtų privalomos viešiesiems ir naujiems gyvenamiesiems pastatams atitinkamai nuo 2025 m. ir 2029 m. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją rinkoje, akivaizdu, kad techniškai šių tikslų pasiekti neįmanoma. Gerai yra turėti didelių tikslų, tačiau turime galvoti apie tai, ar jie yra realistiški ir patikimi.

Komisija savo plane taip pat pažymi, kad šalių nujunkymas nuo Rusijos energijos reikš didesnes ir nepastovesnes energijos kainas Europoje. Tokiai situacijai valstybėse narėse reikės kryptingų laikinų priemonių, kurios kiek galima mažiau iškreiptų ES rinką, arba tokių priemonių ES lygmeniu, kurios nesukeltų pavojaus dekarbonizacijos pastangoms ar energijos tiekimui. Apskritai intervencijos rinkoje gali pakenkti ilgalaikiams tikslams, nes sukels investicinį netikrumą ir neskatins dekarbonizacijos energetikos sektoriuje.

Europos elektros energijos rinka įrodė, kad gali gerai funkcionuoti išvengdama elektros tiekimo ribojimo ar netgi sutrikimo tam tikrose vietovėse. Valstybių narių solidarumas ES elektros rinkoje bus labai svarbus ir ne tik artėjant kitai žiemai, bet ir prieš vėl pasisukant rusiškai ruletei.

Alena Mastantuono, EESRK narė